versija spausdinimui
(0)
Antroje liepos pusėje rinkos vertino prieštaringus didžiausių pasaulio ekonomikų signalus. Ir JAV, ir Kinijoje fiksuoti teigiami makroekonominiai duomenys, tačiau nerimas dėl naujų susirgimų ir jų įtakos ekonomikos atsigavimui išlieka. Pagrindinės viltys dedamos į vakciną, kuri turėtų pasirodyti dar iki metų pabaigos. Tuo metu Europoje investuotojai galėjo pasidžiaugti istoriniu ES narių susitarimu dėl 750 mlrd. eurų ekonomikos skatinimo fondo. Investuotojai pastaruoju metu itin domisi tauriaisiais metalais, kurių kainos priartėjo prie rekordinių aukštumų.
Prieštaringi ekonomikos signalai iš JAV
Trečioje pagal dydį JAV Kalifornijos valstijoje užfiksavus rekordinį COVID-19 susirgimų skaičių, joje atnaujinti karantino apribojimai. Todėl artimiausioje ateityje pandemijos mastas JAV greičiausiai išaugs, o prezidento D. Trumpo manymu, pagerėjimo dar teks palaukti.
JAV mažmeninės prekybos rodiklis birželį pakilo 7,5 proc., vietoj prognozuoto 5 proc. augimo. Bet atsinaujinusios baimės dėl spartaus viruso plitimo lėmė, kad Mičigano universiteto skaičiuojamas vartotojų nuotaikų rodiklis, atspindintis JAV gyventojų asmeninės finansų padėties ir bendros ekonominės būklės vertinimą, nukrito žemiau birželio lygio.
JAV vartotojų kainų indeksas birželio mėnesį pakilo iki 0,6 proc., palyginti su geguže, kuomet buvo fiksuotas 0,1 proc. kainų mažėjimas. Neatsižvelgiant į maisto bei degalų kainas, infliacijos rodiklis pakilo pirmą kartą nuo vasario, kai jis sudarė 0,2 proc. Prie augusių kainų daugiausiai prisidėjo pandemijos metu stipriai paveiktos sritys, tokios, kaip automobilių nuoma bei draudimas, lėktuvų bilietai bei apgyvendinimo paslaugos.
Tęsiasi lenktynės dėl pirmosios vakcinos
Įsibėgėjo lenktynės dėl to, kas pirmasis sukurs vakciną nuo COVID-19. Šiuo metu jose lyderiauja biotechnologijų ir farmacijos įmonės „Moderna Therapeutics“ bei „AstraZeneca“.
„Moderna Therapeutics“ paskelbė, kad naujoji vakcina pagamino didelį antikūnų kiekį visiems testuotiems dalyviams. Tuo metu „AstraZeneca“ vakcinos testavimų metu buvo sukurtas ne tik didelis antikūnų kiekis, bet ir ląstelės, galinčios suteikti ilgalaikį imunitetą nuo viruso.
Baltųjų rūmų patarėjas koronaviruso krizės klausimais tikisi, kad vakcina pasirodys dar iki šių metų pabaigos. Šios naujienos palaikė optimistines finansų rinkų nuotaikas, o geros žinios atsispindėjo ir šių įmonių akcijų kainose – „Moderna Therepeutics“ akcijos ūgtelėjo apie 30 proc., o „AstraZeneca“ akcijų kainos prieaugis sudarė 9 proc.
Silpnėjantis JAV doleris
JAV dolerio indeksas, sekantis dolerio vertę šešių pagrindinių pasaulio valiutų atžvilgiu, paskutinėmis savaitėmis sumažėjo 2,1 proc. Tai iš dalies lėmė stiprėjanti euro vertė, tačiau kai kurie analitikai mano, kad toks dolerio silpnėjimas yra natūralus. Panaši tendencija išsilaikys ateityje, nes koronaviruso krizė dar kartą įrodė, jog neramiais laikais investuotojai pirkdami dolerį ieško saugaus prieglobsčio. Prognozuojama, kad iki metų pabaigos EUR/USD valiutų pora turėtų būti prekiaujama ties 1,17 reikšmės riba.
