versija spausdinimui
(6)
Mūsų šalis dažnai siejama su kitomis dviem valstybėmis, t.y. Latvija ir Estija. Lietuva kartu su jomis yra priskiriama Baltijos šalims. Tad šįkart mūsų dėmesio centre dvi Baltijos sesės ir jų pagrindinių ekonominių rodiklių analizė.
Nagrinėsime pagrindinius šių šalių oficialiai pateiktus ir žinomus ekonominius duomenis per laikotarpį nuo šio amžiaus pradžios iki dabar.
Bendrasis vidaus produktas
Tradiciškai pradedame nuo bendrojo vidaus produkto, kuris ir toliau laikomas svarbiausiu ekonominiu rodikliu, apžvalgos. Remiantis naujausiais duomenimis, praėjusiais metais Latvijos bendrojo vidaus produkto vertė siekė 34.85 mlrd. dolerių, o kaimyninės Estijos buvo virš trylikos procentų mažesnė ir sudarė 30.28 mlrd. dolerių. Per visą šiuo atveju nagrinėjamą laikotarpį pirmosios šalies ekonomika visuomet išliko didesnė už antrosios. Tačiau Latvijos metinio bendrojo vidaus produkto vertė dolerine išraiška vis dar nepasiekė prieš paskutinę pasaulinę krizę 2008 metais buvusį rekordinį lygį, kuris sudarė 35.6 mlrd. dolerių, o Estijos atveju jau pakilo virš jo ir 2018 metų BVP vertė yra absoliučiai rekordinė.
Dar šio amžiaus pradžioje Latvijos metinio bendrojo vidaus produkto vertė sudarė tik 7.94 mlrd. dolerių, o tai reiškia, kad nuo to laiko ji pašoko net 4,4 karto. Tuo tarpu kitos mūsų Baltijos sesės ekonomikos vertė 2000 metais siekė 5.69 milijardo dolerių ir per aštuoniolika metų šoktelėjo 5,3 karto, arba kiek labiau nei prieš tai minėtos valstybės atveju, kitaip tariant Estijos bendrasis vidaus produktas per nagrinėjamą laikotarpį augo sparčiau.
Populiacija - tai rodiklis, kuris parodo kiek žmonių gyvena šalyje. Taigi, iš pateiktų grafikų su gyvenančių žmonių skaičiaus pokyčiais akivaizdu, jog nuo šio amžiaus pradžios abiejuose analizuojamose valstybėse nuosekliai mažėjo jų skaičius, tiesa, pastaruosius kelis metus bent jau Estijoje stebimas populiacijos stabilizavimasis, t.y. gyvenančių žmonių šioje šalyje faktiškai nei mažėja, nei daugėja.
Dar 2000 metais kaimyninėje Latvijoje gyveno 2,38 milijono žmonių, o praėjusiais metais šis rodiklis sudarė tik 1,93 milijonus. Tai reiškia, kad per mūsų nagrinėjamą laikotarpį šioje valstybėje gyventojų sumažėjo net beveik penktadaliu, t.y. 18,9 procento. Tuo tarpu Estijoje, remiantis naujausiais duomenimis, gyvena 1,32 milijonai žmonių, kai šio amžiaus pradžioje jų buvo daugiau, t.y. 1,4 milijonai. Tad per pastaruosius aštuoniolika metų šioje Baltijos šalyje populiacija smuktelėjo tik 5,7 procento, arba pastebimai mažiau nei Latvijoje.
Panagrinėjus valstybių populiacijos duomenis ir pokyčius per pasirinktą laikotarpį, logiškai pereiname prie metinio bendrojo vidaus produkto tenkančio vienam gyventojui rodiklio. Remiantis naujausiais duomenimis, praėjusiais metais tiek vienoje, tiek kitoje valstybėje šis rodiklis dar labiau ūgtelėjo ir abiem atvejais pasiekė naujus rekordinius lygius. Kaip matome iš pateiktų grafikų, metinio bendrojo vidaus produkto dalis tenkanti vienam gyventojui nuo 2000 metų Latvijoje ir Estijoje nuosekliai augo, tiesa, kriziniu laikotarpiu gan nemažai smuktelėjo, t.y. atitinkamai krito 16,8 ir devyniolika procentų, t.y. Estijoje nuosmukis buvo kiek didesnis.
