versija spausdinimui
(0)
Dauguma ekonomistų tikisi, kad Europos Centrinis bankas ketvirtadienį padidins pandeminių obligacijų pirkimo programą iki gruodžio mėnesio.
Ekonomistų teigimu, tikėtina, kad Europos Centrinis bankas suintensyvins reagavimą į krizę, nes silpnėjantis atsigavimas ir stipresnis euras gali dar labiau padidinti kainų nuosmukį. Dauguma Bloomberg apklausos dalyvių tikisi, kad iki gruodžio padidės pandeminių obligacijų pirkimo programos vertė, t.y. ji bus kilstelta vidutiniškai 350 milijardų eurų. Dabartinė jos vertė 1,35 trilijono eurų.
Respondentai taip pat teigė, kad iki kovo mėnesio ECB suteiks apie 210 mlrd. eurų daugiau lėšų per įvairias bankų skolinimo programas. Palūkanų normos išliks nepakitusios bent iki 2022 metų pabaigos. Šiuo metu indėlių norma už Centriniame banke laikomus komercinių bankų indėlius yra neigiama ir siekia 0,5 procento.
Nors atsigavimas po koronaviruso recesijos iki šiol buvo stiprus, daugybė problemų aptemdo perspektyvas. Susirgimų koronavirusu po vasaros kelionių ir apribojimų sušvelninimo atvejų skaičius ūgtelėjo o rodikliai rodo, kad ekonomika pradeda prarasti jėgas. Naujausi duomenys parodė, kad užsakymai Vokietijoje, didžiausios regiono ekonomikos būsimos gamybos ženklas, liepą smarkiai sulėtėjo.
Kitas nerimą keliantis signalas politikos formuotojams buvo praėjusį mėnesį pirmą kartą per ketverius metus buvusi neigiama infliacija euro zonoje, o bazinė buvo rekordiškai maža. ECB po posėdžio turi paskelbti naujas prognozes, kurios padės nustatyti, kokio stimulo vis dar reikia ekonomikai.
Daugeliui šių prognozių gali kilti pavojus, jei euras ir toliau brangs. Bendroji valiuta praėjusią savaitę pirmą kartą per dvejus metus padidėjo virš 1,20 dolerių lygio, o nuo koronaviruso blokados prasidėjusios kovo mėnesį, euro vertė pakilo dvyliką procentų. Tiesa, po to sulaukėme euro korekcijos kai Europos Centrinio banko vyriausiasis ekonomistas Philip Lane pareiškė, kad valiutų kursas yra svarbus pinigų politikai.
Stipresnis euras daro spaudimą kainoms ir sumažina importo kaštus. Ekonomistų teigimu, didžiausias rūpestis turėtų būti bendros valiutos augimo tempas, nors jie pridūrė, kad tą daugiausia lemia jėgos, kurių negali kontroliuoti centrinis bankas.
Amerikos Federalinio Rezervų banko įsipareigojimas išlaikyti žemas palūkanų normas, taip pat istorinis Europos Sąjungos susitarimas dėl bendro fiskalinio atsako į krizę, laikomos vienomis iš euro stiprėjimo dolerio atžvilgiu priežastimis.
„Kol kas euro vertės padidėjimas infliacijos perspektyvos iš esmės nepakeitė. Tačiau savo retorika ECB turėtų saugotis valiutos kurso didėjimo tendencijos“ - tikino DekaBank banko ekonomistas Kristian Toedtmann.
Ilgainiui ekonomistai tikisi, kad Europos monetarinės politikos formuotojai pasuks FED keliu priimdami strategiją, kuri leis laikinai viršyti infliacijos tikslą - maždaug dviejų procentų. Dauguma respondentų teigė, kad ECB greičiausiai pakeis dabartinį tikslą „žemiau, bet arti dviejų procentų“ į tokį, kad laikui bėgant metinės infliacijos vidurkis turėtų siekti du procentus.
Ekonomistų teigimu, tikėtina, kad Europos Centrinis bankas suintensyvins reagavimą į krizę, nes silpnėjantis atsigavimas ir stipresnis euras gali dar labiau padidinti kainų nuosmukį. Dauguma Bloomberg apklausos dalyvių tikisi, kad iki gruodžio padidės pandeminių obligacijų pirkimo programos vertė, t.y. ji bus kilstelta vidutiniškai 350 milijardų eurų. Dabartinė jos vertė 1,35 trilijono eurų.
Respondentai taip pat teigė, kad iki kovo mėnesio ECB suteiks apie 210 mlrd. eurų daugiau lėšų per įvairias bankų skolinimo programas. Palūkanų normos išliks nepakitusios bent iki 2022 metų pabaigos. Šiuo metu indėlių norma už Centriniame banke laikomus komercinių bankų indėlius yra neigiama ir siekia 0,5 procento.
Nors atsigavimas po koronaviruso recesijos iki šiol buvo stiprus, daugybė problemų aptemdo perspektyvas. Susirgimų koronavirusu po vasaros kelionių ir apribojimų sušvelninimo atvejų skaičius ūgtelėjo o rodikliai rodo, kad ekonomika pradeda prarasti jėgas. Naujausi duomenys parodė, kad užsakymai Vokietijoje, didžiausios regiono ekonomikos būsimos gamybos ženklas, liepą smarkiai sulėtėjo.
Kitas nerimą keliantis signalas politikos formuotojams buvo praėjusį mėnesį pirmą kartą per ketverius metus buvusi neigiama infliacija euro zonoje, o bazinė buvo rekordiškai maža. ECB po posėdžio turi paskelbti naujas prognozes, kurios padės nustatyti, kokio stimulo vis dar reikia ekonomikai.
Daugeliui šių prognozių gali kilti pavojus, jei euras ir toliau brangs. Bendroji valiuta praėjusią savaitę pirmą kartą per dvejus metus padidėjo virš 1,20 dolerių lygio, o nuo koronaviruso blokados prasidėjusios kovo mėnesį, euro vertė pakilo dvyliką procentų. Tiesa, po to sulaukėme euro korekcijos kai Europos Centrinio banko vyriausiasis ekonomistas Philip Lane pareiškė, kad valiutų kursas yra svarbus pinigų politikai.
Stipresnis euras daro spaudimą kainoms ir sumažina importo kaštus. Ekonomistų teigimu, didžiausias rūpestis turėtų būti bendros valiutos augimo tempas, nors jie pridūrė, kad tą daugiausia lemia jėgos, kurių negali kontroliuoti centrinis bankas.
Amerikos Federalinio Rezervų banko įsipareigojimas išlaikyti žemas palūkanų normas, taip pat istorinis Europos Sąjungos susitarimas dėl bendro fiskalinio atsako į krizę, laikomos vienomis iš euro stiprėjimo dolerio atžvilgiu priežastimis.
„Kol kas euro vertės padidėjimas infliacijos perspektyvos iš esmės nepakeitė. Tačiau savo retorika ECB turėtų saugotis valiutos kurso didėjimo tendencijos“ - tikino DekaBank banko ekonomistas Kristian Toedtmann.
Ilgainiui ekonomistai tikisi, kad Europos monetarinės politikos formuotojai pasuks FED keliu priimdami strategiją, kuri leis laikinai viršyti infliacijos tikslą - maždaug dviejų procentų. Dauguma respondentų teigė, kad ECB greičiausiai pakeis dabartinį tikslą „žemiau, bet arti dviejų procentų“ į tokį, kad laikui bėgant metinės infliacijos vidurkis turėtų siekti du procentus.