Paskatintas gerų žinių apie vakciną ir dėl išliekančio dėmesio technologijų sektoriui akcijų indeksas „S&P 500” per dvi savaites ūgtelėjo 2 proc. Nors akcijų rinkose optimizmas neblėsta, išlieka pakankamai nerimo dėl šalies ekonomikos atsigavimo, ypač stebint tolesnį spartų viruso plitimą.
Pandemijos įtaka bankų rezultatams
Keli dideli JAV bankai paskelbė apie stipriai sumažėjusį pelną per antrą metų ketvirtį, nes didelė jo dalis buvo atidėta nemokioms paskoloms. „J.P. Morgan Chase“ atidėjiniai siekė 8,9 mlrd. JAV dolerių, kas gerokai sumažino tikėtiną banko pelną, bet rekordiškai išaugusios pajamos iš prekybos finansinėmis priemonėmis sušvelnino neigiamą rezultatą. Banko akcijų kaina per dvi savaites paaugo 0,65 proc.
Tuo metu „Wells Fargo“ vertybinių popierių prekybos pajamos neišgelbėjo, o šis bankas pirmą kartą nuo 2008 m. patyrė 2,4 mlrd. dolerių nuostolį, kuris susidarė dėl 9,5 mlrd. dolerių atidėjinių.
Įvertintas energetikos bendrovių sandoris
Pastaraisiais metais dėmesys vis labiau krypsta į atsinaujinančios energijos srityje veikiančias įmones. Dėl sumažėjusių saulės elektrinių įrengimo kainų ir lankstesnių finansavimo sąlygų JAV namų ūkiai vis labiau domisi saulės energijos panaudojimu.
Liepos viduryje dvi didžiausios JAV saulės energijos namų vartotojams tiekėjos nustebino rinką paskelbusios apie planus sujungti savo veiklą. „Sunrun“ nutarė pirkti konkurentę „Vivint Solar“ už 1,46 mlrd. dolerių. Skaičiuojama, kad naujosios įmonės vertė siektų 9 mlrd. dolerių.
Šioje srityje įmonės yra pagrindinės „Tesla“ konkurentės ir po susijungimo užimtų didžiąją JAV rinkos dalį, taip palikdamos „Teslą“ trečioje vietoje. Sandoris buvo itin teigiamai įvertintas investuotojų – „Sunrun“ akcijų kaina per dvi savaites pakilo 36 proc., o „Vivint Solar“ – 35 proc.
Europa susitarė dėl 750 mlrd. eurų fondo
Po daugiau kaip keturias paras užtrukusių derybų Briuselyje, ES lyderiai susitarė dėl 750 mlrd. eurų Europos ekonomikos gaivinimo fondo. Iš fondo 390 mlrd. eurų bus skirta šalims kaip dotacijos, o 360 mlrd. eurų – kaip lengvatinės paskolos. Panašu, kad Italija gaus didžiausią šio paketo dalį – bendrai apie 209 mlrd. eurų.
Gaivinimo fondas ne tik suteiks būtiną finansinę paramą labiausiai nuo pandemijos nukentėjusioms pietų Europos valstybėms. Jis taip pat pasiuntė žinutę, kad ES yra vieninga ir gali pasirūpinti į bėdą patekusiomis narėmis. Būtent tokių teigiamų žinių, palaikančių akcijų kainų augimą, pastaruoju metu laukė investuotojai.
Nepaisant šios teigiamos naujienos, nedarbo lygis išlieka nemaža problema visame regione. Tikimasi, kad pasibaigus vyriausybės subsidijoms, dėl kurių didelė dalis darbuotojų išsaugojo savo darbo vietas, gali prasidėti nauja atleidimų banga. „Bloomberg“ ekonomistai prognozuoja, kad euro zonoje nedarbo lygis iki metų pabaigos gali pasiekti 10 proc. ir stipriai paveikti vartojimą, mažmeninės prekybos įmones ir jau dabar šlubuojantį paslaugų sektorių.
