versija spausdinimui
(0)
Remiantis naujausiais Europos sąjungos statistikos departamento Eurostat duomenimis, lapkritį, palyginus su ankstesniu mėnesiu, fiksuotas pramonės produkcijos prieaugis euro zonoje ir mūsų šalyje.
Euro zonoje ji pakilo 0.2 procento, kai spalį smuko 0.9 procento. Ekonomistai prognozavo, jog lapkritį pramonės produkcija ūgtelės vidutiniškai 0.3 procento.
Lietuvoje pramonės produkcija per lapkritį paaugo trimis procentais, kai mėnesį prieš tai krito 2.5 procento, tuo tarpu Europos sąjungoje lapkritį minimas rodiklis vėl krito, šįkart 0.1 procento, kai mėnesį prieš tai - 0.6 procento.
Bendroje valiutos zonoje per paskutinį rudens mėnesį kapitalo prekių gamyba pakilo 1.2 procento, o energijos - 0.8 procento. Tuo tarpu tarpinių prekių gamyba smuko 0.5 procento, kasdieninio vartojimo sumažėjo 0.7 procento, o ilgalaikio vartojimo susitraukė 0.8 procento. Europos sąjungoje lapkritį ilgalaikio vartojimo prekių gamyba smuko 0.9 procento, kasdieninio vartojimo prekių - 0.6 procento, o tarpinių prekių smuko 0.4 procento, tuo tarpu kapitalo prekių paaugo 0.6 procento, o energijos - 0.7 procento.
Tarp sąjungos šalių, remiantis Eurostat duomenimis, labiausiai pramonės produkcijos apimtys lapkritį pakilo Lietuvoje bei Maltoje (2.6 procento), o štai daugiausiai krito Danijoje (4.7 procento) ir Airijoje (4.1 procento).
Kalbant apie metinį pramonės produkcijos pokytį, tai tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje lapkritį, palyginus su ankstesniu mėnesiu, sumažėjo metinis nuosmukis, pirmu atveju nuo 2.6 iki 1.5 procento, kai laukta, jog metinis nuosmukis sudarys 1.1 procento, o antru atveju - nuo 1.9 iki 1.3 procento. Tuo tarpu Lietuvoje minimą mėnesį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, fiksuota, jog pramonės produkcijos apimtys pakilo 1.6 procento, kai dar spalį buvo 2.2 procento kritimas.
Euro zonoje per minimą laikotarpį tarpinių produktų gamyba smuko 2.8 procento, kapitalo prekių - dviem procentais, energijos susitraukė 1.9 procento, o štai ilgalaikio vartojimo prekių gamyba ūgtelėjo 1.2 procento, o kasdieninio vartojimo - 1.6 procento. Europos sąjungoje per metus tarpinių prekių gamyba smuko 2.3 procento, kapitalo prekių - 2.1 procento, energijos - 1.5 procento, tuo tarpu kasdieninio vartojimo prekių gamyba paaugo 1.8 procento, o ilgalaikio vartojimo - 1.9 procento.
Per metus daugiausiai pramonės produkcijos apimtys susitraukė Graikijoje (8.3 procento) ir Rumunijoje (7.5 procento), o štai daugiausiai pasistiebė Vengrijoje (5.7 procento) bei Lenkijoje (5.6 procento).
Euro zonoje ji pakilo 0.2 procento, kai spalį smuko 0.9 procento. Ekonomistai prognozavo, jog lapkritį pramonės produkcija ūgtelės vidutiniškai 0.3 procento.
Lietuvoje pramonės produkcija per lapkritį paaugo trimis procentais, kai mėnesį prieš tai krito 2.5 procento, tuo tarpu Europos sąjungoje lapkritį minimas rodiklis vėl krito, šįkart 0.1 procento, kai mėnesį prieš tai - 0.6 procento.
Bendroje valiutos zonoje per paskutinį rudens mėnesį kapitalo prekių gamyba pakilo 1.2 procento, o energijos - 0.8 procento. Tuo tarpu tarpinių prekių gamyba smuko 0.5 procento, kasdieninio vartojimo sumažėjo 0.7 procento, o ilgalaikio vartojimo susitraukė 0.8 procento. Europos sąjungoje lapkritį ilgalaikio vartojimo prekių gamyba smuko 0.9 procento, kasdieninio vartojimo prekių - 0.6 procento, o tarpinių prekių smuko 0.4 procento, tuo tarpu kapitalo prekių paaugo 0.6 procento, o energijos - 0.7 procento.
Kalbant apie metinį pramonės produkcijos pokytį, tai tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje lapkritį, palyginus su ankstesniu mėnesiu, sumažėjo metinis nuosmukis, pirmu atveju nuo 2.6 iki 1.5 procento, kai laukta, jog metinis nuosmukis sudarys 1.1 procento, o antru atveju - nuo 1.9 iki 1.3 procento. Tuo tarpu Lietuvoje minimą mėnesį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, fiksuota, jog pramonės produkcijos apimtys pakilo 1.6 procento, kai dar spalį buvo 2.2 procento kritimas.
Per metus daugiausiai pramonės produkcijos apimtys susitraukė Graikijoje (8.3 procento) ir Rumunijoje (7.5 procento), o štai daugiausiai pasistiebė Vengrijoje (5.7 procento) bei Lenkijoje (5.6 procento).