versija spausdinimui
(0)
Europos Centrinio banko (ECB) direktorė Christine Lagarde Europos sąjungos šalių vyriausybių vadovams teigė, kad trijų mėnesių karantinas, kurį lemtų Covid-19 pandemija, sulėtins ES ekonomikos augimą penkiais procentais.
Pagal Christine Lagarde prognozes, karantino poveikis ekonomikai gali sulėtėti jos augimą nuo 2 iki 10 procentų. Šie skaičiavimai grindžiami prielaida, kad kiekvienas koronaviruso pandemijos sukeltas sąstingio mėnuo sumažins bendrąjį vidaus produktą 2,1 procento.
Pirmadienį Christine Lagarde sakė euro zonos šalių finansų ministrams, jog ji yra pasirengusi naudoti visas priemones, kad užkirstų kelią pinigų sąjungos žlugimui.
„Banko vadovė labai aiškiai pasakė, kad ECB padarys viską, kas būtina, kad būtų išvengta euro zonos susiskaidymo“ - sakė Italijos finansų ministras Roberto Gualtieri.
Reuters primena, kad ES finansų krizės metais tuometinis ECB vadovas Mario Draghi teigė, kad jis padarys viską, kas būtina norint išsaugoti eurą, o tai aiškiai nuramino investuotojus.
Praėjusią savaitę Europos Centrinis bankas jau pasiūlė finansinę injekciją euro zonos ekonomikoms, t.y. teiks bankams paskolas, kurių palūkanų norma bus iki minus 0,75 procento, ir padidins šių metų obligacijų pirkimo programą 120 milijardų eurų.
Tačiau ECB galimybės manevruoti yra ribotos, nes jis ir taip ilgą laiką naudojo kelis sprendimus remti euro zonos ekonomiką, o bazinė palūkanų norma siekia nulį procentų.
Pagal Christine Lagarde prognozes, karantino poveikis ekonomikai gali sulėtėti jos augimą nuo 2 iki 10 procentų. Šie skaičiavimai grindžiami prielaida, kad kiekvienas koronaviruso pandemijos sukeltas sąstingio mėnuo sumažins bendrąjį vidaus produktą 2,1 procento.
Pirmadienį Christine Lagarde sakė euro zonos šalių finansų ministrams, jog ji yra pasirengusi naudoti visas priemones, kad užkirstų kelią pinigų sąjungos žlugimui.
„Banko vadovė labai aiškiai pasakė, kad ECB padarys viską, kas būtina, kad būtų išvengta euro zonos susiskaidymo“ - sakė Italijos finansų ministras Roberto Gualtieri.
Reuters primena, kad ES finansų krizės metais tuometinis ECB vadovas Mario Draghi teigė, kad jis padarys viską, kas būtina norint išsaugoti eurą, o tai aiškiai nuramino investuotojus.
Praėjusią savaitę Europos Centrinis bankas jau pasiūlė finansinę injekciją euro zonos ekonomikoms, t.y. teiks bankams paskolas, kurių palūkanų norma bus iki minus 0,75 procento, ir padidins šių metų obligacijų pirkimo programą 120 milijardų eurų.
Tačiau ECB galimybės manevruoti yra ribotos, nes jis ir taip ilgą laiką naudojo kelis sprendimus remti euro zonos ekonomiką, o bazinė palūkanų norma siekia nulį procentų.