Santūresnė Europos indeksų reakcija
Europos akcijų indeksai auga kiek lėčiau nei JAV, bet investuotojai nuo liepos vidurio ir čia vadovaujasi tomis pačiomis viltimis, kad vakcina greitai išgelbės visą pasaulį. Indeksų augimą kiek pristabdė nerimas dėl atsinaujinančio konflikto tarp JAV ir Kinijos, o „STOXX 600“ indekso vertė per paskutines savaites nukrito 0,8 proc.
Maždaug penktadalis visų indeksą sudarančių įmonių paskelbė antrojo ketvirčio rezultatus. Kol kas analitikų pelno prognozes viršijo 60 proc. įmonių. Viena labiau išsiskyrusių buvo Švedijos komunikacijų gigantė „Ericsson“, kuri, nepaisant sudėtingos verslo aplinkos, demonstravo puikius rezultatus. Įmonės pelnas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, šoktelėjo 67 proc.
Pastaruoju metu pasirodė ir daugiau šiai įmonei palankių naujienų – kinų konkurentei „Huawei“ uždrausta vystyti 5G ryšio technologijas Jungtinėje Karalystėje, o su „Deutsche Telecom“ pasirašyta nauja sutartis dėl 5G ryšio paslaugų tiekimo Vokietijoje. „Ericsson“ akcijų kaina per dvi savaites šoktelėjo apie 15 proc.
Spartus Kinijos ekonomikos atsitiesimas
Kinija tapo pirma iš didžiųjų pasaulio ekonomikų, kurioje po koronaviruso protrūkio stebimas ekonomikos augimas. Fiskalinio skatinimo priemonės, atsigaunantis eksportas, kuriam įtakos turėjo su pandemija susijusi medicininės įrangos paklausa, ir nelauktai spartus NT rinkos atsigavimas lėmė 11,5 proc. siekusį ekonomikos augimą per antrą ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
Trečią mėnesį iš eilės augo ir Kinijos pramonės produkcija. Birželį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, ji buvo išaugusi 4,8 proc. Tuo metu mažmeninės prekybos pardavimai praėjusį mėnesį sumažėjo 1,8 proc., nors tikėtasi 0,5 proc. augimo.
Naujausi rodikliai patvirtino nuo balandžio stebimas tendencijas – Kinijos ekonomikos atsigavimą labiau skatina pasiūla, o ne paklausa iš vartotojų pusės. Be to, koronaviruso susirgimų skaičius auga, santykiai su JAV nesitaiso, todėl nerimas dėl šalies atsigavimo tvarumo vis dar išlieka.
Kinijos biržoje po ralio liepos pradžioje – korekcija
Po liepos pradžioje stebėto Kinijos akcijų ralio, antrojoje mėnesio pusėje rinkose stebėta korekcija. „CSI 300“ indeksas, kuris seka didžiausias bei likvidžiausias įmones Šanchajaus bei Šendženo biržose, sumažėjo apie 7,2 proc.
Vienas brangiausiai pasaulyje vertinamų finansinių technologijų startuolių „Ant Financial“, priklausantis Kinijos milžinei „Alibaba“, paskelbė apie planus surengti pirminį viešąjį akcijų siūlymą (IPO). Šis IPO pretenduoja tapti didžiausiu visame pasaulyje siūlymu šiais metais. Įmonės akcijos bus listinguojamos Honkongo ir Šanchajaus biržose, o ne JAV dėl pastaruoju metu kylančio priešiškumo ir skeptiško požiūrio į Kinijos technologijų bendroves iš Donaldo Trumpo administracijos.
