
Praėjusį mėnesį metinis vartotojų kainų indekso prieaugis euro zonoje sumažėjo nuo 1.4 iki 1.2 procento, kas atitiko lūkesčius, kai prieš metus siekė 1.5 procento. Europos sąjungoje šis rodiklis krito nuo 1.7 iki 1.6 procento, ir buvo toks pats kaip ir 2019 metų vasarį, o štai Lietuvoje metinė infliacija smuko nuo trijų procentų iki 2.8 procento, kai prieš metus sudarė du procentus.
Vasarį palyginus su sausiu, metinė infliacija smuktelėjo dvidešimt vienoje sąjungos šalyje, vienoje nepakito, o penkiose ūgtelėjo. Mažiausiai kainos per metus pakilo Italijoje (0.2 procento) ir Graikijoje (0.4 procento), o štai labiausiai - Vengrijoje (4.4 procento) ir Lenkijoje (4.1 procento).
Pačioje euro zonoje per praėjusį mėnesį metinis su energijos ištekliais nesusijusių pramonės prekių kainų prieaugis pakilo nuo 0.3 iki 0.5 procento, kai prieš metus siekė 0.4 procento. Paslaugų kainų prieaugis ūgtelėjo nuo 1.5 iki 1.6 procento, kai 2019 metų vasarį siekė 1.4 procento. Tuo tarpu maisto, alkoholio ir tabako metinis kainų prieaugis išliko stabilus ir siekė 2.1 procento, o energijos ištekliai per metus atpigo 0.3 procento, nors dar sausį fiksuotas 1.9 procento jų metinis prieaugis. Prieš metus minimų prekių grupių metinis kainų augimas siekė atitinkamai 2.3 ir 3.6 procento.

Kalbant apie vartotojų kainų indekso pokytį vasarį, euro zonoje ir Europos sąjungoje fiksuotas 0.2 procento prieaugis, o štai mūsų šalyje šis rodiklis nepakito.
Euro zonoje per paskutinį žiemos mėnesį labiausiai ūgtelėjo paslaugų kainos (0.5 procento), maistas, alkoholis ir tabakas pabrango 0.3 procento, su energijos ištekliais nesusijusios pramoninės prekės - 0.2 procento, o štai energijos ištekliai atpigo 1.6 procento. Bazinė infliacija per minimą laikotarpį ūgtelėjo 0.4 procento.