Taigi, praėjusiais metais Latvijoje vienam gyventojui teko 16,406 tūkstančiai dolerių metinio bendrojo vidaus produkto, kas sudaro šimtą trisdešimt procentų pasaulinio vidurkio. Estijoje šis rodiklis buvo didesnis, be to, taip buvo per visą šiuo atveju nagrinėjamą laikotarpį, ir siekė 19,949 tūkstančius dolerių, t.y. 158 procentai pasaulinio vidurkio. Šio amžiaus pradžioje bendrojo vidaus produkto dalis tenkanti vienam gyventojui sudarė atitinkamai 6,935 ir 10,108 tūkstančius dolerių, o tai reiškia, kad iki dabar šis rodiklis Latvijoje pašoko 2,4 karto, o kaimyninėje valstybėje kiek mažiau, t.y. du kartus, tiesa, tai dalinai susiję su tuo, kad pirmojoje valstybėje gerokai sparčiau sumažėjo gyventojų skaičius.
Nuo 2000 metų abiejuose apžvelgiamose Baltijos šalyse metinis bendrojo vidaus produkto prieaugis buvo labai panašus. Iki 2008 metų rudenį kilusios pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės metinis augimas svyravo 5 - 10 procentų ribose, na o po krizės tiek Latvijoje, tiek Estijoje metinis bendrojo vidaus produkto prieaugis sumažėjo maždaug perpus.
Žinoma, kriziniu laikotarpiu abi mūsų Baltijos sesės, kaip beje ir Lietuva, patyrė didelį ekonomikos nuosmukį, tačiau Estijoje metinis bendrojo vidaus produkto nuosmukis buvo kiek gilesnis. 2009 metais per vieną iš ketvirčių buvo užfiksuota, jog metinis ekonomikos nuosmukis šioje valstybėje siekė net 19,3 procento, o štai Latvijoje didžiausias metinio bendrojo vidaus produkto nuosmukis sudarė 16,2 procento.
Viešoji skola ir biudžetas
Kalbant apie abiejų Baltijos valstybių biudžetus, tai pasižiūrėjus į apatinius paveikslėlius su grafikais akivaizdžiai matome, kad Latvijos biudžeto išlaidos visada, išskyrus 2016 metus, viršijo pajamas, t.y. šios valstybės biudžetas buvo deficitinis. Kriziniu laikotarpiu kai smuko ekonomika, Latvijos biudžeto deficitas sudarė beveik dešimt procentų šios šalies bendrojo vidaus produkto vertės. Nors kaip minėta, mūsų kaimynės biudžeto išlaidos faktiškai visuomet viršydavo pajamas, tačiau pats deficitas, išskyrus krizinius metus, lyginant su BVP nebuvo didelis.
Estijos atveju, jos biudžetas iki 2008 metų krizės faktiškai visuomet buvo perteklinis, ir teigiamas procentinis rodiklis lyginant su bendruoju vidaus produktu iš esmės didėjo. Žinoma, smukus ekonomikai ir sumažėjus biudžeto pajamoms, jis tapo deficitinis, tačiau kriziniu laikotarpiu minimas deficitas lyginant su BVP buvo gerokai mažesnis nei prieš tai minėtos Latvijos. Bet po krizės estų biudžeto išlaidos dažniau viršija pajamas nei yra atvirkščiai, tiesa, deficitas lyginant su bendruoju vidaus produktu procentine išraiška yra labai nedidelis.