Aukso spindesys suviliojo investuotojus
Pastaruoju metu investuotojai neatsispiria tauriųjų metalų vilionėms – jų kaina, išliekant nerimui dėl didėjančio susirgimų skaičiaus, lėto ekonomikų atsigavimo ir silpnėjančio JAV dolerio, buvo linkusi didėti. Prie to prisidėjo ir didelio masto vyriausybių ir centrinių bankų ekonomikos skatinimo priemonės. Aukso ir sidabro kainos liepos pabaigoje šturmavo istorines aukštumas, o biržoje prekiaujami fondai (ETF), kurie seka tauriųjų metalų kainas, pakilo iki rekordinių verčių.
Analitikai prognozuoja, kad sidabro kaina ir toliau kils dėl populiarėjančio jo panaudojimo pramonės srityje, pavyzdžiui, gaminant saulės modulius. Tuo metu aukso kaina turi potencialo augti dėl žemo JAV obligacijų pajamingumo, silpno dolerio bei ilgalaikio Kinijos centrinio banko siekio prisivyti JAV pagal turimą aukso atsargų kiekį. JAV aukso atsargos sudaro 74,9 proc. visų šalies užsienio atsargų, o Kinijoje šis santykis siekia vos 2,5 proc.
Prasidėjo rezultatų sezonas Baltijos biržose
„Telia Lietuva“ paskelbė antrojo ketvirčio finansinius rezultatus – nors įmonės pajamos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, paaugo 5,6 proc., pelnas prieš mokesčius susitraukė 11,5 proc. Įmonės vadovybė džiaugėsi sėkmingai susitvarkiusi su COVID-19 iššūkiais ir pastebėjo, kad pardavimai grįžta į ankstesnį, prieš krizinį, lygį. Vartotojai iš naujo užsisako per karantiną atšauktas paslaugas, be to, per pastaruosius metus vartotojų skaičius išaugo visose įmonės veiklos srityse.
Rezultatus paskelbė ir Estijos bankas LHV, kurio pelnas per antrą metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, sumažėjo 54 proc. Daugiausia įtakos rezultatams turėjo dėl COVID-19 padarinių suformuoti 7,7 mln. eurų atidėjiniai dėl nemokių paskolų. Banko klientų bazė bei paskolų portfelis per ketvirtį padidėjo.
Greta Šiaučiulytė, „Swedbank“ Finansų rinkų tarnybos maklerė
Prieštaringi ekonomikos signalai iš JAV
Trečioje pagal dydį JAV Kalifornijos valstijoje užfiksavus rekordinį COVID-19 susirgimų skaičių, joje atnaujinti karantino apribojimai. Todėl artimiausioje ateityje pandemijos mastas JAV greičiausiai išaugs, o prezidento D. Trumpo manymu, pagerėjimo dar teks palaukti.
JAV mažmeninės prekybos rodiklis birželį pakilo 7,5 proc., vietoj prognozuoto 5 proc. augimo. Bet atsinaujinusios baimės dėl spartaus viruso plitimo lėmė, kad Mičigano universiteto skaičiuojamas vartotojų nuotaikų rodiklis, atspindintis JAV gyventojų asmeninės finansų padėties ir bendros ekonominės būklės vertinimą, nukrito žemiau birželio lygio.
JAV vartotojų kainų indeksas birželio mėnesį pakilo iki 0,6 proc., palyginti su geguže, kuomet buvo fiksuotas 0,1 proc. kainų mažėjimas. Neatsižvelgiant į maisto bei degalų kainas, infliacijos rodiklis pakilo pirmą kartą nuo vasario, kai jis sudarė 0,2 proc. Prie augusių kainų daugiausiai prisidėjo pandemijos metu stipriai paveiktos sritys, tokios, kaip automobilių nuoma bei draudimas, lėktuvų bilietai bei apgyvendinimo paslaugos.
