versija spausdinimui
(0)
Amerikos akcijų rinkos pagrindiniai indeksai savaitės viduryje po vakarykštės korekcijos pasistumėjo dar labiau į viršų. Rinka yra įsitikinusi, kad progresuojantis ekonomikos atvėrimas, vykdomas esant valstybės intervencijos palaikymui, apsaugos Ameriką nuo Didžiosios depresijos pasikartojimo.
Galima sakyti, jog į Volstrytą grįžo pirmadienio entuziazmas. Optimizmas buvo jaučiamas beveik kiekvienoje rinkoje. Stebino tik tai, kad iždo obligacijų, kurios laikomos saugiu prieglobsčiu, kainos vis tiek nenorėjo kristi. Kita vertus, išaugo žaliavų (ypač naftos, platinos ir paladžio) kainos.
Ir, žinoma, pakilo ir akcijų indeksai. S&P500 padidėjo 1,67 procento ir pasiekė 2971,61 punkto lygį, šiek tiek pagerinant balandžio ir gegužės mėnesio lokalius rekordus, kurių jis negalėjo viršyti per pastarąsias tris savaites. Dabar barjeras gali būti apvalus 3000 punktų lygis.
Ankstesnių vietinių viršūnių neįveikė Dow Jones indeksas, kuris trečiadienį pakilo 1,52 procento. Nasdaq Composite tęsė augimo tendenciją bei po 2,08 procento prieaugio pasiekė aukščiausią lygį nuo vasario mėnesio ir jau lyginant su metų pradžia yra pakilęs 4,6 procento.
Tai šiek tiek absurdiška situacija, kai realioji ekonomika patiria giliausią griūtį per devyniasdešimt metų, o lūkesčiai dėl įmonių pelnų krenta dviženkliu greičiu.
Vis dėlto, verta prisiminti, kad prie šio atšokimo labiausiai prisidėjo vos penkios stambios bendrovės. Trečiadienį Facebook ir Amazon akcijų kainos nustatė naujus rekordus. Technologijų gigantų FANG indeksas beveik pasiekė visų laikų vasario rekordą ir jau yra 21 procentu aukščiau nei metų pradžioje. Tuo tarpu S&P500 indeksas, išskyrus technologijų įmones, šiais metais vis dar fiksuoja beveik dvylikos procentų nuosmukį.
Atrodo, kad rinka tiki, kad nors dabar labai blogai, po kurio laiko bus daug geriau. Optimizmą skatina nuoseklus drakoniškų draudimų panaikinimas, kurie kovo ir balandžio mėnesiais paralyžiavo ekonomiką ir atėmė iš amerikiečių jų pagrindines pilietybės teises. Be to, Volstryto atstovams viltį suteikia FED ir Iždo departamentas. Pirmasis nuo kovo pradžios „prispausdino“ daugiau nei 2,6 trilijono dolerių, o antrasis skolinasi kaip pamišęs, pervesdamas šviežiai atspausdintus grynuosius pinigus didelėms korporacijoms ir mažesniu mastu paprastiems amerikiečiams.
Galima sakyti, jog į Volstrytą grįžo pirmadienio entuziazmas. Optimizmas buvo jaučiamas beveik kiekvienoje rinkoje. Stebino tik tai, kad iždo obligacijų, kurios laikomos saugiu prieglobsčiu, kainos vis tiek nenorėjo kristi. Kita vertus, išaugo žaliavų (ypač naftos, platinos ir paladžio) kainos.
Ir, žinoma, pakilo ir akcijų indeksai. S&P500 padidėjo 1,67 procento ir pasiekė 2971,61 punkto lygį, šiek tiek pagerinant balandžio ir gegužės mėnesio lokalius rekordus, kurių jis negalėjo viršyti per pastarąsias tris savaites. Dabar barjeras gali būti apvalus 3000 punktų lygis.
Ankstesnių vietinių viršūnių neįveikė Dow Jones indeksas, kuris trečiadienį pakilo 1,52 procento. Nasdaq Composite tęsė augimo tendenciją bei po 2,08 procento prieaugio pasiekė aukščiausią lygį nuo vasario mėnesio ir jau lyginant su metų pradžia yra pakilęs 4,6 procento.
Tai šiek tiek absurdiška situacija, kai realioji ekonomika patiria giliausią griūtį per devyniasdešimt metų, o lūkesčiai dėl įmonių pelnų krenta dviženkliu greičiu.
Vis dėlto, verta prisiminti, kad prie šio atšokimo labiausiai prisidėjo vos penkios stambios bendrovės. Trečiadienį Facebook ir Amazon akcijų kainos nustatė naujus rekordus. Technologijų gigantų FANG indeksas beveik pasiekė visų laikų vasario rekordą ir jau yra 21 procentu aukščiau nei metų pradžioje. Tuo tarpu S&P500 indeksas, išskyrus technologijų įmones, šiais metais vis dar fiksuoja beveik dvylikos procentų nuosmukį.
Atrodo, kad rinka tiki, kad nors dabar labai blogai, po kurio laiko bus daug geriau. Optimizmą skatina nuoseklus drakoniškų draudimų panaikinimas, kurie kovo ir balandžio mėnesiais paralyžiavo ekonomiką ir atėmė iš amerikiečių jų pagrindines pilietybės teises. Be to, Volstryto atstovams viltį suteikia FED ir Iždo departamentas. Pirmasis nuo kovo pradžios „prispausdino“ daugiau nei 2,6 trilijono dolerių, o antrasis skolinasi kaip pamišęs, pervesdamas šviežiai atspausdintus grynuosius pinigus didelėms korporacijoms ir mažesniu mastu paprastiems amerikiečiams.