versija spausdinimui
(0)
Europos akcijų biržose savaitė prasidėjo išpardavimu – daugumos šalių indeksų nuosmukiai viršijo 1,5 proc. (Vokietijos DAX -1,66 proc., Prancūzijos „CAC 40“ -1,57 proc., Italijos „FTSE MIB“ -1,60 procento). JAV prekybos sesijos pradžioje akcijų kainos irgi smuktelėjo, bet vėliau investuotojų nuotaika pasitaisė („S&P 500“ +0,36 procento).
Labiausiai brango didžiųjų technologijų sektoriaus bendrovių akcijos („Apple“ +2,77 proc., „Microsoft“ +1,58 proc., „Facebook“ +1,28 procento). Dauguma jų netrukus skelbs ketvirčio finansinius rezultatus. Kol kas trijų iš keturių „S&P 500“ indekso bendrovių ketvirčio pajamos viršija lūkesčius, o didesnius, negu tikėtasi pelnus uždirbo net 86 proc. bendrovių. JAV Senato demokratų lyderis Ch. Shumer‘is pareiškė, kad dėl paramos ekonomikai paketo gali būti balsuojama anksčiausiai po mėnesio.
Obligacijų kainos vakar patraukė aukštyn – Vokietijos 10-ies m. vyriausybės vertybinių popierių pajamingumas sumažėjo 4, Didžiosios Britanijos 5, Italijos 7 baziniais punktais. Investuotojų pernelyg neišgąsdino pasirodęs pranešimas, kad Italijos premjeras G. Conte planuoja antradienį atsistatydinti prieš planuotą balsavimą Senate dėl pasitikėjimo jo vyriausybe. G. Conte ketina Italijos prezidento paprašyti naujo mandato vyriausybei formuoti. Vyriausybės krizė Italiją ištiko itin nepalankiu metu, kai šalyje siaučia koronavirusas, o viešųjų finansų būklė toliau prastėja – Italijos Iždo departamentas, prognozuoja kad 2021-aisiais biudžeto deficitas sudarys 9,2 proc. BVP.
Rytoj 21 val. Lietuvos laiku pinigų politikos sprendimus skelbs FED. Pokyčių nesitikima, bet investuotojai tikisi išgirsti užuominų apie centrinio banko planus dėl kiekybinio skatinimo programos masto.
Baltijos šalių biržose aiškios krypties neatsirado. Nė vienos pirmojo dešimtuko bendrovės (skaičiuojant pagal apyvartą) akcijų kainos pokytis nesiekė 1 procento. Aktyviausiai prekiauta „Tallink Grupp“ akcijomis – sudaryta 630 sandorių už 408,7 tūkst. eurų, kaina sumažėjo 0,29 proc. (iki 0,694 euro už akciją). Bankų akcijų kainos šiek tiek pakilo – „LHV Group“ 0,40 proc., Šiaulių banko 0,38 proc., „Coop Pank“ 0,97 procento.
Labiausiai brango didžiųjų technologijų sektoriaus bendrovių akcijos („Apple“ +2,77 proc., „Microsoft“ +1,58 proc., „Facebook“ +1,28 procento). Dauguma jų netrukus skelbs ketvirčio finansinius rezultatus. Kol kas trijų iš keturių „S&P 500“ indekso bendrovių ketvirčio pajamos viršija lūkesčius, o didesnius, negu tikėtasi pelnus uždirbo net 86 proc. bendrovių. JAV Senato demokratų lyderis Ch. Shumer‘is pareiškė, kad dėl paramos ekonomikai paketo gali būti balsuojama anksčiausiai po mėnesio.
Obligacijų kainos vakar patraukė aukštyn – Vokietijos 10-ies m. vyriausybės vertybinių popierių pajamingumas sumažėjo 4, Didžiosios Britanijos 5, Italijos 7 baziniais punktais. Investuotojų pernelyg neišgąsdino pasirodęs pranešimas, kad Italijos premjeras G. Conte planuoja antradienį atsistatydinti prieš planuotą balsavimą Senate dėl pasitikėjimo jo vyriausybe. G. Conte ketina Italijos prezidento paprašyti naujo mandato vyriausybei formuoti. Vyriausybės krizė Italiją ištiko itin nepalankiu metu, kai šalyje siaučia koronavirusas, o viešųjų finansų būklė toliau prastėja – Italijos Iždo departamentas, prognozuoja kad 2021-aisiais biudžeto deficitas sudarys 9,2 proc. BVP.
Rytoj 21 val. Lietuvos laiku pinigų politikos sprendimus skelbs FED. Pokyčių nesitikima, bet investuotojai tikisi išgirsti užuominų apie centrinio banko planus dėl kiekybinio skatinimo programos masto.
Baltijos šalių biržose aiškios krypties neatsirado. Nė vienos pirmojo dešimtuko bendrovės (skaičiuojant pagal apyvartą) akcijų kainos pokytis nesiekė 1 procento. Aktyviausiai prekiauta „Tallink Grupp“ akcijomis – sudaryta 630 sandorių už 408,7 tūkst. eurų, kaina sumažėjo 0,29 proc. (iki 0,694 euro už akciją). Bankų akcijų kainos šiek tiek pakilo – „LHV Group“ 0,40 proc., Šiaulių banko 0,38 proc., „Coop Pank“ 0,97 procento.