versija spausdinimui
(1)
Europos Centrinio banko vadovė Christine Lagarde mano, kad Valdančioji taryba, per greitai sugriežtinusi pinigų politiką, pakenktų euro zonos ekonomikos atsigavimui.
„Palūkanų normų kėlimas neišspręs jokių mūsų dabartinių problemų. Priešingai, jei elgsimės pernelyg skubotai, mūsų ekonomika atsigaus daug lėčiau ir iškils pavojus darbo vietoms“ - interviu Redaktionsnetzwerk Deutschland sakė Europos Centrinio banko vadovė.
Christine Lagarde pakartojo, kad jos nuomone, pinigų politikos pokyčiai turėtų būti laipsniški, o euro zonos ekonomikos padėtis negali būti lyginama su situacija kitose didelėse ekonomikose.
„JAV ekonomika perkaitusi, o mūsų toli nuo to. Todėl galime ir turime elgtis atidžiau. Mes nenorime slopinti atsigavimo“ – sakė ECB vadovė.
Po sausio mėnesio žinios apie aukštą infliaciją euro zonoje Christine Lagarde neatmetė galimybės, kad šiemet bus padidintos ECB palūkanų normos. Bet vėliau ji sušvelnino savo vanagišką poziciją. Tuo tarpu kiti ECB valdančiosios tarybos nariai, įskaitant Vokietijos ir Nyderlandų centrinių bankų valdytojus, pranešė, kad pinigų politikos sugriežtinimas gali būti reikalingas jau 2022 metais.
Europos Centrinio banko vyriausiasis ekonomistas Philip Lane mano, kad tiek dabartinis, tiek numatomas infliacijos lygis euro zonoje nereikalauja, kad institucija imtųsi agresyvesnių priemonių kainų augimui kontroliuoti.
Pasak ekonomisto, iki rekordinio lygio pakilusi infliacija bendroje valiutos zonoje yra laikina ir grįš į trendą, nes išnyks su pandemija susijusios pasiūlos ir darbo rinkos kliūtys.
„Spaudimas kainoms turėtų sumažėti, o infliacija grįš į savo tendenciją ir nereikės reikšmingai koreguoti pinigų politikos“ – sakė jis.
ECB poziciją ekonomistas pagrindžia tuo, kad pinigų politika kontroliuoja vidaus paklausą, todėl jos griežtinimas reaguojant į išorės pasiūlos šoką reikštų, jog ekonomika vienu metu susidurtų su dviem nepalankiais sukrėtimais.
Europos Centrinio banko vadovės ir vyriausiojo ekonomisto pareiškimai traktuojami kaip bandymas susilpninti rinkos lūkesčius, numatančius anksčiau laiko ECB obligacijų pirkimo programos nutraukimą ir iki gruodžio mėnesio iš viso 50 bazinių punktų palūkanų normos padidinimą.
„Palūkanų normų kėlimas neišspręs jokių mūsų dabartinių problemų. Priešingai, jei elgsimės pernelyg skubotai, mūsų ekonomika atsigaus daug lėčiau ir iškils pavojus darbo vietoms“ - interviu Redaktionsnetzwerk Deutschland sakė Europos Centrinio banko vadovė.
Christine Lagarde pakartojo, kad jos nuomone, pinigų politikos pokyčiai turėtų būti laipsniški, o euro zonos ekonomikos padėtis negali būti lyginama su situacija kitose didelėse ekonomikose.
„JAV ekonomika perkaitusi, o mūsų toli nuo to. Todėl galime ir turime elgtis atidžiau. Mes nenorime slopinti atsigavimo“ – sakė ECB vadovė.
Po sausio mėnesio žinios apie aukštą infliaciją euro zonoje Christine Lagarde neatmetė galimybės, kad šiemet bus padidintos ECB palūkanų normos. Bet vėliau ji sušvelnino savo vanagišką poziciją. Tuo tarpu kiti ECB valdančiosios tarybos nariai, įskaitant Vokietijos ir Nyderlandų centrinių bankų valdytojus, pranešė, kad pinigų politikos sugriežtinimas gali būti reikalingas jau 2022 metais.
Europos Centrinio banko vyriausiasis ekonomistas Philip Lane mano, kad tiek dabartinis, tiek numatomas infliacijos lygis euro zonoje nereikalauja, kad institucija imtųsi agresyvesnių priemonių kainų augimui kontroliuoti.
Pasak ekonomisto, iki rekordinio lygio pakilusi infliacija bendroje valiutos zonoje yra laikina ir grįš į trendą, nes išnyks su pandemija susijusios pasiūlos ir darbo rinkos kliūtys.
„Spaudimas kainoms turėtų sumažėti, o infliacija grįš į savo tendenciją ir nereikės reikšmingai koreguoti pinigų politikos“ – sakė jis.
ECB poziciją ekonomistas pagrindžia tuo, kad pinigų politika kontroliuoja vidaus paklausą, todėl jos griežtinimas reaguojant į išorės pasiūlos šoką reikštų, jog ekonomika vienu metu susidurtų su dviem nepalankiais sukrėtimais.
Europos Centrinio banko vadovės ir vyriausiojo ekonomisto pareiškimai traktuojami kaip bandymas susilpninti rinkos lūkesčius, numatančius anksčiau laiko ECB obligacijų pirkimo programos nutraukimą ir iki gruodžio mėnesio iš viso 50 bazinių punktų palūkanų normos padidinimą.