Tęsiasi lenktynės dėl pirmosios vakcinos
Įsibėgėjo lenktynės dėl to, kas pirmasis sukurs vakciną nuo COVID-19. Šiuo metu jose lyderiauja biotechnologijų ir farmacijos įmonės „Moderna Therapeutics“ bei „AstraZeneca“.
„Moderna Therapeutics“ paskelbė, kad naujoji vakcina pagamino didelį antikūnų kiekį visiems testuotiems dalyviams. Tuo metu „AstraZeneca“ vakcinos testavimų metu buvo sukurtas ne tik didelis antikūnų kiekis, bet ir ląstelės, galinčios suteikti ilgalaikį imunitetą nuo viruso.
Baltųjų rūmų patarėjas koronaviruso krizės klausimais tikisi, kad vakcina pasirodys dar iki šių metų pabaigos. Šios naujienos palaikė optimistines finansų rinkų nuotaikas, o geros žinios atsispindėjo ir šių įmonių akcijų kainose – „Moderna Therepeutics“ akcijos ūgtelėjo apie 30 proc., o „AstraZeneca“ akcijų kainos prieaugis sudarė 9 proc.
Silpnėjantis JAV doleris
JAV dolerio indeksas, sekantis dolerio vertę šešių pagrindinių pasaulio valiutų atžvilgiu, paskutinėmis savaitėmis sumažėjo 2,1 proc. Tai iš dalies lėmė stiprėjanti euro vertė, tačiau kai kurie analitikai mano, kad toks dolerio silpnėjimas yra natūralus. Panaši tendencija išsilaikys ateityje, nes koronaviruso krizė dar kartą įrodė, jog neramiais laikais investuotojai pirkdami dolerį ieško saugaus prieglobsčio. Prognozuojama, kad iki metų pabaigos EUR/USD valiutų pora turėtų būti prekiaujama ties 1,17 reikšmės riba.
Paskatintas gerų žinių apie vakciną ir dėl išliekančio dėmesio technologijų sektoriui akcijų indeksas „S&P 500” per dvi savaites ūgtelėjo 2 proc. Nors akcijų rinkose optimizmas neblėsta, išlieka pakankamai nerimo dėl šalies ekonomikos atsigavimo, ypač stebint tolesnį spartų viruso plitimą.
Pandemijos įtaka bankų rezultatams
Keli dideli JAV bankai paskelbė apie stipriai sumažėjusį pelną per antrą metų ketvirtį, nes didelė jo dalis buvo atidėta nemokioms paskoloms. „J.P. Morgan Chase“ atidėjiniai siekė 8,9 mlrd. JAV dolerių, kas gerokai sumažino tikėtiną banko pelną, bet rekordiškai išaugusios pajamos iš prekybos finansinėmis priemonėmis sušvelnino neigiamą rezultatą. Banko akcijų kaina per dvi savaites paaugo 0,65 proc.
Tuo metu „Wells Fargo“ vertybinių popierių prekybos pajamos neišgelbėjo, o šis bankas pirmą kartą nuo 2008 m. patyrė 2,4 mlrd. dolerių nuostolį, kuris susidarė dėl 9,5 mlrd. dolerių atidėjinių.
Įvertintas energetikos bendrovių sandoris
Pastaraisiais metais dėmesys vis labiau krypsta į atsinaujinančios energijos srityje veikiančias įmones. Dėl sumažėjusių saulės elektrinių įrengimo kainų ir lankstesnių finansavimo sąlygų JAV namų ūkiai vis labiau domisi saulės energijos panaudojimu.
Liepos viduryje dvi didžiausios JAV saulės energijos namų vartotojams tiekėjos nustebino rinką paskelbusios apie planus sujungti savo veiklą. „Sunrun“ nutarė pirkti konkurentę „Vivint Solar“ už 1,46 mlrd. dolerių. Skaičiuojama, kad naujosios įmonės vertė siektų 9 mlrd. dolerių.
