versija spausdinimui
(0)
Remiantis naujausiais Europos sąjungos statistikos departamento Eurostat duomenimis, tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje bei mūsų šalyje bedarbystė nepakito.
Lapkritį bedarbystės rodiklis euro zonoje siekė 7.5 procento, kai prieš metus sudarė 7.9 procento. Ji mažiausia nuo pat 2008 metų liepos. Europos sąjungoje šis rodiklis sudarė 6.3 procento, kas yra žemiausias lygis nuo pat 2000 metų pradžios, kai imta kaupti tokius duomenis, o Lietuvoje - 6.4 procento, kai prieš metus buvo atitinkamai 6.6 ir 5.8 procento.
Remiantis Eurostat duomenimis, vienuoliktą praėjusių metų mėnesį Europos sąjungoje darbo neturėjo 15.582 milijonai asmenų, euro zonoje - 12.315 milijono, o mūsų šalyje bedarbių buvo 95 tūkstančiai. Palyginus su spaliu, bedarbių Europos sąjungoje padaugėjo 34 tūkstančiais, euro zonoje sumažėjo dešimt tūkstančių, o Lietuvoje ūgtelėjo vienu tūkstančiu. Tuo tarpu lyginant su 2018 metų lapkričiu, darbo neturinčių asmenų atitinkamai sumažėjo 768 tūkstančiais, 624 tūkstančiais, o mūsų šalyje paaugo dešimt tūkstančių.
Tarp sąjungos šalių mažiausia bedarbystė ir toliau išlieka Čekijoje (2.2 procento) ir Vokietijoje (3.1 procento), o didžiausias šis rodiklis Graikijoje (16.8 procento) ir Ispanijoje (14.1 procento).
Per metus net dvidešimt Europos sąjungos šalių fiksavo bedarbystės mažėjimą, o labiausiai ji krito Graikijoje (nuo 18.8 iki 16.8 procento) ir Bulgarijoje (nuo 4.8 iki 3.7 procento). Nyderlanduose ir Portugalijoje šis rodiklis per minimą laikotarpį nepakito, o štai kitose šešiose valstybėse paaugo, labiausiai mūsų šalyje ir Švedijoje, kur ūgtelėjo nuo 6.5 iki 6.9 procento.
Kalbant apie jaunimo bedarbystę, tai ji lapkritį tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje nepakito ir siekė atitinkamai 15.6 ir 14.3 procento, kai prieš metus sudarė 16.3 ir 14.8 procento. Tuo tarpu Lietuvoje jaunimo bedarbystė lapkritį palyginus su spaliu sumažėjo nuo vienuolikos procentų iki 10.7 procento, kai 2018 metų tą patį mėnesį siekė 10.6 procento.
Remiantis Eurostat duomenimis, tarp sąjungos šalių mažiausia bedarbystė jaunimo tarpe buvo Čekijoje (5.2 procento) ir Vokietijoje (5.9 procento), o didžiausia - Graikijoje (32.5 procento) ir Ispanijoje (32.1 procento).
Lapkritį bedarbystės rodiklis euro zonoje siekė 7.5 procento, kai prieš metus sudarė 7.9 procento. Ji mažiausia nuo pat 2008 metų liepos. Europos sąjungoje šis rodiklis sudarė 6.3 procento, kas yra žemiausias lygis nuo pat 2000 metų pradžios, kai imta kaupti tokius duomenis, o Lietuvoje - 6.4 procento, kai prieš metus buvo atitinkamai 6.6 ir 5.8 procento.
Remiantis Eurostat duomenimis, vienuoliktą praėjusių metų mėnesį Europos sąjungoje darbo neturėjo 15.582 milijonai asmenų, euro zonoje - 12.315 milijono, o mūsų šalyje bedarbių buvo 95 tūkstančiai. Palyginus su spaliu, bedarbių Europos sąjungoje padaugėjo 34 tūkstančiais, euro zonoje sumažėjo dešimt tūkstančių, o Lietuvoje ūgtelėjo vienu tūkstančiu. Tuo tarpu lyginant su 2018 metų lapkričiu, darbo neturinčių asmenų atitinkamai sumažėjo 768 tūkstančiais, 624 tūkstančiais, o mūsų šalyje paaugo dešimt tūkstančių.
Tarp sąjungos šalių mažiausia bedarbystė ir toliau išlieka Čekijoje (2.2 procento) ir Vokietijoje (3.1 procento), o didžiausias šis rodiklis Graikijoje (16.8 procento) ir Ispanijoje (14.1 procento).
Kalbant apie jaunimo bedarbystę, tai ji lapkritį tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje nepakito ir siekė atitinkamai 15.6 ir 14.3 procento, kai prieš metus sudarė 16.3 ir 14.8 procento. Tuo tarpu Lietuvoje jaunimo bedarbystė lapkritį palyginus su spaliu sumažėjo nuo vienuolikos procentų iki 10.7 procento, kai 2018 metų tą patį mėnesį siekė 10.6 procento.
Remiantis Eurostat duomenimis, tarp sąjungos šalių mažiausia bedarbystė jaunimo tarpe buvo Čekijoje (5.2 procento) ir Vokietijoje (5.9 procento), o didžiausia - Graikijoje (32.5 procento) ir Ispanijoje (32.1 procento).