versija spausdinimui
(0)
Nors vėl didžioji dalis OMX NORDIC 40 indekso narių pagerino savo veiklos rezultatus, tačiau bendri medianiniai pelningumo rodikliai vėl pasuko žemyn, be to, investuotojai nusisuko nuo Skandinaviško bankinio sektoriaus, tad didesniosios dalies jo atstovų akcijos atpigo labiausiai.
OMX NORDIC 40
OMX NORDIC 40 - tai indeksas, kurį sudaro keturiasdešimt didžiausių bendrovių ir bankų, kurių akcijomis aktyviausiai prekiaujama bei jos yra likvidžiausios Šiaurės arba Skandinavijos šalių Kopenhagos, Helsinkio bei Stokholmo biržose. Būtent šis indeksas ir bus pagrindinis orientyras šioje apžvalgoje.
Pabrėžiame, kad tiek pajamų (lentelėje trumpinys Paj) pokyčiai, tiek EBITDA pelnų (lentelėje trumpinys EBD) pokyčiai yra apskaičiuoti remiantis Skandinavijos šalių (Švedijos, Suomijos ir Danijos) kompanijų ir bankų pateiktomis oficialiomis finansinėmis ataskaitomis. Kaip įprasta pateikiame EBITDA maržas (lentelėje EM%) bei turto grąžos (ROA%) rodiklius. Be to, lentelę papildėme EV/EBITDA (lentelėje EV/EBD) bei dividendinio pajamingumo (lentelėje Div.y%) santykiniais finansiniais rodikliais.
Atkreipiame dėmesį, kad nuo 2016 metų Carlsberg kompanija skelbia tik savo pusmečio ir metines finansines ataskaitas. Be to, pačiame OMX NORDIC 40 indekse įvyko pokyčiai, t.y. vietoj Danijos papuošalų gamintojos Pandora, į minimo indekso sudėtį sugrįžo šios šalies biotechnologijų srities atstovė Novozymes.
Kaip įprasta pradedame nuo paprastos statistikos. Tarp keturiasdešimties didžiųjų Skandinavijos šalių bankų ir įmonių per praėjusį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, savo pajamas kilstelėjo net trisdešimt keturios, kai prieš metus jų buvo kiek mažiau, t.y. trisdešimt viena, o per pirmą šių metų ketvirtį - trisdešimt šešios. Kalbant apie EBITDA pelną, tai jo prieaugiu per praėjusį ketvirtį galėjo pasigirti dvidešimt septynios OMX NORDIC 40 indekso narės. Per 2018 metų antrą ketvirtį tokių buvo kiek mažiau, t.y. dvidešimt penkios, o per pirmą šių metų ketvirtį minimą pelną kilstelėjo irgi tiek pat.
Pažvelgus į antrojo 2019 metų ketvirčio bendras veiklos rezultatų pokyčių medianas matome, kad jos išliko teigiamos, bei EBITDA pelnų yra didesnė už pajamų, tačiau lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, teigiami procentiniai pokyčiai kiek smuktelėjo. Tas pats pasakytina ir apie paslaugų sritį bei apie finansų sektorių, kur, beje, EBITDA pelnų pokyčių mediana netgi tapo neigiama. Ta pati veiklos rezultatų pokyčių medianų nuosmukio tendencija fiksuota ir tarp Švedijos bei Suomijos atstovių, tuo tarpu tiek tarp pramonės bendrovių, tiek tarp Danijos analizuojamų įmonių ir banko veiklos rezultatų pokyčių medianos per lyginamą laikotarpį pajudėjo priešinga linkme, t.y. pasistiebė į viršų.
Iš analizuojamų įmonių ir bankų per praėjusį ketvirtį labiausiai savo veiklos rezultatus pagerino dvi informacinių technologijų sektoriaus atstovės, t.y. Nokia bei Ericsson, ypač tai pasakytina apie jų EBITDA pelnus, kurie pašoko daugiau nei du kartus. Trečią ketvirtį iš eilės pastebimai savo pajamas ir pelną kilstelėjo telekomunikacijų sektoriaus narė Tele2, kuri savo veiklą vykdo ir mūsų šalyje. Virš septyniasdešimt procentų ūgtelėjo naftos ir dujų srityje veikiančios Neste EBITDA pelnas, buitinės technikos gamintojos Electrolux ir konglomerato A.P. Møller - Mærsk minimas pelnas padidėjo virš penkiasdešimt procentų, tuo tarpu transportavimo ir logistikos srityje veikiančios DSV bendrovės iš Danijos EBITDA pakilo beveik penkiasdešimt procentų. Atkreipiame dėmesį, kad visais paminėtais atvejais pajamos ūgtelėjo lėčiau nei pasistiebė pelnai.