Šioje srityje įmonės yra pagrindinės „Tesla“ konkurentės ir po susijungimo užimtų didžiąją JAV rinkos dalį, taip palikdamos „Teslą“ trečioje vietoje. Sandoris buvo itin teigiamai įvertintas investuotojų – „Sunrun“ akcijų kaina per dvi savaites pakilo 36 proc., o „Vivint Solar“ – 35 proc.
Europa susitarė dėl 750 mlrd. eurų fondo
Po daugiau kaip keturias paras užtrukusių derybų Briuselyje, ES lyderiai susitarė dėl 750 mlrd. eurų Europos ekonomikos gaivinimo fondo. Iš fondo 390 mlrd. eurų bus skirta šalims kaip dotacijos, o 360 mlrd. eurų – kaip lengvatinės paskolos. Panašu, kad Italija gaus didžiausią šio paketo dalį – bendrai apie 209 mlrd. eurų.
Gaivinimo fondas ne tik suteiks būtiną finansinę paramą labiausiai nuo pandemijos nukentėjusioms pietų Europos valstybėms. Jis taip pat pasiuntė žinutę, kad ES yra vieninga ir gali pasirūpinti į bėdą patekusiomis narėmis. Būtent tokių teigiamų žinių, palaikančių akcijų kainų augimą, pastaruoju metu laukė investuotojai.
Nepaisant šios teigiamos naujienos, nedarbo lygis išlieka nemaža problema visame regione. Tikimasi, kad pasibaigus vyriausybės subsidijoms, dėl kurių didelė dalis darbuotojų išsaugojo savo darbo vietas, gali prasidėti nauja atleidimų banga. „Bloomberg“ ekonomistai prognozuoja, kad euro zonoje nedarbo lygis iki metų pabaigos gali pasiekti 10 proc. ir stipriai paveikti vartojimą, mažmeninės prekybos įmones ir jau dabar šlubuojantį paslaugų sektorių.
Santūresnė Europos indeksų reakcija
Europos akcijų indeksai auga kiek lėčiau nei JAV, bet investuotojai nuo liepos vidurio ir čia vadovaujasi tomis pačiomis viltimis, kad vakcina greitai išgelbės visą pasaulį. Indeksų augimą kiek pristabdė nerimas dėl atsinaujinančio konflikto tarp JAV ir Kinijos, o „STOXX 600“ indekso vertė per paskutines savaites nukrito 0,8 proc.
Maždaug penktadalis visų indeksą sudarančių įmonių paskelbė antrojo ketvirčio rezultatus. Kol kas analitikų pelno prognozes viršijo 60 proc. įmonių. Viena labiau išsiskyrusių buvo Švedijos komunikacijų gigantė „Ericsson“, kuri, nepaisant sudėtingos verslo aplinkos, demonstravo puikius rezultatus. Įmonės pelnas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, šoktelėjo 67 proc.
Pastaruoju metu pasirodė ir daugiau šiai įmonei palankių naujienų – kinų konkurentei „Huawei“ uždrausta vystyti 5G ryšio technologijas Jungtinėje Karalystėje, o su „Deutsche Telecom“ pasirašyta nauja sutartis dėl 5G ryšio paslaugų tiekimo Vokietijoje. „Ericsson“ akcijų kaina per dvi savaites šoktelėjo apie 15 proc.
Spartus Kinijos ekonomikos atsitiesimas
Kinija tapo pirma iš didžiųjų pasaulio ekonomikų, kurioje po koronaviruso protrūkio stebimas ekonomikos augimas. Fiskalinio skatinimo priemonės, atsigaunantis eksportas, kuriam įtakos turėjo su pandemija susijusi medicininės įrangos paklausa, ir nelauktai spartus NT rinkos atsigavimas lėmė 11,5 proc. siekusį ekonomikos augimą per antrą ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
Trečią mėnesį iš eilės augo ir Kinijos pramonės produkcija. Birželį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, ji buvo išaugusi 4,8 proc. Tuo metu mažmeninės prekybos pardavimai praėjusį mėnesį sumažėjo 1,8 proc., nors tikėtasi 0,5 proc. augimo.
