versija spausdinimui
(0)
Paviešinus naujausius Eurostat duomenis paaiškėjo, jog tiek mūsų šalyje, tiek euro zonoje bei Europos sąjungoje fiksuotas pramonės veiklos apimčių prieaugis.
Spalį palyginus su ankstesniu mėnesiu, Lietuvoje pramonės produkcija pasistiebė 0.6 procento, kai rugsėjį ūgtelėjo penkiais procentais. Euro zonoje per dešimtą šių metų mėnesį pramonės veiklos apimtys pakilo 1.1 procento (laukta 1.2 procento prieaugio), o Europos sąjungoje - 1.2 procento, kai mėnesį prieš tai smuktelėjo atitinkamai 0.2 bei 0.5 procento.
Per antrąjį šių metų rudens mėnesį euro zonoje kapitalo prekių gamyba pakilo trimis procentais, ilgalaikio vartojimo prekių - 1.7 procento, kasdieninio vartojimo - 0.4 procento, energijos - 0.1 procento, o štai tarpinių produktų gamyba krito 0.6 procento. Europos sąjungoje per minimą laikotarpį kaip ir euro zonoje kapitalo prekių gamyba augo trimis procentais, energijos - 1.7 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 1.3 procento, kasdieninio vartojimo prekių padidėjo 0.7 procento, kai tarpinių produktų gamyba sumažėjo 0.3 procento.
Remiantis Eurostat duomenimis, spalį tarp Europos sąjungos šalių labiausiai pramonės produkcija paaugo Vokietijoje ir Slovakijoje, kur pakilo po tris procentus. Tuo tarpu daugiausiai šis rodiklis krito dviejose Baltijos šalyje, t.y. Estijoje (2.4 procento) bei Latvijoje (1.5 procento).
Šių metų spalį lyginant su tuo pačiu mėnesiu prieš metus, Lietuvoje pramonės produkcijos prieaugis siekė net 22.7 procento, kai mėnesį prieš tai sudarė 20.2 procento. Euro zonoje metinis pramonės produkcijos prieaugis prislopo nuo 5.1 iki 3.3 procento (laukta, kad sumažės iki vidutiniškai 3.2 procento), o Europos sąjungoje - nuo 4.8 iki 3.6 procento.
Per metus euro zonoje kasdieninio vartojimo prekių gamyba pakilo 6.9 procento, kapitalo prekių - 5.2 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 2.3 procento, tarpinių prekių - 2.1 procento, o štai energijos gamyba smuktelėjo vienu procentu. Europos sąjungoje per šį laikotarpį kasdieninio vartojimo prekių gamyba paaugo 7.9 procento, kapitalo prekių - 3.5 procento, energijos - 3.1 procento, o štai tarpinių ir ilgalaikio vartojimo prekių gamyba per metus ūgtelėjo po 2.6 procento.
Tarp sąjungos šalių, lyginant su praėjusių metų spaliu, labiausiai pramonės produkcijos apimtys pašoko mūsų šalyje, Grakijoje (17.2 procento) bei Danijoje, kur ūgtelėjo keturioliką procentų. Tuo tarpu labiausiai susitraukė Rumunijoje (6.6 procento) ir Portugalijoje (6.5 procento).
Spalį palyginus su ankstesniu mėnesiu, Lietuvoje pramonės produkcija pasistiebė 0.6 procento, kai rugsėjį ūgtelėjo penkiais procentais. Euro zonoje per dešimtą šių metų mėnesį pramonės veiklos apimtys pakilo 1.1 procento (laukta 1.2 procento prieaugio), o Europos sąjungoje - 1.2 procento, kai mėnesį prieš tai smuktelėjo atitinkamai 0.2 bei 0.5 procento.
Per antrąjį šių metų rudens mėnesį euro zonoje kapitalo prekių gamyba pakilo trimis procentais, ilgalaikio vartojimo prekių - 1.7 procento, kasdieninio vartojimo - 0.4 procento, energijos - 0.1 procento, o štai tarpinių produktų gamyba krito 0.6 procento. Europos sąjungoje per minimą laikotarpį kaip ir euro zonoje kapitalo prekių gamyba augo trimis procentais, energijos - 1.7 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 1.3 procento, kasdieninio vartojimo prekių padidėjo 0.7 procento, kai tarpinių produktų gamyba sumažėjo 0.3 procento.
Šių metų spalį lyginant su tuo pačiu mėnesiu prieš metus, Lietuvoje pramonės produkcijos prieaugis siekė net 22.7 procento, kai mėnesį prieš tai sudarė 20.2 procento. Euro zonoje metinis pramonės produkcijos prieaugis prislopo nuo 5.1 iki 3.3 procento (laukta, kad sumažės iki vidutiniškai 3.2 procento), o Europos sąjungoje - nuo 4.8 iki 3.6 procento.
Tarp sąjungos šalių, lyginant su praėjusių metų spaliu, labiausiai pramonės produkcijos apimtys pašoko mūsų šalyje, Grakijoje (17.2 procento) bei Danijoje, kur ūgtelėjo keturioliką procentų. Tuo tarpu labiausiai susitraukė Rumunijoje (6.6 procento) ir Portugalijoje (6.5 procento).