Dar vienas rodiklis, kurį norėtume panagrinėti ir kuris susijęs su biudžetu - tai valstybės išlaidų ir bendrojo vidaus produkto santykis procentine išraiška. Kaip matome iš pateikto paveikslėlio su grafikais, abiejų Baltijos sesių minimas rodiklis nuo šio amžiaus pradžios buvo labai panašus. Iki 2008 metų krizės per nagrinėjamų valstybių biudžetus kasmet buvo perskirstoma po vidutiniškai trisdešimt penkis procentus bendrojo vidaus produkto. Žinoma, kriziniu laikotarpiu šis rodiklis tiek Estijoje, tiek Latvijoje, kaip matome paveikslėlyje, pastebimai šoktelėjo.
Verta pažymėti tai, kad po paskutinės pasaulinės finansų ir ekonominės krizės abiejų Baltijos šalių valstybės išlaidų ir bendrojo vidaus produkto santykis procentine išraiška smuktelėjo, tačiau šis rodiklis stabilizavosi ties aukštesniu lygiu nei buvo prieš krizę, t.y. ties vidutiniškai 38 - 39 procentais.
Kalbant apie abiejų šalių viešosios skolos ir bendrojo vidaus produkto santykinį procentinį rodiklį, akivaizdu yra tai, kad per visą analizuojamą laikotarpį jis Latvijoje buvo didesnis, tiesa, jo pokyčio dinamika abiem atvejais yra labai panaši. Šio amžiaus pradžioje Estijoje viešosios skolos ir bendrojo vidaus produkto santykinis rodiklis siekė vos 5,1 procento, o kaimyninėje valstybėje jis buvo daugiau nei dvigubai didesnis ir sudarė 12,1 procento. Kriziniu laikotarpiu Latvijoje šis santykis per trejus metus pašoko nuo aštuonių procentų iki net 47,3 procento 2010 metais, kas yra rekordinis lygis, kai Estijoje irgi paaugo, bet kur kas mažiau, t.y. nuo 3,7 iki 10,5 procento 2014 metais, ir tai yra rekordinis lygis šiai valstybei.
Baltijos šalims bendra yra tai, kad po krizės viešosios skolos ir bendrojo vidaus produkto santykinis procentinis rodiklis mažėja, tačiau skirtumas tarp Latvijos ir Estijos minimo rodiklio yra kur kas didesnis nei buvo iki 2008 metų. Remiantis naujausiais duomenimis, Estijos viešoji skola sudaro tik 8,4 procento BVP vertės, kai kaimyninėje valstybėje šis rodiklis yra jau net 4,3 karto didesnis ir siekia 35,9 procento.
Infliacija
Pažvelgus į paveikslėlį, kuriame atvaizduoti dviejų Baltijos regiono atstovių metinės infliacijos pokyčiai nuo šio amžiaus pradžios, matome, kad jie iš esmės yra gana panašūs. Po įstojimo į Europos sąjunga tiek Latvijoje, tiek Estijoje padidėjo metinė infliacija, o ypač ji šoktelėjo, t.y. net kelis kartus, prieš paskutinę pasaulinę krizę, kas buvo susiję su kreditavimo bumu Baltijos šalyse.
Kriziniu laikotarpiu be jokios abejonės kritus paklausai ir pasitikėjimui, tuo pačiu gerokai prislopo prieš tai išbujojęs kainų augimas. Po krizės sulaukėme infliacijos atsigavimo, tačiau vėliau ji vėl kelis metus buvo sumažėjusi ir netgi būdavo fiksuojama defliacija. Pastaruosius kelis metus metinis kainų prieaugis vėl ūgtelėjo, bet nepasiekė prieš krizę ir po įstojimo į ES buvusio lygio.
Kalbant apie maisto kainų pokyčius, kaip matome iš pateikto paveikslėlio su grafikais, tiek Latvijoje, tiek Estijoje šie pokyčiai buvo panašūs. Pažymėtina, jog maisto kainų prieaugis nuo šio amžiaus pradžios iš esmės visuomet buvo didesnis už bendrą infliacijos prieaugį.
