versija spausdinimui
(0)
Remiantis naujausiais Eurostat duomenimis, per antrą šių metų vasaros mėnesį, palyginus su birželiu, euro zonoje ir Europos sąjungoje vėl smuktelėjo pramonės produkcija, tuo tarpu mūsų šalyje ji ūgtelėjo, bet mažiau.
Liepą, palyginus su ankstesniu mėnesiu, euro zonoje pramonės produkcijos apimtys susitraukė 0.4 procento, kai birželį krito 1.4 procento. Europos sąjungoje ji smuko 0.1 procento, o birželį susitraukė irgi 1.4 procento. Lietuvoje pramonės produkcijos prieaugis sulėtėjo nuo 2.3 iki 1.1 procento.
Laukta, jog euro zonoje liepą pramonė kris tik 0.1 procento.
Per antrą vasaros mėnesį euro zonoje kasdieninio vartojimo prekių gamyba smuko 0.8 procento, energijos - 0.7 procento, tarpinių prekių - 0.3 procento, o štai ilgalaikio vartojimo prekių gamyba pakilo 1.2 procento, o kapitalo prekių - 1.8 procento. Europos sąjungoje per liepą energijos gamyba smuko 1.8 procento, kapitalo prekių pakilo 1.5 procento, ilgalaikio vartojimo prekių gamyba ūgtelėjo 1.2 procento, kasdieninio vartojimo prekių - 0.1 procento, o tarpinių prekių gamyba nepakito.
Tarp sąjungos šalių per liepą pramonės produkcija labiausiai krito Rumunijoje (3.3 procento) ir Estijoje (2.9 procento). Tuo tarpu daugiausiai šis rodiklis ūgtelėjo Kroatijoje (4.9 procento) bei Portugalijoje (3.6 procento).
Kalbant apie metinį pramonės produkcijos pokytį, tai liepą, palyginus su birželiu, metinis pramonės produkcijos nuosmukis euro zonoje sumažėjo nuo 2.4 procento iki dviejų procentų, kai laukta, jog sieks vidutiniškai 1.3 procento. Europos sąjungoje nuosmukis irgi sumažėjo, t.y. nuo 1.8 iki 1.2 procento. Tuo tarpu Lietuvoje per minimą laikotarpį pramonės produkcijos metinis prieaugis padidėjo nuo 2.1 iki 5.1 procento.
Šių metų liepą palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, euro zonoje kapitalo prekių gamyba smuko 3.4 procento, tarpinių prekių - trimis procentais, energijos - 1.4 procento, tuo tarpu kasdieninio ir ilgalaikio vartojimo prekių gamyba pakilo atitinkamai 1.5 ir 1.8 procento.
Europos sąjungoje per minimą laikotarpį kapitalo prekių gamyba smuko 2.6 procento, tarpinių prekių - 2.2 procento, o energijos susitraukė 1.7 procento. Tuo tarpu ilgalaikio ir kasdieninio vartojimo prekių gamyba paaugo atitinkamai 1.8 ir 2.3 procento.
Remiantis Eurostat duomenimis, tarp sąjungos šalių didžiausias metinis pramonės produkcijos apimčių kritimas fiksuotas Estijoje (5.4 procento) ir Vokietijoje (5.3 procento). Tuo tarpu labiausiai šis rodiklis paaugo Vengrijoje (8.7 procento) bei Danijoje ir Lietuvoje, kur ūgtelėjo po 5.1 procento.
Liepą, palyginus su ankstesniu mėnesiu, euro zonoje pramonės produkcijos apimtys susitraukė 0.4 procento, kai birželį krito 1.4 procento. Europos sąjungoje ji smuko 0.1 procento, o birželį susitraukė irgi 1.4 procento. Lietuvoje pramonės produkcijos prieaugis sulėtėjo nuo 2.3 iki 1.1 procento.
Laukta, jog euro zonoje liepą pramonė kris tik 0.1 procento.
Per antrą vasaros mėnesį euro zonoje kasdieninio vartojimo prekių gamyba smuko 0.8 procento, energijos - 0.7 procento, tarpinių prekių - 0.3 procento, o štai ilgalaikio vartojimo prekių gamyba pakilo 1.2 procento, o kapitalo prekių - 1.8 procento. Europos sąjungoje per liepą energijos gamyba smuko 1.8 procento, kapitalo prekių pakilo 1.5 procento, ilgalaikio vartojimo prekių gamyba ūgtelėjo 1.2 procento, kasdieninio vartojimo prekių - 0.1 procento, o tarpinių prekių gamyba nepakito.
Tarp sąjungos šalių per liepą pramonės produkcija labiausiai krito Rumunijoje (3.3 procento) ir Estijoje (2.9 procento). Tuo tarpu daugiausiai šis rodiklis ūgtelėjo Kroatijoje (4.9 procento) bei Portugalijoje (3.6 procento).
Šių metų liepą palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, euro zonoje kapitalo prekių gamyba smuko 3.4 procento, tarpinių prekių - trimis procentais, energijos - 1.4 procento, tuo tarpu kasdieninio ir ilgalaikio vartojimo prekių gamyba pakilo atitinkamai 1.5 ir 1.8 procento.
Remiantis Eurostat duomenimis, tarp sąjungos šalių didžiausias metinis pramonės produkcijos apimčių kritimas fiksuotas Estijoje (5.4 procento) ir Vokietijoje (5.3 procento). Tuo tarpu labiausiai šis rodiklis paaugo Vengrijoje (8.7 procento) bei Danijoje ir Lietuvoje, kur ūgtelėjo po 5.1 procento.