
Jungtinėms Amerikos Valstijoms ir Japonijai tenka beveik penkiasdešimt procentų pasaulinės skolos. O kokia situacija kitose šalyse?
Tai, kad atskiros šalys visame pasaulyje vis labiau įsiskolina, vargu ar stebina. Tačiau kai kurie skaičiai gali jus šokiruoti. Padėtį dėl pasaulio šalių skolų nusprendė apibendrinti Visual Capitalist portalas, kuris pasinaudojo Tarptautinio valiutos fondo duomenimis.
Kaip matome vizualizacijoje, didžiausia bendros atskirų šalių skolos dalis tenka Jungtinėms Amerikos Valstijoms, kuri sudaro 31 procentą visuotinės pasaulinės skolos. Kitas vietas užima: Japonija (17 procentų), Kinija (9,8 procento), Italija (4 procentai) ir Prancūzija (3,9 procento).
Padėtis kitokia, jei analizuojame atskirų šalių skolas lyginant su jų metinio bendrojo vidaus produkto verte. Tuomet Japonija tampa labiausiai įsiskolinusia šalimi pasaulyje (skola siekia 237,1 procento BVP). Šioje liūdnai pagarsėjusioje klasifikacijoje ant podiumo pakylos taip pat žengia Sudanas (212,2 procento) ir Graikija (184,9 procento).
Pateiktame grafike atskirų šalių spalvos parodo, kiek nepalankus yra skolos ir bendrojo vidaus produkto santykis: kuo tamsesnė spalva (pvz., Danija tamsiai mėlyna), tuo šis santykis yra palankesnis, o spalvai šviesėjant, situacija blogėja, taigi, pavyzdžiui, Japonija pažymėta geltona spalva.
Tai, kad atskiros šalys visame pasaulyje vis labiau įsiskolina, vargu ar stebina. Tačiau kai kurie skaičiai gali jus šokiruoti. Padėtį dėl pasaulio šalių skolų nusprendė apibendrinti Visual Capitalist portalas, kuris pasinaudojo Tarptautinio valiutos fondo duomenimis.
Kaip matome vizualizacijoje, didžiausia bendros atskirų šalių skolos dalis tenka Jungtinėms Amerikos Valstijoms, kuri sudaro 31 procentą visuotinės pasaulinės skolos. Kitas vietas užima: Japonija (17 procentų), Kinija (9,8 procento), Italija (4 procentai) ir Prancūzija (3,9 procento).
Padėtis kitokia, jei analizuojame atskirų šalių skolas lyginant su jų metinio bendrojo vidaus produkto verte. Tuomet Japonija tampa labiausiai įsiskolinusia šalimi pasaulyje (skola siekia 237,1 procento BVP). Šioje liūdnai pagarsėjusioje klasifikacijoje ant podiumo pakylos taip pat žengia Sudanas (212,2 procento) ir Graikija (184,9 procento).
Pateiktame grafike atskirų šalių spalvos parodo, kiek nepalankus yra skolos ir bendrojo vidaus produkto santykis: kuo tamsesnė spalva (pvz., Danija tamsiai mėlyna), tuo šis santykis yra palankesnis, o spalvai šviesėjant, situacija blogėja, taigi, pavyzdžiui, Japonija pažymėta geltona spalva.