Per antrą šių metų ketvirtį tarp OMX NORDIC 40 indekso atstovių tiek pajamų, tiek pelnų kritimą fiksavo Švedijos metalų kasybos ir gavybos bendrovė Boliden, suomių įmonė Stora Enso, kuri dirba su mediena, Danijos vėjo jėgainių srityje veikianti Vestas Wind Systems bei nežymiai pablogėjo ir SKF bendrovės veiklos rezultatai. Be to, didesnius EBITDA pelnų kritimus užfiksavo dvi finansų sektoriaus narės, t.y. draudimo bendrovė Sampo ir Nordea Bank bankas.
Tradiciškai apskaičiuoti buvo ir ketvirčio pelningumo rodikliai. Pradedame nuo EBITDA maržos, kurios bendra mediana per antrą šių metų ketvirtį siekė 21,6 procento, kai prieš metus buvo didesnė ir sudarė 23,8 procento, tiesa, lyginant su pirmais trimis 2019 metų mėnesiais, ji kiek ūgtelėjo. Visos kitos apskaičiuotos šio pelningumo rodiklio medianos per praėjusį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, taip pat smuktelėjo, tiesa, priešinga tendencija fiksuota pramonės šakoje, kur šis rodiklis pakilo nuo 17,6 iki 18,7 procento. Bendrai per lyginamą laikotarpį savo EBITDA maržas kilstelėjo dvidešimt trys, arba daugiau nei pusė, tuo tarpu kritimą fiksavo šešiolika analizuojamo indekso narių. Šįkart vaistų gamintojos Novo Nordisk, puikiai visiems žinomo Swedbank bei į analizuojamo indekso sudėtį grįžusios Novozymes minimas santykinis finansinis pelningumo rodiklis buvo pats didžiausias. O štai tokių bendrovių kaip suomių Nokia ir švedų Electrolux - maržos per antrą šių metų ketvirtį buvo pačios kukliausios.
Turto grąžos atveju, jo bendra mediana, kaip ir prieš tai minėto pelningumo rodiklio atveju, smuktelėjo, tačiau nežymiai, t.y. nuo 1,8 iki 1,7 procento, tiesa, per pirmus tris šių metų mėnesius ji buvo dar kuklesnė ir sudarė tik 1,5 procento. Kitos apskaičiuotos ROA medianos, lyginant su 2018 metų antru ketvirčiu, irgi susitraukė, bet pozityviai šiuo atveju išsiskyrė Švedijos atstovės, o suomių ir finansų sektoriaus narių minimas rodiklis nepakito, tuo tarpu Danijos atstovių šis medianinis rodiklis nors ir krito, tačiau išliko pats didžiausias. Tarp keturiasdešimties didžiųjų Skandinavijos bankų ir įmonių savo turto grąžas per praėjusį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, kilstelėjo tik septyniolika, keturių nepakito, o likusių, t.y. devyniolikos - smuktelėjo. Per antrą šių metų ketvirtį tik Nokia ROA buvo su minuso ženklu, kai prieš metus tokių bendrovių buvo tris kartus daugiau. Didžiausias turto grąžas šįkart sugeneravo Danijos medicinos produktų gamintoja Coloplast, šios šalies vaistų kūrėja ir gamintoja Novo Nordisk ir Švedijos tabako produktus gaminanti bei siūlanti Swedish Match.
Kaip įprasta pateikiame naujausius analizuojamų įmonių ir bankų rinkos vertės rodiklius. Pažvelgus į bendrus medianinius P/E, P/BV, P/S, EV/EBITDA ir Div.y% rodiklius matome, kad jie yra gana vidutiniai, t.y. nei pernelyg žemi, nei pernelyg aukšti. Finansų sektoriaus atstovių pirmi du medianiniai rodikliai yra kukliausi, tačiau kitą vertus dividendinio pajamingumo yra pats didžiausias. Tuo tarpu pramonės šakos atveju viskas yra atvirkščiai. Tarp trijų Skandinavijos šalių Suomijos P/E, P/BV, P/S rodikliai mažiausi, o Div.y% - kaip tik pats aukščiausias.
