versija spausdinimui
(0)
Remiantis naujausiais Eurostat duomenimis, tiek mūsų šalyje, tiek ir euro zonoje bei Europos sąjungoje ūgtelėjo pramonės produkcijos apimtys.
Lietuvoje per vasarį pramonė augo 0.8 procento, kai mėnesį prieš tai krito 0.3 procento. Euro zonoje šis rodiklis pakilo 1.5 procento, o Europos sąjungoje - 1.4 procento, kai sausį atitinkamai augo vienu procentu ir 0.4 procento. Ekonomistai laukė, kad bendroje valiutos zonoje šis rodiklis pasistiebs vidutiniškai vienu procentu.
Euro zonoje per antrąjį šių metų mėnesį kapitalo prekių gamyba augo 2.2 procento, kasdieninio vartojimo prekių - 1.9 procento, tarpinių prekių ir energijos - po 1.1 procento, o ilgalaikio vartojimo prekių ūgtelėjo 0.2 procento. Europos sąjungoje kasdieninio vartojimo prekių gamyba pakilo 2.4 procento, kapitalo prekių - 2.1 procento, energijos - 1.2 procento, tarpinių prekių - 0.6 procento, o štai ilgalaikio vartojimo prekių nepakito.
Tarp Europos sąjungos šalių labiausiai pramonės veiklos apimtys vasarį augo Belgijoje (6.1 procento) bei Liuksemburge (4.9 procento), o labiausiai smuko Slovėnijoje (3.6 procento) ir Suomijoje (2.3 procento).
Lietuvoje metinis pramonės produkcijos nuosmukis sumažėjo nuo 9.9 iki 6.9 procento, Euro zonoje metinis prieaugis paspartėjo nuo 0.9 procento iki dviejų procentų, o štai Europos sąjungoje - nuo vieno procento iki 2.1 procento.
Euro zonoje vasarį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, kapitalo prekių gamyba augo 10.4 procento, o kasdieninio vartojimo prekių - 3.3 procento, tuo tarpu energijos gamyba smuko 3.3 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 3.5 procento, o tarpinių prekių gamyba sumažėjo 4.9 procento. Europos sąjungoje kapitalo prekių gamyba augo 10.3 procento, kasdieninio vartojimo prekių - 5.8 procento, bet tai energijos gamyba per metus smuko 4.2 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 5.1 procento, o tarpinių prekių susitraukė 5.4 procento.
Tarp sąjungos šalių per metus pramonės produkcijos apimtys daugiausiai šoktelėjo Airijoje (25.3 procento) bei Maltoje (17.1 procento), o labiausiai krito Estijoje (7.4 procento) ir mūsų šalyje.
Lietuvoje per vasarį pramonė augo 0.8 procento, kai mėnesį prieš tai krito 0.3 procento. Euro zonoje šis rodiklis pakilo 1.5 procento, o Europos sąjungoje - 1.4 procento, kai sausį atitinkamai augo vienu procentu ir 0.4 procento. Ekonomistai laukė, kad bendroje valiutos zonoje šis rodiklis pasistiebs vidutiniškai vienu procentu.
Euro zonoje per antrąjį šių metų mėnesį kapitalo prekių gamyba augo 2.2 procento, kasdieninio vartojimo prekių - 1.9 procento, tarpinių prekių ir energijos - po 1.1 procento, o ilgalaikio vartojimo prekių ūgtelėjo 0.2 procento. Europos sąjungoje kasdieninio vartojimo prekių gamyba pakilo 2.4 procento, kapitalo prekių - 2.1 procento, energijos - 1.2 procento, tarpinių prekių - 0.6 procento, o štai ilgalaikio vartojimo prekių nepakito.
Tarp Europos sąjungos šalių labiausiai pramonės veiklos apimtys vasarį augo Belgijoje (6.1 procento) bei Liuksemburge (4.9 procento), o labiausiai smuko Slovėnijoje (3.6 procento) ir Suomijoje (2.3 procento).
Lietuvoje metinis pramonės produkcijos nuosmukis sumažėjo nuo 9.9 iki 6.9 procento, Euro zonoje metinis prieaugis paspartėjo nuo 0.9 procento iki dviejų procentų, o štai Europos sąjungoje - nuo vieno procento iki 2.1 procento.
Tarp sąjungos šalių per metus pramonės produkcijos apimtys daugiausiai šoktelėjo Airijoje (25.3 procento) bei Maltoje (17.1 procento), o labiausiai krito Estijoje (7.4 procento) ir mūsų šalyje.