Pirmos dalies trumpos išvados:
Per visą analizuojamą laikotarpį Latvijos metinio bendrojo vidaus produkto vertė buvo didesnė už kaimyninės valstybės, tačiau Estijos ekonomika per aštuoniolika metų paaugo labiau ir jau pakilo virš prieš krizę buvusio lygio, kai pirmosios šalies atveju 2008 metų pikas dar nepasiektas;
Nuo šio amžiaus pradžios abiejuose analizuojamose valstybėse nuosekliai mažėjo gyventojų skaičius, tiesa, Latvijoje tai vyko gerokai sparčiau, be to, pastaruosius kelis metus Estijoje populiacijos rodiklis stabilizavosi;
Per nagrinėtą visą laikotarpį Estijoje metinio bendrojo vidaus produkto dalis tenkanti vienam gyventojui visuomet buvo didesnė nei kaimyninėje valstybėje, bet Latvijoje šis rodiklis šoktelėjo kiek labiau;
Baltijos sesėse ekonomikos augimas nuo 2000 metų buvo labai panašus, tačiau po krizės jis jau yra maždaug perpus mažesnis nei buvo iki tol;
Latvijos biudžetas, išskyrus vienus metus, per visą analizuojamą laikotarpį buvo deficitinis, tuo tarpu kaimyninės šalies atveju - priešingai, itin dažnai perteklinis;
Abiejose apžvelgiamose šalyse per biudžetą yra perskirstoma panaši bendrojo vidaus produkto dalis, tiesa, po krizės šis procentinis rodiklis yra didesnis nei buvo iki 2008 metų;
Estijoje ir Latvijoje nuo 2000 metų ūgtelėjo viešosios skolos ir bendrojo vidaus produkto santykis procentine išraiška, tačiau pirmojoje šalyje šis rodiklis visuomet buvo mažesnis ir skirtumas per nagrinėjamą laikotarpį beveik padvigubėjo;
Per analizuojamą laikotarpį mūsų Baltijos sesėse fiksuoti dideli kainų svyravimai, ypač išbujojusi infliacija buvo prieš paskutinę pasaulinę krizę. Nors pastaruoju metu kainų prieaugis vėl ūgtelėjo, tačiau jis nepasiekė po įstojimo į Europos sąjungą buvusio lygio;
Kalbant apie maisto kainų prieaugį, tai jis abiejose mūsų apžvelgiamose šalyse buvo didesnis už bendrą infliaciją.
BUS DAUGIAU.
Nagrinėsime pagrindinius šių šalių oficialiai pateiktus ir žinomus ekonominius duomenis per laikotarpį nuo šio amžiaus pradžios iki dabar.
Bendrasis vidaus produktas
Tradiciškai pradedame nuo bendrojo vidaus produkto, kuris ir toliau laikomas svarbiausiu ekonominiu rodikliu, apžvalgos. Remiantis naujausiais duomenimis, praėjusiais metais Latvijos bendrojo vidaus produkto vertė siekė 34.85 mlrd. dolerių, o kaimyninės Estijos buvo virš trylikos procentų mažesnė ir sudarė 30.28 mlrd. dolerių. Per visą šiuo atveju nagrinėjamą laikotarpį pirmosios šalies ekonomika visuomet išliko didesnė už antrosios. Tačiau Latvijos metinio bendrojo vidaus produkto vertė dolerine išraiška vis dar nepasiekė prieš paskutinę pasaulinę krizę 2008 metais buvusį rekordinį lygį, kuris sudarė 35.6 mlrd. dolerių, o Estijos atveju jau pakilo virš jo ir 2018 metų BVP vertė yra absoliučiai rekordinė.
Dar šio amžiaus pradžioje Latvijos metinio bendrojo vidaus produkto vertė sudarė tik 7.94 mlrd. dolerių, o tai reiškia, kad nuo to laiko ji pašoko net 4,4 karto. Tuo tarpu kitos mūsų Baltijos sesės ekonomikos vertė 2000 metais siekė 5.69 milijardo dolerių ir per aštuoniolika metų šoktelėjo 5,3 karto, arba kiek labiau nei prieš tai minėtos valstybės atveju, kitaip tariant Estijos bendrasis vidaus produktas per nagrinėjamą laikotarpį augo sparčiau.
