versija spausdinimui
(0)
Sausio pirmą dieną Kroatija tapo nauja euro zonos nare. Tai dar ne šios zonos plėtros pabaiga, nes po dvylikos mėnesių Bulgarija nori tapti jos dalimi. Tačiau nėra garantijų, kad jos vyriausybės planas pasiteisins.
„Kroatija sunkiai dirbo, kad taptų 20-ąja euro zonos nare, ir tai pavyko. Tai rodo, kad euras išlieka patraukli valiuta, kuri suteikia saugumo valstybėms narėms“ - Kroatijos prisijungimą prie euro zonos komentavo Europos Centrinio banko prezidentė Christine Lagarde. Interviu Kroatijos dienraščiui Jutarnji list ji pareiškė, kad durys į euro zoną vis dar atviros kitoms šalims, tačiau plėsti pinigų sąjungos neskubama.
„Jei jiems reikia daugiau laiko, viskas gerai. Kai jie atitiks kriterijus ir norės prisijungti, džiaugsimės galėdami padidinti euro zonos narių skaičių“ – sakė Christine Lagarde.
Bulgarija paskelbė esanti pasirengusi prisijungti prie euro zonos 2024 metų sausio 1 dieną, tačiau nėra garantijos, ar šio termino bus laikomasi.
Bulgarijos ketinimas prisijungti prie euro zonos 2024 metų pradžioje kol kas yra vienašališkas pareiškimas. Apie tai paskelbė 2021 metais žlugusi Boiko Borisovo vyriausybė. Šį ketinimą palaikė iki 2022 metų liepos valdžiusio Kirilo Petkovo kabinetas.
Dabartinė nepartinė techninė vyriausybė, vadovaujama Gylybo Donevo, taip pat nesitraukia nuo šių planų. Gruodį jis netgi išleido reglamentą dėl pasiruošimo Bulgarijos eurų monetų kaldinimui. Tačiau tik pavasarį valdžios institucijos pateiks oficialų prašymą ECB ir Europos Komisijai parengti konvergencijos ataskaitą, kurioje būtų įvertinta, ar Bulgarija atitinka euro įvedimo sąlygas.
Ankstesnėje 2022 metų birželio mėnesio konvergencijos ataskaitoje buvo įvertinta, kad Bulgarija neįvykdė tik dviejų stojimo sąlygų. Jos įstatymai nebuvo visiškai suderinti su euro zonos įstatymais, o infliacija buvo per didelė. Kriterijus, susijęs su viešųjų finansų deficitu (2021 metais Bulgarijoje siekė 4,1 procento BVP), buvo sustabdytas dėl pandemijos padarinių. Ką gali parodyti nauja ataskaita?
Kalbant apie Bulgarijos dalyvavimą ERM2 valiutų kurso mechanizme, pokyčių neturėtų būti. Bulgarijos levas jau buvo susietas su euru nuo 1999 metų, iš kurių nuo 2020 metų – ERM2. Bulgarijos valstybės skola, apskaičiuota 2022 metais, siekia tik 22,5 procento BVP. Viešųjų finansų deficitas gali būti problemiškesnis. Europos Komisija rudenį prognozavo, kad 2022 metais jis sieks 3,4 procento bendrojo vidaus produkto. Tačiau Bulgarijos vyriausybė nurodo, kad jis galėjo siekti tik 1 procentą BVP. Bulgarijos nacionalinio banko prezidentas Dimitaras Radevas perspėjo, kad 2023 metais deficitas sieks 6 procentus BVP, t.y. jis bus dvigubai didesnis nei stojimo sąlygomis. Tada jis rėmėsi Finansų ministerijos skaičiavimais.
Infliacija taip pat gali būti neigiama staigmena. Mastrichto kriterijai numato, kad per praėjusius 12 mėnesių SVKI infliacija (t.y. skaičiuojama pagal Eurostato krepšelį) neturėtų būti didesnė nei 1,5 procentinio punkto nei vidutinė infliacija trijose ES šalyse, kuriose ji tuo metu buvo mažiausia. 2022 metų lapkritį Bulgarijoje ji siekė 14,3 procento, o trijų šalių, kuriose infliacija yra mažiausia ES (Ispanija, Prancūzija ir Malta), vidurkis buvo 7 procentai.
Radevas taip pat perspėjo, kad politinis šalies nestabilumas (stabilios daugumos parlamente nebuvimas) gali užvilkinti su prisijungimu prie euro zonos susijusį teisėkūros procesą.
Be Bulgarijos, šešios ES valstybės narės šiuo metu nepriklauso euro zonai. Iš jų Danija turi valiutą, susietą su euru. Tačiau prisijungti neskuba. Švedijos, Lenkijos, Čekijos ir Vengrijos vyriausybės nenustatė bendros valiutos įvedimo datos. Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbánas tik užsiminė, kad prisijungimas prie euro zonos yra įmanomas ateityje. Rumunijoje numatyta euro įvedimo data yra 2029 metai, tačiau prieš tai ji buvo kelis kartus nukelta.