Šiais metais bendra analizuojamų bankų ir bendrovių akcijų kainų pokyčių mediana yra teigiama, tiesa, vienženklė, nes nuo metų pradžios tarp keturiasdešimties minimo indekso narių ūgtelėjo net dvidešimt septynių rinkos vertė. Tuo tarpu per praėjusius metus bendra akcijų kainų pokyčio mediana buvo su minuso ženklu, nes pabrango mažiau nei pusės, t.y. tik keturiolikos nuosavybės vertybiniai popieriai. Žvelgiant į apskaičiuotas medianas, matome, kad labiausiai per šiuos 2019 metus ūgtelėjo nagrinėjamų Danijos atstovių bei pramonės įmonių kapitalizacijos. Tuo tarpu daugiausiai atpigo finansų sektoriaus narių akcijos.
Labiausiai gali džiaugtis tie, kurie metų pradžioje įsigijo žaliosios energijos atstovės Ørsted nuosavybės vertybinių popierių, kurių vertė pašoko net 55,4 procento. Beveik penkiasdešimt procentų šiais metais pakilo transporto ir logistikos srityje veikiančio DSV rinkos vertė, o alaus gamintojos iš Danijos Carlsberg, kuris turi įsigijęs įmonių ir mūsų šalyje, akcijos pabrango 44,7 procento. Tuo tarpu Lietuvoje irgi veiklą vykdančio Swedbank kapitalizacija per minimą laikotarpį susitraukė 36,6 procento, arba labiausiai tarp visų OMX NORDIC 40 indekso narių. Taip pat pastebimai nuo metų pradžios krito kito banko Danske Bank rinkos vertė, o Nordea Bank akcijos atpigo kiek daugiau nei penktadaliu.
OMX NORDIC 40 indeksas nuo šių metų pradžios kiek atšoko nuo prieš tai ankstesnės korekcijos metu pasiekto dugno, na o dabar jis yra savotiškoje konsolidacinėje fazėje, po kurios pabaigos paaiškės tolimesnė jo kryptis.
Ørsted akcijų kaina šturmuoja naujus absoliučiai rekordinius lygius. Tiesa, praėjusią savaitę ji ištrūko iš augimo kanalo pro jo viršutinę dalį. Artimiausiu metu paaiškės, ar tai buvo tvarus judesys. Jeigu ne, tuomet mūsų laukia korekcija - pelnų realizavimas po tokio įspūdingo ralio.
DSV akcijų kaina išlieka itin ilgalaikiame augimo kanale bei pasiekė naujus rekordinius lygius. Tačiau šiuo metu testuojama minimo kanalo viršutinė riba, kuri gali tapti pasipriešinimo lygiu ir nulemti akcijos kainos pasikoregavimą.
Carlsberg akcijų kaina šturmuoja vis naujus rekordinius lygius. Šį mėnesį ji ištrūko iš augimo kanalo pro jo viršūtinę dalį. Artimiausiais mėnesiais paaiškės ar tai tvarus judesys. Po tokio akcijų kainos šuolio didėja pelnų realizavimo ir korekcijos tikimybė.
Swedbank akcijų kaina vėl testuoja korekcinį Fibo 50% lygį. Jei jis vėl atlaikys, tuomet galime sulaukti didesnio atšokimo, na o priešingu atveju ir toliau tęsis kritimas.
Danske Bank akcijų kaina išlieka nuosmukio kanale ir toliau nesėkmingai ieško tvaraus bei kieto dugno. Vis dar nematyti šios kritimo tedencijos pabaigos ženklų.
Nordea Bank akcijų kaina po 2017 metų gegužę suformuotos dvigubos viršūnės nuosekliai smunka žemyn ir jau nukrito žemiau ankstesnės korekcijos metu buvusio suformuoto dugno. Artėjame prie dar vieno palaikymo lygio, kuris tikėtina, jog bus patestuotas, be to, akcijų kaina bando ištrūkti iš nuosmukio kanalo pro jo apatinę dalį.
Hennes & Mauritz akcijų kaina niekaip nesugeba tvariai pakilti virš ankstesnio atšokimo metu buvusios pasiektos viršūnės. Šiuo metu esame savotiškoje konsolidacinėje fazėje, po kurios pabaigos paaiškės tolimesnė akcijų kainos kryptis. Jei pavyks tvariai pakilti virš minėto lygio, tuomet galime sulaukti dar didesnio atšokimo po prieš tai buvusio pastebimo išpardavimo.
