versija spausdinimui
(0)
Per pirmą šių metų vasaros mėnesį bedarbystė Amerikoje smuktelėjo antrą kartą iš eilės, be to, naujų darbo vietų vėl sukurta daugiau nei laukta bei tuo pačiu rekordiškai daug.
Bedarbystė šioje šalyje birželį krito nuo 13.3 iki 11.1 procento, kai prognozuota, jog sumažės tik iki 12.3 procento.
Šįkart darbo vietų ne žemės ūkio sektoriuose iš viso buvo sukurta 4,8 milijono, kai laukta trijų milijonų, be to, gegužės mėnesio duomenys pakoreguoti nuo 2,509 iki 2,699 milijono.
Vadinamoji nedarbo norma, į kurią yra įskaičiuojami ir tie darbuotojai, kurie dirba ne pilną darbo dieną, tačiau norėtų dirbti visą darbo dieną, bei tie bedarbiai, kurie norėtų dirbti, bet prarado viltį susirasti darbą ir jo aktyviai neieško, Amerikoje birželio mėnesį, palyginus su ankstesniu, krito nuo 21,2 procento iki aštuoniolikos procentų.
Amerikoje dalyvavimo darbo rinkoje rodiklis vėl pakilo, šįkart nuo 60,8 iki 61,5 procento, kai kovą siekė 62,7 procento.
Tiesa, nuvylė darbo užmokesčio rodikliai. Metinis vidutinis valandinis darbo užmokesčio prieaugis JAV praėjusį mėnesį lyginant su geguže, sumažėjo nuo 6.6 procento iki penkių procentų, kai laukta, jog kris iki 5.3 procento. Per patį šeštą šių metų mėnesį vidutinis valandinis atlyginimas šioje šalyje krito 1.2 procento, o prognozuotas 0.7 procento nuosmukis. Gegužę šis rodiklis smuko vienu procentu.
Privačiame Amerikos sektoriuje per praėjusį mėnesį atsirado 4,767 milijono naujų darbo vietų, kai prognozuota tik 2,9 milijono. Gegužės rodiklis padidintas nuo 3,094 iki 3,232 milijono. Tuo tarpu viešajame sektoriuje birželį sukurta trisdešimt trys tūkstančiai darbo vietų, kai mėnesį prieš tai jų sumažėjo 533 tūkstančiais, nors prieš tai skelbta, jog 585 tūkstančiais.
Šalies fabrikuose per šeštą šių metų mėnesį sukurta 356 tūkstančiai naujų darbo vietų, kai laukta, jog šis rodiklis sieks vidutiniškai 311 tūkstančių. Gegužės duomenys kilstelti dvidešimt penkiais tūkstančiais iki 250 tūkstančių.
Vėl didžiausias darbo vietų šuolis buvo poilsio ir svetingumo sektoriuje, kur jų padaugėjo net 2,1 milijono, o tai sudaro apie 40 procentų viso augimo. Tuo tarpu mažmeninės prekybos srityje sukurta 740 tūkstančių darbo vietų, švietimo ir sveikatos priežiūros - 568 tūkstančiai, profesionalių ir verslo paslaugų srityje - 306 tūkstančiai, statyboje - 158 tūkstančiai, o transportavimo ir sandėliavimo sektoriuje atsirado birželį 99 tūkstančiai darbo vietų.
Žinoma, darbo vietų prieaugį pagrinde lėmė tai, kad po karantino nutraukimo daugelis verslų Amerikoje atnaujino savo veiklą.
Be to, šiandien paaiškėjo, jog per savaitę JAV buvo pateikta 1,427 milijono naujų prašymų bedarbio pašalpai gauti, kai laukta, jog šis rodiklis sieks vidutiniškai 1,355 milijono. Tačiau tuo pačiu tai jau net tryliktas kartas iš eilės, kai lyginant su ankstesne savaite, šalyje mažėja naujų bedarbių paraiškų. Ankstesnės savaitės duomenys buvo pakoreguoti nuo 1,48 iki 1,482 milijono.
Keturių savaičių slenkamasis vidurkis, išlyginantis skaičiaus nepastovumą, palyginti su ankstesnės savaitės vidurkiu, ir vėl sumažėjo, šįkart nuo 1,621 iki 1,504 milijono, ir tai dar vienas ženklas, kad blogiausios darbo rinkos naujienos gali būti praeityje. Be to, jis krenta jau net dešimtą savaitę iš eilės.
