versija spausdinimui
(0)
Remiantis naujausiais Europos sąjungos statistikos departamento Eurostat duomenimis, tiek Europoje, tiek mūsų šalyje smuktelėjo pramonės produkcijos apimtys.
Gruodį palyginus su ankstesniu mėnesiu, pramonės produkcijos apimtys euro zonoje krito 2.1 procento, kai laukta, jog smuks vidutiniškai 1.6 procento. Mėnesį prieš tai šis rodiklis nepakito.
Europos sąjungoje per paskutinį praėjusių metų mėnesį pramonės produkcija krito 1.7 procento, ir tai buvo jau trečias iš eilės kritimas, o lapkritį nuosmukis siekė 0.2 procento. Lietuvoje pramonės veiklos apimtys gruodį krito 1.9 procento, kai lapkritį augo 3.3 procento.
Per paskutinį praėjusių metų mėnesį euro zonoje kapitalo prekių gamyba krito keturiais procentais, tarpinių prekių - 1.7 procento, kasdieninio vartojimo prekių - 1.3 procento, ilgalaikio vartojimo - 1.1 procento, o energijos sumažėjo 0.5 procento. Europos sąjungoje gruodį kapitalo prekių gamyba krito 3.5 procento, tarpinių prekių - 1.6 procento, ilgalaikio vartojimo prekių sumažėjo 1.4 procento, kasdieninio vartojimo - 1.2 procento, o štai energijos smuko 0.7 procento.
Tarp sąjungos šalių gruodį pramonės produkcija labiausiai krito Airijoje (6.2 procento) bei Vengrijoje (3.8 procento), o labiausiai paaugo Danijoje (7.2 procento) ir Portugalijoje (2.9 procento).
Lyginant 2019 metų gruodį su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, euro zonoje pramonės produkcijos nuosmukis siekė 4.1 procento, kai prognozuota, jog sudarys vidutiniškai tik 2.3 procento. Lapkritį kritimas sudarė 1.7 procento. Europos sąjungoje metinis nuosmukis padidėjo nuo 1.4 iki 3.6 procento, o mūsų šalyje gruodį lyginant su tuo pačiu mėnesiu prieš metus, kritimas siekė 0.5 procento, nors dar mėnesį prieš tai fiksuotas 2.4 procento prieaugis.
Euro zonoje 2019 metų gruodį lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, kapitalo prekių gamyba krito 6.7 procento, tarpinių prekių - 5.5 procento, energijos - 2.3 procento, ilgalaikio vartojimo prekių gamyba sumažėjo 1.4 procento, tuo tarpu kasdieninio vartojimo prekių gamyba paaugo 1.3 procento. Europos sąjungoje per minimą laikotarpį kapitalo prekių gamyba krito šešiais procentais, tarpinių prekių - 4.9 procento, energijos - trimis procentais, ilgalaikio vartojimo prekių buvo pagaminta 0.9 procento mažiau, o štai kasdieninio vartojimo prekių gamyba paaugo 0.9 procento.
Tarp sąjungos šalių, remiantis Eurostat duomenimis, per metus labiausiai pramonės produkcija smuko Estijoje (9.9 procento) ir Rumunijoje (8.9 procento), o štai daugiausiai šoktelėjo Maltoje (7.6 procento) bei Portugalijoje (3.9 procento).
Gruodį palyginus su ankstesniu mėnesiu, pramonės produkcijos apimtys euro zonoje krito 2.1 procento, kai laukta, jog smuks vidutiniškai 1.6 procento. Mėnesį prieš tai šis rodiklis nepakito.
Europos sąjungoje per paskutinį praėjusių metų mėnesį pramonės produkcija krito 1.7 procento, ir tai buvo jau trečias iš eilės kritimas, o lapkritį nuosmukis siekė 0.2 procento. Lietuvoje pramonės veiklos apimtys gruodį krito 1.9 procento, kai lapkritį augo 3.3 procento.
Per paskutinį praėjusių metų mėnesį euro zonoje kapitalo prekių gamyba krito keturiais procentais, tarpinių prekių - 1.7 procento, kasdieninio vartojimo prekių - 1.3 procento, ilgalaikio vartojimo - 1.1 procento, o energijos sumažėjo 0.5 procento. Europos sąjungoje gruodį kapitalo prekių gamyba krito 3.5 procento, tarpinių prekių - 1.6 procento, ilgalaikio vartojimo prekių sumažėjo 1.4 procento, kasdieninio vartojimo - 1.2 procento, o štai energijos smuko 0.7 procento.
Lyginant 2019 metų gruodį su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, euro zonoje pramonės produkcijos nuosmukis siekė 4.1 procento, kai prognozuota, jog sudarys vidutiniškai tik 2.3 procento. Lapkritį kritimas sudarė 1.7 procento. Europos sąjungoje metinis nuosmukis padidėjo nuo 1.4 iki 3.6 procento, o mūsų šalyje gruodį lyginant su tuo pačiu mėnesiu prieš metus, kritimas siekė 0.5 procento, nors dar mėnesį prieš tai fiksuotas 2.4 procento prieaugis.
Tarp sąjungos šalių, remiantis Eurostat duomenimis, per metus labiausiai pramonės produkcija smuko Estijoje (9.9 procento) ir Rumunijoje (8.9 procento), o štai daugiausiai šoktelėjo Maltoje (7.6 procento) bei Portugalijoje (3.9 procento).