versija spausdinimui
(17)
Metinis kainų augimo tempas birželį JAV viršijo 9 proc. – vartotojų kainų indeksas siekė 9,1 proc., bazinė infliacija – 5,9 procento. Abu rodikliai pranoko prognozes – atitinkamai 0,3 ir 0,2 proc. punkto. Po šių duomenų pasirodymo, sprendžiant iš palūkanų normų ateities sandorių, rinkos dalyviai artėjančiame liepos 27 d. FED posėdyje tikisi palūkanų normų padidinimo 100 bazinių punktų – iki 2,50-2,75 procento.
JAV doleris šiek tiek susilpnėjo euro atžvilgiu (0,22 proc., iki 1,006 dolerio už eurą), nors vienu prekybos sesijos metu vienas euras kainavo 0,9998 dolerio. Klivlendo FED banko vadovė L. Mester pareiškė, kad centrinis bankas ateityje gali padidinti palūkanas gerokai aukščiau neutralios ribos. Europos ir JAV akcijų biržose vyravo išpardavimo nuotaikos – „Stoxx Europe 600“ smuktelėjo 1,01 proc., „S&P 500“ 0,45 procento. Šiandien atnaujintas euro zonos ekonomikos prognozes turėtų paskelbti Europos Komisija. „Bloomberg“ pranešė, kad 2022 m. BVP augimo prognozė bus sumažinta nuo 2,7 iki 2,6 proc., o infliacijos padidinta nuo 6,1 iki 7,6 procento.
Šiandien Italijos parlamentas balsuos dėl paramos ekonomikai paketo. Viena iš valdančiosios koalicijos partnerių, „Penkių žvaigždžių“ partija grasina neparemti pasiūlymo, o šalies premjeras M. Draghi pareiškė, kad tokiu atveju atsistatydins. Baiminamasi, kad bręstanti politinė krizė gali dar labiau pakenkti euro stabilumui.
Prasidedant antrojo ketvirčio rezultatų skelbimo sezonui, vieni iš pirmųjų tai padarys JAV bankai „JPMorgan“ ir „Morgan Stanley“. Investuotojai ypatingai laukia komentarų dėl trumpojo laikotarpio ekonomikos perspektyvų. Azijos akcijų biržose šįryt 9 val. Lietuvos laiku Japonijos NIKKEI buvo pakilęs 0,70 proc., Honkongo „Hang Seng“ smuktelėjo 1,02 proc., Kinijos „Shanghai Composite“ 0,20 procento.
OMXB indeksas krito ketvirtą prekybos sesiją iš eilės (-0,82 procento). Didžiausiais kainų nuosmukiais išsiskyrė bankai – Šiaulių bankas -2,21 proc., „LHV Group“ -1,94 procento. Po antrojo ketvirčio rezultatų paskelbimo „Tallinna Kaubamaja Grupp“ akcijų kaina sumažėjo 0,60 proc., iki 9,94 euro už akciją. „Enefit Green“ pranešė, kad birželio mėn., palyginti su 2021 m. birželiu, pagamintos elektros energijos kiekis išaugo 17,5 proc., šilumos energijos – 4,3 procento. Bendrovės akcijų kaina pakilo 0,46 proc., iki 3,948 euro už akciją.
JAV doleris šiek tiek susilpnėjo euro atžvilgiu (0,22 proc., iki 1,006 dolerio už eurą), nors vienu prekybos sesijos metu vienas euras kainavo 0,9998 dolerio. Klivlendo FED banko vadovė L. Mester pareiškė, kad centrinis bankas ateityje gali padidinti palūkanas gerokai aukščiau neutralios ribos. Europos ir JAV akcijų biržose vyravo išpardavimo nuotaikos – „Stoxx Europe 600“ smuktelėjo 1,01 proc., „S&P 500“ 0,45 procento. Šiandien atnaujintas euro zonos ekonomikos prognozes turėtų paskelbti Europos Komisija. „Bloomberg“ pranešė, kad 2022 m. BVP augimo prognozė bus sumažinta nuo 2,7 iki 2,6 proc., o infliacijos padidinta nuo 6,1 iki 7,6 procento.
Šiandien Italijos parlamentas balsuos dėl paramos ekonomikai paketo. Viena iš valdančiosios koalicijos partnerių, „Penkių žvaigždžių“ partija grasina neparemti pasiūlymo, o šalies premjeras M. Draghi pareiškė, kad tokiu atveju atsistatydins. Baiminamasi, kad bręstanti politinė krizė gali dar labiau pakenkti euro stabilumui.
Prasidedant antrojo ketvirčio rezultatų skelbimo sezonui, vieni iš pirmųjų tai padarys JAV bankai „JPMorgan“ ir „Morgan Stanley“. Investuotojai ypatingai laukia komentarų dėl trumpojo laikotarpio ekonomikos perspektyvų. Azijos akcijų biržose šįryt 9 val. Lietuvos laiku Japonijos NIKKEI buvo pakilęs 0,70 proc., Honkongo „Hang Seng“ smuktelėjo 1,02 proc., Kinijos „Shanghai Composite“ 0,20 procento.
OMXB indeksas krito ketvirtą prekybos sesiją iš eilės (-0,82 procento). Didžiausiais kainų nuosmukiais išsiskyrė bankai – Šiaulių bankas -2,21 proc., „LHV Group“ -1,94 procento. Po antrojo ketvirčio rezultatų paskelbimo „Tallinna Kaubamaja Grupp“ akcijų kaina sumažėjo 0,60 proc., iki 9,94 euro už akciją. „Enefit Green“ pranešė, kad birželio mėn., palyginti su 2021 m. birželiu, pagamintos elektros energijos kiekis išaugo 17,5 proc., šilumos energijos – 4,3 procento. Bendrovės akcijų kaina pakilo 0,46 proc., iki 3,948 euro už akciją.
Lietuvos, kaip šalies, egzistavimo trukmė karo atveju tebus 72 valandos. Nepriklausomai NATO gins ar ne. Ne tas žemės lopinėlis, kad čia galima būtų vykdyti kažkokias long-term batalijas, kai už 50 km nuo Vilniaus stovi raketų paleidimo sistemos, nukreiptos į Rytų Europos bloką. Lietuva net priešraketinės gynybos neturi, o jie čia apie teritorijų plėtimus... 
daunas kaip reikiant