Žmonių, jau gaunančių paramą, vadinamos tęstinės paraiškos, skaičius per savaitę pakilo nuo 19,231 iki 19,29 milijono, kai laukta jog smuks iki vidutiniškai devyniolikos milijonų. Apie šį rodiklį pranešama su vienos savaitės vėlavimu.
Tad bendrai per koronaviruso pandemiją, t.y. per paskutines penkiolika savaičių, Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo pateikta iš viso 48.7 milijono paraiškų bedarbio pašalpai gauti.
Bedarbystė šioje šalyje birželį krito nuo 13.3 iki 11.1 procento, kai prognozuota, jog sumažės tik iki 12.3 procento.
Šįkart darbo vietų ne žemės ūkio sektoriuose iš viso buvo sukurta 4,8 milijono, kai laukta trijų milijonų, be to, gegužės mėnesio duomenys pakoreguoti nuo 2,509 iki 2,699 milijono.
Vadinamoji nedarbo norma, į kurią yra įskaičiuojami ir tie darbuotojai, kurie dirba ne pilną darbo dieną, tačiau norėtų dirbti visą darbo dieną, bei tie bedarbiai, kurie norėtų dirbti, bet prarado viltį susirasti darbą ir jo aktyviai neieško, Amerikoje birželio mėnesį, palyginus su ankstesniu, krito nuo 21,2 procento iki aštuoniolikos procentų.
Amerikoje dalyvavimo darbo rinkoje rodiklis vėl pakilo, šįkart nuo 60,8 iki 61,5 procento, kai kovą siekė 62,7 procento.
Tiesa, nuvylė darbo užmokesčio rodikliai. Metinis vidutinis valandinis darbo užmokesčio prieaugis JAV praėjusį mėnesį lyginant su geguže, sumažėjo nuo 6.6 procento iki penkių procentų, kai laukta, jog kris iki 5.3 procento. Per patį šeštą šių metų mėnesį vidutinis valandinis atlyginimas šioje šalyje krito 1.2 procento, o prognozuotas 0.7 procento nuosmukis. Gegužę šis rodiklis smuko vienu procentu.
Šalies fabrikuose per šeštą šių metų mėnesį sukurta 356 tūkstančiai naujų darbo vietų, kai laukta, jog šis rodiklis sieks vidutiniškai 311 tūkstančių. Gegužės duomenys kilstelti dvidešimt penkiais tūkstančiais iki 250 tūkstančių.
Vėl didžiausias darbo vietų šuolis buvo poilsio ir svetingumo sektoriuje, kur jų padaugėjo net 2,1 milijono, o tai sudaro apie 40 procentų viso augimo. Tuo tarpu mažmeninės prekybos srityje sukurta 740 tūkstančių darbo vietų, švietimo ir sveikatos priežiūros - 568 tūkstančiai, profesionalių ir verslo paslaugų srityje - 306 tūkstančiai, statyboje - 158 tūkstančiai, o transportavimo ir sandėliavimo sektoriuje atsirado birželį 99 tūkstančiai darbo vietų.
Žinoma, darbo vietų prieaugį pagrinde lėmė tai, kad po karantino nutraukimo daugelis verslų Amerikoje atnaujino savo veiklą.
Keturių savaičių slenkamasis vidurkis, išlyginantis skaičiaus nepastovumą, palyginti su ankstesnės savaitės vidurkiu, ir vėl sumažėjo, šįkart nuo 1,621 iki 1,504 milijono, ir tai dar vienas ženklas, kad blogiausios darbo rinkos naujienos gali būti praeityje. Be to, jis krenta jau net dešimtą savaitę iš eilės.
Žmonių, jau gaunančių paramą, vadinamos tęstinės paraiškos, skaičius per savaitę pakilo nuo 19,231 iki 19,29 milijono, kai laukta jog smuks iki vidutiniškai devyniolikos milijonų. Apie šį rodiklį pranešama su vienos savaitės vėlavimu.
Tad bendrai per koronaviruso pandemiją, t.y. per paskutines penkiolika savaičių, Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo pateikta iš viso 48.7 milijono paraiškų bedarbio pašalpai gauti.