Naujausi rodikliai patvirtino nuo balandžio stebimas tendencijas – Kinijos ekonomikos atsigavimą labiau skatina pasiūla, o ne paklausa iš vartotojų pusės. Be to, koronaviruso susirgimų skaičius auga, santykiai su JAV nesitaiso, todėl nerimas dėl šalies atsigavimo tvarumo vis dar išlieka.
Kinijos biržoje po ralio liepos pradžioje – korekcija
Po liepos pradžioje stebėto Kinijos akcijų ralio, antrojoje mėnesio pusėje rinkose stebėta korekcija. „CSI 300“ indeksas, kuris seka didžiausias bei likvidžiausias įmones Šanchajaus bei Šendženo biržose, sumažėjo apie 7,2 proc.
Vienas brangiausiai pasaulyje vertinamų finansinių technologijų startuolių „Ant Financial“, priklausantis Kinijos milžinei „Alibaba“, paskelbė apie planus surengti pirminį viešąjį akcijų siūlymą (IPO). Šis IPO pretenduoja tapti didžiausiu visame pasaulyje siūlymu šiais metais. Įmonės akcijos bus listinguojamos Honkongo ir Šanchajaus biržose, o ne JAV dėl pastaruoju metu kylančio priešiškumo ir skeptiško požiūrio į Kinijos technologijų bendroves iš Donaldo Trumpo administracijos.
Aukso spindesys suviliojo investuotojus
Pastaruoju metu investuotojai neatsispiria tauriųjų metalų vilionėms – jų kaina, išliekant nerimui dėl didėjančio susirgimų skaičiaus, lėto ekonomikų atsigavimo ir silpnėjančio JAV dolerio, buvo linkusi didėti. Prie to prisidėjo ir didelio masto vyriausybių ir centrinių bankų ekonomikos skatinimo priemonės. Aukso ir sidabro kainos liepos pabaigoje šturmavo istorines aukštumas, o biržoje prekiaujami fondai (ETF), kurie seka tauriųjų metalų kainas, pakilo iki rekordinių verčių.
Analitikai prognozuoja, kad sidabro kaina ir toliau kils dėl populiarėjančio jo panaudojimo pramonės srityje, pavyzdžiui, gaminant saulės modulius. Tuo metu aukso kaina turi potencialo augti dėl žemo JAV obligacijų pajamingumo, silpno dolerio bei ilgalaikio Kinijos centrinio banko siekio prisivyti JAV pagal turimą aukso atsargų kiekį. JAV aukso atsargos sudaro 74,9 proc. visų šalies užsienio atsargų, o Kinijoje šis santykis siekia vos 2,5 proc.
Prasidėjo rezultatų sezonas Baltijos biržose
„Telia Lietuva“ paskelbė antrojo ketvirčio finansinius rezultatus – nors įmonės pajamos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, paaugo 5,6 proc., pelnas prieš mokesčius susitraukė 11,5 proc. Įmonės vadovybė džiaugėsi sėkmingai susitvarkiusi su COVID-19 iššūkiais ir pastebėjo, kad pardavimai grįžta į ankstesnį, prieš krizinį, lygį. Vartotojai iš naujo užsisako per karantiną atšauktas paslaugas, be to, per pastaruosius metus vartotojų skaičius išaugo visose įmonės veiklos srityse.
Rezultatus paskelbė ir Estijos bankas LHV, kurio pelnas per antrą metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, sumažėjo 54 proc. Daugiausia įtakos rezultatams turėjo dėl COVID-19 padarinių suformuoti 7,7 mln. eurų atidėjiniai dėl nemokių paskolų. Banko klientų bazė bei paskolų portfelis per ketvirtį padidėjo.
Greta Šiaučiulytė, „Swedbank“ Finansų rinkų tarnybos maklerė