versija spausdinimui
(1)
Europos Centrinio banko valdančiosios tarybos narys Klaas Knot teigia, kad 2023 metų pradžioje institucija bus pasirengusi atlikti pirmąjį palūkanų normos kėlimą. Tiesa, turėtų anksčiau baigti savo obligacijų pirkimo programą.
„Viskas klostosi gerai, kad iki kitų metų pabaigos būtų baigtas likusių obligacijų pirkimas, o kai tai įvyks, palūkanų normos gali padidėti 2023 metų pradžioje“ - sakė Klaas Knot, kuris taip pat yra Nyderlandų Centrinio banko vadovas.
Jis pabrėžė, kad nors į tokį scenarijų atsižvelgiama, daug kas priklausys nuo padėties pasaulio ekonomikoje raidos ir su pandemija bei infliacija susijusių klausimų. Tarp veiksnių, kurie gali kelti nerimą, jis, be kita ko, paminėjo nuolatines tiekimo grandinių problemas, dėl kurių daugelyje rinkos segmentų atsiranda didelis trūkumas.
Klaas Knot teigimu, nuolatinės infliacijos rizika yra didesnė nei paties ECB lūkesčiai, kuris prognozuoja, kad 2023 ir 2024 metais infliacija sulėtės iki 1,8 procento. Tačiau tuo abejoja tiek kai kurie Europos Centrinio banko pinigų politikos institucijų nariai, tiek daugelis ekonomistų.
Tuo tarpu kitas euro zonos Centrinio banko narys Robert Holzmann mano, kad institucija kitais metais turėtų daug dėmesio skirti laipsniškam nukrypimui nuo neigiamų palūkanų normų ir imtis veiksmų pinigų politikai „normalizuoti“.
Jis tikisi, kad infliacija aukščiausią tašką pasieks kitų metų viduryje, o tada prasidės augimo dinamikos lėtėjimo procesas.
„Viskas klostosi gerai, kad iki kitų metų pabaigos būtų baigtas likusių obligacijų pirkimas, o kai tai įvyks, palūkanų normos gali padidėti 2023 metų pradžioje“ - sakė Klaas Knot, kuris taip pat yra Nyderlandų Centrinio banko vadovas.
Jis pabrėžė, kad nors į tokį scenarijų atsižvelgiama, daug kas priklausys nuo padėties pasaulio ekonomikoje raidos ir su pandemija bei infliacija susijusių klausimų. Tarp veiksnių, kurie gali kelti nerimą, jis, be kita ko, paminėjo nuolatines tiekimo grandinių problemas, dėl kurių daugelyje rinkos segmentų atsiranda didelis trūkumas.
Klaas Knot teigimu, nuolatinės infliacijos rizika yra didesnė nei paties ECB lūkesčiai, kuris prognozuoja, kad 2023 ir 2024 metais infliacija sulėtės iki 1,8 procento. Tačiau tuo abejoja tiek kai kurie Europos Centrinio banko pinigų politikos institucijų nariai, tiek daugelis ekonomistų.
Tuo tarpu kitas euro zonos Centrinio banko narys Robert Holzmann mano, kad institucija kitais metais turėtų daug dėmesio skirti laipsniškam nukrypimui nuo neigiamų palūkanų normų ir imtis veiksmų pinigų politikai „normalizuoti“.
Jis tikisi, kad infliacija aukščiausią tašką pasieks kitų metų viduryje, o tada prasidės augimo dinamikos lėtėjimo procesas.