Populiacija - tai rodiklis, kuris parodo kiek žmonių gyvena šalyje. Taigi, iš pateiktų grafikų su gyvenančių žmonių skaičiaus pokyčiais akivaizdu, jog nuo šio amžiaus pradžios abiejuose analizuojamose valstybėse nuosekliai mažėjo jų skaičius, tiesa, pastaruosius kelis metus bent jau Estijoje stebimas populiacijos stabilizavimasis, t.y. gyvenančių žmonių šioje šalyje faktiškai nei mažėja, nei daugėja.
Dar 2000 metais kaimyninėje Latvijoje gyveno 2,38 milijono žmonių, o praėjusiais metais šis rodiklis sudarė tik 1,93 milijonus. Tai reiškia, kad per mūsų nagrinėjamą laikotarpį šioje valstybėje gyventojų sumažėjo net beveik penktadaliu, t.y. 18,9 procento. Tuo tarpu Estijoje, remiantis naujausiais duomenimis, gyvena 1,32 milijonai žmonių, kai šio amžiaus pradžioje jų buvo daugiau, t.y. 1,4 milijonai. Tad per pastaruosius aštuoniolika metų šioje Baltijos šalyje populiacija smuktelėjo tik 5,7 procento, arba pastebimai mažiau nei Latvijoje.
Panagrinėjus valstybių populiacijos duomenis ir pokyčius per pasirinktą laikotarpį, logiškai pereiname prie metinio bendrojo vidaus produkto tenkančio vienam gyventojui rodiklio. Remiantis naujausiais duomenimis, praėjusiais metais tiek vienoje, tiek kitoje valstybėje šis rodiklis dar labiau ūgtelėjo ir abiem atvejais pasiekė naujus rekordinius lygius. Kaip matome iš pateiktų grafikų, metinio bendrojo vidaus produkto dalis tenkanti vienam gyventojui nuo 2000 metų Latvijoje ir Estijoje nuosekliai augo, tiesa, kriziniu laikotarpiu gan nemažai smuktelėjo, t.y. atitinkamai krito 16,8 ir devyniolika procentų, t.y. Estijoje nuosmukis buvo kiek didesnis.
Taigi, praėjusiais metais Latvijoje vienam gyventojui teko 16,406 tūkstančiai dolerių metinio bendrojo vidaus produkto, kas sudaro šimtą trisdešimt procentų pasaulinio vidurkio. Estijoje šis rodiklis buvo didesnis, be to, taip buvo per visą šiuo atveju nagrinėjamą laikotarpį, ir siekė 19,949 tūkstančius dolerių, t.y. 158 procentai pasaulinio vidurkio. Šio amžiaus pradžioje bendrojo vidaus produkto dalis tenkanti vienam gyventojui sudarė atitinkamai 6,935 ir 10,108 tūkstančius dolerių, o tai reiškia, kad iki dabar šis rodiklis Latvijoje pašoko 2,4 karto, o kaimyninėje valstybėje kiek mažiau, t.y. du kartus, tiesa, tai dalinai susiję su tuo, kad pirmojoje valstybėje gerokai sparčiau sumažėjo gyventojų skaičius.
Nuo 2000 metų abiejuose apžvelgiamose Baltijos šalyse metinis bendrojo vidaus produkto prieaugis buvo labai panašus. Iki 2008 metų rudenį kilusios pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės metinis augimas svyravo 5 - 10 procentų ribose, na o po krizės tiek Latvijoje, tiek Estijoje metinis bendrojo vidaus produkto prieaugis sumažėjo maždaug perpus.
Žinoma, kriziniu laikotarpiu abi mūsų Baltijos sesės, kaip beje ir Lietuva, patyrė didelį ekonomikos nuosmukį, tačiau Estijoje metinis bendrojo vidaus produkto nuosmukis buvo kiek gilesnis. 2009 metais per vieną iš ketvirčių buvo užfiksuota, jog metinis ekonomikos nuosmukis šioje valstybėje siekė net 19,3 procento, o štai Latvijoje didžiausias metinio bendrojo vidaus produkto nuosmukis sudarė 16,2 procento.