Boliden akcijų kaina nuosmukio tendencijos metu pasiekusi Fibo 61,8 procento lygį atšoko, tačiau po to vėl sulaukėme jos kritimo, bei artėjame prie ankstesnio nuosmukio metu buvusio pasiekto dugno, kuris tikėtina, jog bus patestuotas.
OMX NORDIC 40
OMX NORDIC 40 - tai indeksas, kurį sudaro keturiasdešimt didžiausių bendrovių ir bankų, kurių akcijomis aktyviausiai prekiaujama bei jos yra likvidžiausios Šiaurės arba Skandinavijos šalių Kopenhagos, Helsinkio bei Stokholmo biržose. Būtent šis indeksas ir bus pagrindinis orientyras šioje apžvalgoje.
Pabrėžiame, kad tiek pajamų (lentelėje trumpinys Paj) pokyčiai, tiek EBITDA pelnų (lentelėje trumpinys EBD) pokyčiai yra apskaičiuoti remiantis Skandinavijos šalių (Švedijos, Suomijos ir Danijos) kompanijų ir bankų pateiktomis oficialiomis finansinėmis ataskaitomis. Kaip įprasta pateikiame EBITDA maržas (lentelėje EM%) bei turto grąžos (ROA%) rodiklius. Be to, lentelę papildėme EV/EBITDA (lentelėje EV/EBD) bei dividendinio pajamingumo (lentelėje Div.y%) santykiniais finansiniais rodikliais.
Atkreipiame dėmesį, kad nuo 2016 metų Carlsberg kompanija skelbia tik savo pusmečio ir metines finansines ataskaitas. Be to, pačiame OMX NORDIC 40 indekse įvyko pokyčiai, t.y. vietoj Danijos papuošalų gamintojos Pandora, į minimo indekso sudėtį sugrįžo šios šalies biotechnologijų srities atstovė Novozymes.
Kaip įprasta pradedame nuo paprastos statistikos. Tarp keturiasdešimties didžiųjų Skandinavijos šalių bankų ir įmonių per praėjusį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, savo pajamas kilstelėjo net trisdešimt keturios, kai prieš metus jų buvo kiek mažiau, t.y. trisdešimt viena, o per pirmą šių metų ketvirtį - trisdešimt šešios. Kalbant apie EBITDA pelną, tai jo prieaugiu per praėjusį ketvirtį galėjo pasigirti dvidešimt septynios OMX NORDIC 40 indekso narės. Per 2018 metų antrą ketvirtį tokių buvo kiek mažiau, t.y. dvidešimt penkios, o per pirmą šių metų ketvirtį minimą pelną kilstelėjo irgi tiek pat.
Pažvelgus į antrojo 2019 metų ketvirčio bendras veiklos rezultatų pokyčių medianas matome, kad jos išliko teigiamos, bei EBITDA pelnų yra didesnė už pajamų, tačiau lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, teigiami procentiniai pokyčiai kiek smuktelėjo. Tas pats pasakytina ir apie paslaugų sritį bei apie finansų sektorių, kur, beje, EBITDA pelnų pokyčių mediana netgi tapo neigiama. Ta pati veiklos rezultatų pokyčių medianų nuosmukio tendencija fiksuota ir tarp Švedijos bei Suomijos atstovių, tuo tarpu tiek tarp pramonės bendrovių, tiek tarp Danijos analizuojamų įmonių ir banko veiklos rezultatų pokyčių medianos per lyginamą laikotarpį pajudėjo priešinga linkme, t.y. pasistiebė į viršų.
Iš analizuojamų įmonių ir bankų per praėjusį ketvirtį labiausiai savo veiklos rezultatus pagerino dvi informacinių technologijų sektoriaus atstovės, t.y. Nokia bei Ericsson, ypač tai pasakytina apie jų EBITDA pelnus, kurie pašoko daugiau nei du kartus. Trečią ketvirtį iš eilės pastebimai savo pajamas ir pelną kilstelėjo telekomunikacijų sektoriaus narė Tele2, kuri savo veiklą vykdo ir mūsų šalyje. Virš septyniasdešimt procentų ūgtelėjo naftos ir dujų srityje veikiančios Neste EBITDA pelnas, buitinės technikos gamintojos Electrolux ir konglomerato A.P. Møller - Mærsk minimas pelnas padidėjo virš penkiasdešimt procentų, tuo tarpu transportavimo ir logistikos srityje veikiančios DSV bendrovės iš Danijos EBITDA pakilo beveik penkiasdešimt procentų. Atkreipiame dėmesį, kad visais paminėtais atvejais pajamos ūgtelėjo lėčiau nei pasistiebė pelnai.