„Kroatija sunkiai dirbo, kad taptų 20-ąja euro zonos nare, ir tai pavyko. Tai rodo, kad euras išlieka patraukli valiuta, kuri suteikia saugumo valstybėms narėms“ - Kroatijos prisijungimą prie euro zonos komentavo Europos Centrinio banko prezidentė Christine Lagarde. Interviu Kroatijos dienraščiui Jutarnji list ji pareiškė, kad durys į euro zoną vis dar atviros kitoms šalims, tačiau plėsti pinigų sąjungos neskubama.
„Jei jiems reikia daugiau laiko, viskas gerai. Kai jie atitiks kriterijus ir norės prisijungti, džiaugsimės galėdami padidinti euro zonos narių skaičių“ – sakė Christine Lagarde.
Bulgarija paskelbė esanti pasirengusi prisijungti prie euro zonos 2024 metų sausio 1 dieną, tačiau nėra garantijos, ar šio termino bus laikomasi.
Bulgarijos ketinimas prisijungti prie euro zonos 2024 metų pradžioje kol kas yra vienašališkas pareiškimas. Apie tai paskelbė 2021 metais žlugusi Boiko Borisovo vyriausybė. Šį ketinimą palaikė iki 2022 metų liepos valdžiusio Kirilo Petkovo kabinetas.
Dabartinė nepartinė techninė vyriausybė, vadovaujama Gylybo Donevo, taip pat nesitraukia nuo šių planų. Gruodį jis netgi išleido reglamentą dėl pasiruošimo Bulgarijos eurų monetų kaldinimui. Tačiau tik pavasarį valdžios institucijos pateiks oficialų prašymą ECB ir Europos Komisijai parengti konvergencijos ataskaitą, kurioje būtų įvertinta, ar Bulgarija atitinka euro įvedimo sąlygas.
Ankstesnėje 2022 metų birželio mėnesio konvergencijos ataskaitoje buvo įvertinta, kad Bulgarija neįvykdė tik dviejų stojimo sąlygų. Jos įstatymai nebuvo visiškai suderinti su euro zonos įstatymais, o infliacija buvo per didelė. Kriterijus, susijęs su viešųjų finansų deficitu (2021 metais Bulgarijoje siekė 4,1 procento BVP), buvo sustabdytas dėl pandemijos padarinių. Ką gali parodyti nauja ataskaita?
Kalbant apie Bulgarijos dalyvavimą ERM2 valiutų kurso mechanizme, pokyčių neturėtų būti. Bulgarijos levas jau buvo susietas su euru nuo 1999 metų, iš kurių nuo 2020 metų – ERM2. Bulgarijos valstybės skola, apskaičiuota 2022 metais, siekia tik 22,5 procento BVP. Viešųjų finansų deficitas gali būti problemiškesnis. Europos Komisija rudenį prognozavo, kad 2022 metais jis sieks 3,4 procento bendrojo vidaus produkto. Tačiau Bulgarijos vyriausybė nurodo, kad jis galėjo siekti tik 1 procentą BVP. Bulgarijos nacionalinio banko prezidentas Dimitaras Radevas perspėjo, kad 2023 metais deficitas sieks 6 procentus BVP, t.y. jis bus dvigubai didesnis nei stojimo sąlygomis. Tada jis rėmėsi Finansų ministerijos skaičiavimais.
Infliacija taip pat gali būti neigiama staigmena. Mastrichto kriterijai numato, kad per praėjusius 12 mėnesių SVKI infliacija (t.y. skaičiuojama pagal Eurostato krepšelį) neturėtų būti didesnė nei 1,5 procentinio punkto nei vidutinė infliacija trijose ES šalyse, kuriose ji tuo metu buvo mažiausia. 2022 metų lapkritį Bulgarijoje ji siekė 14,3 procento, o trijų šalių, kuriose infliacija yra mažiausia ES (Ispanija, Prancūzija ir Malta), vidurkis buvo 7 procentai.
Radevas taip pat perspėjo, kad politinis šalies nestabilumas (stabilios daugumos parlamente nebuvimas) gali užvilkinti su prisijungimu prie euro zonos susijusį teisėkūros procesą.
Be Bulgarijos, šešios ES valstybės narės šiuo metu nepriklauso euro zonai. Iš jų Danija turi valiutą, susietą su euru. Tačiau prisijungti neskuba. Švedijos, Lenkijos, Čekijos ir Vengrijos vyriausybės nenustatė bendros valiutos įvedimo datos. Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbánas tik užsiminė, kad prisijungimas prie euro zonos yra įmanomas ateityje. Rumunijoje numatyta euro įvedimo data yra 2029 metai, tačiau prieš tai ji buvo kelis kartus nukelta.