Viešoji skola ir biudžetas
Kalbant apie abiejų Baltijos valstybių biudžetus, tai pasižiūrėjus į apatinius paveikslėlius su grafikais akivaizdžiai matome, kad Latvijos biudžeto išlaidos visada, išskyrus 2016 metus, viršijo pajamas, t.y. šios valstybės biudžetas buvo deficitinis. Kriziniu laikotarpiu kai smuko ekonomika, Latvijos biudžeto deficitas sudarė beveik dešimt procentų šios šalies bendrojo vidaus produkto vertės. Nors kaip minėta, mūsų kaimynės biudžeto išlaidos faktiškai visuomet viršydavo pajamas, tačiau pats deficitas, išskyrus krizinius metus, lyginant su BVP nebuvo didelis.
Estijos atveju, jos biudžetas iki 2008 metų krizės faktiškai visuomet buvo perteklinis, ir teigiamas procentinis rodiklis lyginant su bendruoju vidaus produktu iš esmės didėjo. Žinoma, smukus ekonomikai ir sumažėjus biudžeto pajamoms, jis tapo deficitinis, tačiau kriziniu laikotarpiu minimas deficitas lyginant su BVP buvo gerokai mažesnis nei prieš tai minėtos Latvijos. Bet po krizės estų biudžeto išlaidos dažniau viršija pajamas nei yra atvirkščiai, tiesa, deficitas lyginant su bendruoju vidaus produktu procentine išraiška yra labai nedidelis.
Dar vienas rodiklis, kurį norėtume panagrinėti ir kuris susijęs su biudžetu - tai valstybės išlaidų ir bendrojo vidaus produkto santykis procentine išraiška. Kaip matome iš pateikto paveikslėlio su grafikais, abiejų Baltijos sesių minimas rodiklis nuo šio amžiaus pradžios buvo labai panašus. Iki 2008 metų krizės per nagrinėjamų valstybių biudžetus kasmet buvo perskirstoma po vidutiniškai trisdešimt penkis procentus bendrojo vidaus produkto. Žinoma, kriziniu laikotarpiu šis rodiklis tiek Estijoje, tiek Latvijoje, kaip matome paveikslėlyje, pastebimai šoktelėjo.
Verta pažymėti tai, kad po paskutinės pasaulinės finansų ir ekonominės krizės abiejų Baltijos šalių valstybės išlaidų ir bendrojo vidaus produkto santykis procentine išraiška smuktelėjo, tačiau šis rodiklis stabilizavosi ties aukštesniu lygiu nei buvo prieš krizę, t.y. ties vidutiniškai 38 - 39 procentais.
Kalbant apie abiejų šalių viešosios skolos ir bendrojo vidaus produkto santykinį procentinį rodiklį, akivaizdu yra tai, kad per visą analizuojamą laikotarpį jis Latvijoje buvo didesnis, tiesa, jo pokyčio dinamika abiem atvejais yra labai panaši. Šio amžiaus pradžioje Estijoje viešosios skolos ir bendrojo vidaus produkto santykinis rodiklis siekė vos 5,1 procento, o kaimyninėje valstybėje jis buvo daugiau nei dvigubai didesnis ir sudarė 12,1 procento. Kriziniu laikotarpiu Latvijoje šis santykis per trejus metus pašoko nuo aštuonių procentų iki net 47,3 procento 2010 metais, kas yra rekordinis lygis, kai Estijoje irgi paaugo, bet kur kas mažiau, t.y. nuo 3,7 iki 10,5 procento 2014 metais, ir tai yra rekordinis lygis šiai valstybei.
Baltijos šalims bendra yra tai, kad po krizės viešosios skolos ir bendrojo vidaus produkto santykinis procentinis rodiklis mažėja, tačiau skirtumas tarp Latvijos ir Estijos minimo rodiklio yra kur kas didesnis nei buvo iki 2008 metų. Remiantis naujausiais duomenimis, Estijos viešoji skola sudaro tik 8,4 procento BVP vertės, kai kaimyninėje valstybėje šis rodiklis yra jau net 4,3 karto didesnis ir siekia 35,9 procento.