Per antrą šių metų ketvirtį tarp OMX NORDIC 40 indekso atstovių tiek pajamų, tiek pelnų kritimą fiksavo Švedijos metalų kasybos ir gavybos bendrovė Boliden, suomių įmonė Stora Enso, kuri dirba su mediena, Danijos vėjo jėgainių srityje veikianti Vestas Wind Systems bei nežymiai pablogėjo ir SKF bendrovės veiklos rezultatai. Be to, didesnius EBITDA pelnų kritimus užfiksavo dvi finansų sektoriaus narės, t.y. draudimo bendrovė Sampo ir Nordea Bank bankas.
Tradiciškai apskaičiuoti buvo ir ketvirčio pelningumo rodikliai. Pradedame nuo EBITDA maržos, kurios bendra mediana per antrą šių metų ketvirtį siekė 21,6 procento, kai prieš metus buvo didesnė ir sudarė 23,8 procento, tiesa, lyginant su pirmais trimis 2019 metų mėnesiais, ji kiek ūgtelėjo. Visos kitos apskaičiuotos šio pelningumo rodiklio medianos per praėjusį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, taip pat smuktelėjo, tiesa, priešinga tendencija fiksuota pramonės šakoje, kur šis rodiklis pakilo nuo 17,6 iki 18,7 procento. Bendrai per lyginamą laikotarpį savo EBITDA maržas kilstelėjo dvidešimt trys, arba daugiau nei pusė, tuo tarpu kritimą fiksavo šešiolika analizuojamo indekso narių. Šįkart vaistų gamintojos Novo Nordisk, puikiai visiems žinomo Swedbank bei į analizuojamo indekso sudėtį grįžusios Novozymes minimas santykinis finansinis pelningumo rodiklis buvo pats didžiausias. O štai tokių bendrovių kaip suomių Nokia ir švedų Electrolux - maržos per antrą šių metų ketvirtį buvo pačios kukliausios.
Turto grąžos atveju, jo bendra mediana, kaip ir prieš tai minėto pelningumo rodiklio atveju, smuktelėjo, tačiau nežymiai, t.y. nuo 1,8 iki 1,7 procento, tiesa, per pirmus tris šių metų mėnesius ji buvo dar kuklesnė ir sudarė tik 1,5 procento. Kitos apskaičiuotos ROA medianos, lyginant su 2018 metų antru ketvirčiu, irgi susitraukė, bet pozityviai šiuo atveju išsiskyrė Švedijos atstovės, o suomių ir finansų sektoriaus narių minimas rodiklis nepakito, tuo tarpu Danijos atstovių šis medianinis rodiklis nors ir krito, tačiau išliko pats didžiausias. Tarp keturiasdešimties didžiųjų Skandinavijos bankų ir įmonių savo turto grąžas per praėjusį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, kilstelėjo tik septyniolika, keturių nepakito, o likusių, t.y. devyniolikos - smuktelėjo. Per antrą šių metų ketvirtį tik Nokia ROA buvo su minuso ženklu, kai prieš metus tokių bendrovių buvo tris kartus daugiau. Didžiausias turto grąžas šįkart sugeneravo Danijos medicinos produktų gamintoja Coloplast, šios šalies vaistų kūrėja ir gamintoja Novo Nordisk ir Švedijos tabako produktus gaminanti bei siūlanti Swedish Match.
Kaip įprasta pateikiame naujausius analizuojamų įmonių ir bankų rinkos vertės rodiklius. Pažvelgus į bendrus medianinius P/E, P/BV, P/S, EV/EBITDA ir Div.y% rodiklius matome, kad jie yra gana vidutiniai, t.y. nei pernelyg žemi, nei pernelyg aukšti. Finansų sektoriaus atstovių pirmi du medianiniai rodikliai yra kukliausi, tačiau kitą vertus dividendinio pajamingumo yra pats didžiausias. Tuo tarpu pramonės šakos atveju viskas yra atvirkščiai. Tarp trijų Skandinavijos šalių Suomijos P/E, P/BV, P/S rodikliai mažiausi, o Div.y% - kaip tik pats aukščiausias.
