versija spausdinimui
(1)
Rusijos Centrinis bankas paskelbė savo atsargų struktūrą. Euras ir juanis įgavo svarbą, o doleris prarado. Auksas sudaro daugiau nei penktadalį rezervų.
Praėjusių metų viduryje Rusija turėjo daugiau nei 585 mlrd. dolerių vertės atsargų, t.y. daugiau nei 24 mlrd. dolerių daugiau nei metais anksčiau, pranešė vietos Centrinis bankas.
Beveik trečdalį šios valstybės banko rezervų sudaro aktyvai išreikšti eurais (prieš metus - 29,5 procento), auksas - daugiau nei penktadalis (21,7 procento), tiesa, prieš metus ši dalis buvo didesnė ir siekė 22,9 procento.
Palyginus su 2020 metų pirmojo pusmečio pabaiga, dolerinių aktyvų dalis Rusijos Centrinio banko atsargose procentine išraiška sumažėjo nuo 22,2 iki 16,4 procento, juaniais išreikštų pakilo nuo 12,2 iki 13,1 procento, svarais - nuo 5,9 iki 6,5 procento, o kitomis valiutomis išreikštų aktyvų dalis paaugo nuo 7,2 procento iki dešimties procentų.
Atsargų turto struktūra gana neįprasta ir iliustruoja Rusijos politinę poziciją. Maskva riboja investicijas į JAV valiutą ir, palyginti su kitomis šalimis, gan daug turi aktyvų procentine išraiška Kinijos valiuta. Rusijos ižde saugomi juaniniai aktyvai, kurių vertė siekia beveik 80 mlrd. dolerių, sudaro maždaug ketvirtadalį visų centrinių bankų turimų atsargų išreikštų Kinijos valiuta.
Šalys, kurios nėra pagrindinių rezervinių valiutų (USD, EUR) emitentės, retai laiko savo atsargose didelę aukso dalį, renkasi likvidesnį turtą, kurį prireikus galima greitai realizuoti. Tuo tarpu Rusija oficialiai yra penkta pagal dydį „karališkojo metalo“ savininkė pasaulyje – jos ižde oficialiai saugoma beveik 2300 tonų aukso, kurio vertė siekia apie 130 mlrd. dolerių.
Praėjusių metų viduryje Rusija turėjo daugiau nei 585 mlrd. dolerių vertės atsargų, t.y. daugiau nei 24 mlrd. dolerių daugiau nei metais anksčiau, pranešė vietos Centrinis bankas.
Beveik trečdalį šios valstybės banko rezervų sudaro aktyvai išreikšti eurais (prieš metus - 29,5 procento), auksas - daugiau nei penktadalis (21,7 procento), tiesa, prieš metus ši dalis buvo didesnė ir siekė 22,9 procento.
Palyginus su 2020 metų pirmojo pusmečio pabaiga, dolerinių aktyvų dalis Rusijos Centrinio banko atsargose procentine išraiška sumažėjo nuo 22,2 iki 16,4 procento, juaniais išreikštų pakilo nuo 12,2 iki 13,1 procento, svarais - nuo 5,9 iki 6,5 procento, o kitomis valiutomis išreikštų aktyvų dalis paaugo nuo 7,2 procento iki dešimties procentų.
Atsargų turto struktūra gana neįprasta ir iliustruoja Rusijos politinę poziciją. Maskva riboja investicijas į JAV valiutą ir, palyginti su kitomis šalimis, gan daug turi aktyvų procentine išraiška Kinijos valiuta. Rusijos ižde saugomi juaniniai aktyvai, kurių vertė siekia beveik 80 mlrd. dolerių, sudaro maždaug ketvirtadalį visų centrinių bankų turimų atsargų išreikštų Kinijos valiuta.
Šalys, kurios nėra pagrindinių rezervinių valiutų (USD, EUR) emitentės, retai laiko savo atsargose didelę aukso dalį, renkasi likvidesnį turtą, kurį prireikus galima greitai realizuoti. Tuo tarpu Rusija oficialiai yra penkta pagal dydį „karališkojo metalo“ savininkė pasaulyje – jos ižde oficialiai saugoma beveik 2300 tonų aukso, kurio vertė siekia apie 130 mlrd. dolerių.