Infliacija
Pažvelgus į paveikslėlį, kuriame atvaizduoti dviejų Baltijos regiono atstovių metinės infliacijos pokyčiai nuo šio amžiaus pradžios, matome, kad jie iš esmės yra gana panašūs. Po įstojimo į Europos sąjunga tiek Latvijoje, tiek Estijoje padidėjo metinė infliacija, o ypač ji šoktelėjo, t.y. net kelis kartus, prieš paskutinę pasaulinę krizę, kas buvo susiję su kreditavimo bumu Baltijos šalyse.
Kriziniu laikotarpiu be jokios abejonės kritus paklausai ir pasitikėjimui, tuo pačiu gerokai prislopo prieš tai išbujojęs kainų augimas. Po krizės sulaukėme infliacijos atsigavimo, tačiau vėliau ji vėl kelis metus buvo sumažėjusi ir netgi būdavo fiksuojama defliacija. Pastaruosius kelis metus metinis kainų prieaugis vėl ūgtelėjo, bet nepasiekė prieš krizę ir po įstojimo į ES buvusio lygio.
Kalbant apie maisto kainų pokyčius, kaip matome iš pateikto paveikslėlio su grafikais, tiek Latvijoje, tiek Estijoje šie pokyčiai buvo panašūs. Pažymėtina, jog maisto kainų prieaugis nuo šio amžiaus pradžios iš esmės visuomet buvo didesnis už bendrą infliacijos prieaugį.
Pirmos dalies trumpos išvados:
Per visą analizuojamą laikotarpį Latvijos metinio bendrojo vidaus produkto vertė buvo didesnė už kaimyninės valstybės, tačiau Estijos ekonomika per aštuoniolika metų paaugo labiau ir jau pakilo virš prieš krizę buvusio lygio, kai pirmosios šalies atveju 2008 metų pikas dar nepasiektas;
Nuo šio amžiaus pradžios abiejuose analizuojamose valstybėse nuosekliai mažėjo gyventojų skaičius, tiesa, Latvijoje tai vyko gerokai sparčiau, be to, pastaruosius kelis metus Estijoje populiacijos rodiklis stabilizavosi;
Per nagrinėtą visą laikotarpį Estijoje metinio bendrojo vidaus produkto dalis tenkanti vienam gyventojui visuomet buvo didesnė nei kaimyninėje valstybėje, bet Latvijoje šis rodiklis šoktelėjo kiek labiau;
Baltijos sesėse ekonomikos augimas nuo 2000 metų buvo labai panašus, tačiau po krizės jis jau yra maždaug perpus mažesnis nei buvo iki tol;
Latvijos biudžetas, išskyrus vienus metus, per visą analizuojamą laikotarpį buvo deficitinis, tuo tarpu kaimyninės šalies atveju - priešingai, itin dažnai perteklinis;
Abiejose apžvelgiamose šalyse per biudžetą yra perskirstoma panaši bendrojo vidaus produkto dalis, tiesa, po krizės šis procentinis rodiklis yra didesnis nei buvo iki 2008 metų;
Estijoje ir Latvijoje nuo 2000 metų ūgtelėjo viešosios skolos ir bendrojo vidaus produkto santykis procentine išraiška, tačiau pirmojoje šalyje šis rodiklis visuomet buvo mažesnis ir skirtumas per nagrinėjamą laikotarpį beveik padvigubėjo;
Per analizuojamą laikotarpį mūsų Baltijos sesėse fiksuoti dideli kainų svyravimai, ypač išbujojusi infliacija buvo prieš paskutinę pasaulinę krizę. Nors pastaruoju metu kainų prieaugis vėl ūgtelėjo, tačiau jis nepasiekė po įstojimo į Europos sąjungą buvusio lygio;
Kalbant apie maisto kainų prieaugį, tai jis abiejose mūsų apžvelgiamose šalyse buvo didesnis už bendrą infliaciją.
BUS DAUGIAU.
