versija spausdinimui
(0)
Per paskutinį šių metų vasaros mėnesį, remiantis Europos sąjungos statistikos departamento Eurostat duomenimis, tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje sumažėjo bedarbystės lygis, tuo tarpu mūsų šalyje fiksuota priešinga tendencija, kuri tęsiasi jau ne pirmą mėnesį.
Rugpjūtį palyginus su liepa, bedarbystė euro zonoje krito nuo 7.5 iki 7.4 procento, kai prieš metus siekė aštuonis procentus. Ekonomistai prognozavo, jog šis rodiklis išliks stabilus. Tai žemiausia bedarbystė nuo pat 2008 metų gegužės.
Europos sąjungoje per minimą laikotarpį bedarbystė smuko nuo 6.3 iki 6.2 procento, o Lietuvoje ūgtelėjo nuo 6.4 iki 6.6 procento. Prieš metus rugpjūtį šis rodiklis sudarė atitinkamai 6.7 ir 6.1 procento. Mūsų šalyje bedarbystė didėjo per visą vasarą.
Per paskutinį šių metų vasaros mėnesį bedarbių skaičius Europos sąjungoje smuktelėjo 111 tūkstančių, o per metus - 1.189 milijonais žmonių iki 15.432 milijonų. Euro zonoje šis rodiklis atitinkamai smuktelėjo 115 ir 960 tūkstančių žmonių iki 12.169 milijonų. Tuo tarpu Lietuvoje pakilo trimis ir septyniais tūkstančiais iki 96 tūkstančių.
Mažiausia bedarbystė tarp sąjungos šalių rugpjūtį išliko Čekijoje (2 procentai) ir Vokietijoje (3.1 procento), o didžiausia - Graikijoje (17 procentų) ir Ispanijoje - 13.8 procento.
Per metus, remiantis Eurostat duomenimis, bedarbystė sumažėjo net dvidešimt keturiose sąjungos valstybėse. Liuksemburge šis rodiklis nepakito, o Danijoje, Lietuvoje ir Švedijoje - ūgtelėjo. Per metus labiausiai nedarbo lygis smuktelėjo Graikijoje (nuo 19.2 iki 17 procentų) ir Kipre (nuo 7 iki 6.8 procento).
Kalbant apie jaunimo nedarbo lygį, tai jis per paskutinį vasaros mėnesį euro zonoje smuktelėjo nuo 15.6 iki 15.4 procento, Europos sąjungoje - nuo 14.3 iki 14.2 procento, o Lietuvoje vėl ūgtelėjo, šįkart nuo 11.8 iki 12.3 procento. Prieš metus šis rodiklis siekė atitinkamai 16.8, 15.1 ir 9.9 procento.
Tarp sąjungos šalių mažiausia bedarbystė jaunimo tarpe buvo Čekijoje (5.1 procento) ir Vokietijoje (5.7 procento), o didžiausia - Graikijoje (33 procentai) ir Ispanijoje (32.2 procento).
Rugpjūtį palyginus su liepa, bedarbystė euro zonoje krito nuo 7.5 iki 7.4 procento, kai prieš metus siekė aštuonis procentus. Ekonomistai prognozavo, jog šis rodiklis išliks stabilus. Tai žemiausia bedarbystė nuo pat 2008 metų gegužės.
Europos sąjungoje per minimą laikotarpį bedarbystė smuko nuo 6.3 iki 6.2 procento, o Lietuvoje ūgtelėjo nuo 6.4 iki 6.6 procento. Prieš metus rugpjūtį šis rodiklis sudarė atitinkamai 6.7 ir 6.1 procento. Mūsų šalyje bedarbystė didėjo per visą vasarą.
Per paskutinį šių metų vasaros mėnesį bedarbių skaičius Europos sąjungoje smuktelėjo 111 tūkstančių, o per metus - 1.189 milijonais žmonių iki 15.432 milijonų. Euro zonoje šis rodiklis atitinkamai smuktelėjo 115 ir 960 tūkstančių žmonių iki 12.169 milijonų. Tuo tarpu Lietuvoje pakilo trimis ir septyniais tūkstančiais iki 96 tūkstančių.
Mažiausia bedarbystė tarp sąjungos šalių rugpjūtį išliko Čekijoje (2 procentai) ir Vokietijoje (3.1 procento), o didžiausia - Graikijoje (17 procentų) ir Ispanijoje - 13.8 procento.
Kalbant apie jaunimo nedarbo lygį, tai jis per paskutinį vasaros mėnesį euro zonoje smuktelėjo nuo 15.6 iki 15.4 procento, Europos sąjungoje - nuo 14.3 iki 14.2 procento, o Lietuvoje vėl ūgtelėjo, šįkart nuo 11.8 iki 12.3 procento. Prieš metus šis rodiklis siekė atitinkamai 16.8, 15.1 ir 9.9 procento.
Tarp sąjungos šalių mažiausia bedarbystė jaunimo tarpe buvo Čekijoje (5.1 procento) ir Vokietijoje (5.7 procento), o didžiausia - Graikijoje (33 procentai) ir Ispanijoje (32.2 procento).