Šiais metais bendra analizuojamų bankų ir bendrovių akcijų kainų pokyčių mediana yra teigiama, tiesa, vienženklė, nes nuo metų pradžios tarp keturiasdešimties minimo indekso narių ūgtelėjo net dvidešimt septynių rinkos vertė. Tuo tarpu per praėjusius metus bendra akcijų kainų pokyčio mediana buvo su minuso ženklu, nes pabrango mažiau nei pusės, t.y. tik keturiolikos nuosavybės vertybiniai popieriai. Žvelgiant į apskaičiuotas medianas, matome, kad labiausiai per šiuos 2019 metus ūgtelėjo nagrinėjamų Danijos atstovių bei pramonės įmonių kapitalizacijos. Tuo tarpu daugiausiai atpigo finansų sektoriaus narių akcijos.
Labiausiai gali džiaugtis tie, kurie metų pradžioje įsigijo žaliosios energijos atstovės Ørsted nuosavybės vertybinių popierių, kurių vertė pašoko net 55,4 procento. Beveik penkiasdešimt procentų šiais metais pakilo transporto ir logistikos srityje veikiančio DSV rinkos vertė, o alaus gamintojos iš Danijos Carlsberg, kuris turi įsigijęs įmonių ir mūsų šalyje, akcijos pabrango 44,7 procento. Tuo tarpu Lietuvoje irgi veiklą vykdančio Swedbank kapitalizacija per minimą laikotarpį susitraukė 36,6 procento, arba labiausiai tarp visų OMX NORDIC 40 indekso narių. Taip pat pastebimai nuo metų pradžios krito kito banko Danske Bank rinkos vertė, o Nordea Bank akcijos atpigo kiek daugiau nei penktadaliu.
OMX NORDIC 40 indeksas nuo šių metų pradžios kiek atšoko nuo prieš tai ankstesnės korekcijos metu pasiekto dugno, na o dabar jis yra savotiškoje konsolidacinėje fazėje, po kurios pabaigos paaiškės tolimesnė jo kryptis.
Ørsted akcijų kaina šturmuoja naujus absoliučiai rekordinius lygius. Tiesa, praėjusią savaitę ji ištrūko iš augimo kanalo pro jo viršutinę dalį. Artimiausiu metu paaiškės, ar tai buvo tvarus judesys. Jeigu ne, tuomet mūsų laukia korekcija - pelnų realizavimas po tokio įspūdingo ralio.
DSV akcijų kaina išlieka itin ilgalaikiame augimo kanale bei pasiekė naujus rekordinius lygius. Tačiau šiuo metu testuojama minimo kanalo viršutinė riba, kuri gali tapti pasipriešinimo lygiu ir nulemti akcijos kainos pasikoregavimą.
Carlsberg akcijų kaina šturmuoja vis naujus rekordinius lygius. Šį mėnesį ji ištrūko iš augimo kanalo pro jo viršūtinę dalį. Artimiausiais mėnesiais paaiškės ar tai tvarus judesys. Po tokio akcijų kainos šuolio didėja pelnų realizavimo ir korekcijos tikimybė.
Swedbank akcijų kaina vėl testuoja korekcinį Fibo 50% lygį. Jei jis vėl atlaikys, tuomet galime sulaukti didesnio atšokimo, na o priešingu atveju ir toliau tęsis kritimas.
Danske Bank akcijų kaina išlieka nuosmukio kanale ir toliau nesėkmingai ieško tvaraus bei kieto dugno. Vis dar nematyti šios kritimo tedencijos pabaigos ženklų.
Nordea Bank akcijų kaina po 2017 metų gegužę suformuotos dvigubos viršūnės nuosekliai smunka žemyn ir jau nukrito žemiau ankstesnės korekcijos metu buvusio suformuoto dugno. Artėjame prie dar vieno palaikymo lygio, kuris tikėtina, jog bus patestuotas, be to, akcijų kaina bando ištrūkti iš nuosmukio kanalo pro jo apatinę dalį.
Hennes & Mauritz akcijų kaina niekaip nesugeba tvariai pakilti virš ankstesnio atšokimo metu buvusios pasiektos viršūnės. Šiuo metu esame savotiškoje konsolidacinėje fazėje, po kurios pabaigos paaiškės tolimesnė akcijų kainos kryptis. Jei pavyks tvariai pakilti virš minėto lygio, tuomet galime sulaukti dar didesnio atšokimo po prieš tai buvusio pastebimo išpardavimo.
Boliden akcijų kaina nuosmukio tendencijos metu pasiekusi Fibo 61,8 procento lygį atšoko, tačiau po to vėl sulaukėme jos kritimo, bei artėjame prie ankstesnio nuosmukio metu buvusio pasiekto dugno, kuris tikėtina, jog bus patestuotas.