versija spausdinimui
(0)
Europos bankai per penkerius metus nuo neigiamų palūkanų normų įvedimo Europos Centriniam bankui (ECB) susimokėjo bendrai 21,4 mlrd. eurų už indėlių laikymą jame.
2014 metų birželio vienuoliktą dieną siekdamas paskatinti ekonomiką euro zonos Centrinis bankas įvedė neigiamas palūkanų normas, sumažindamas indėlių palūkanų normą už jame komercinių bankų laikomus indėlius iki minus 0,1 procento.
Šiuo metu Europos Centrinis bankas už komercinių bankų indėlius taiko neigiamą 0,4 procento palūkanų normą. Neigiamos palūkanos buvo skirtos atgrasyti bankus nuo grynųjų pinigų įnešimo į ECB, t.y. buvo siekiama vietoj to juos paskatinti skolinti arba investuoti.
Vien per praėjusius metus komerciniai bankai už Centriniame banke laikomus indėlius jam bendrai susimokėjo rekordinius 7,5 mlrd. eurų, t.y. vidutiniškai per dieną po dvidešimt vieną milijoną eurų.
Per 2016 - 2018 metų laikotarpį daugiausiai Europos Centriniam bankui už indėlių laikymą sumokėjo Vokietijos bankai, t.y. trečdalį visos sumos. Prancūzijos bankų sumokėtų palūkanų dalis sudaro dvidešimt keturis procentus, o Nyderlandų - tryliką procentų.
Ataskaitoje, kurioje analizuojami ECB duomenys, taip pat nurodomi mokesčiai, turintys didelį poveikį bankų pelningumui, dėl kurių 2018 metais jų pelnas sumažėjo keturiais procentais. Vokietijos bankai vėl patyrė didžiausią naštą tarp didžiųjų šalių, nes jų pelnai dėl to susitraukė devyniais procentais.
2014 metų birželio vienuoliktą dieną siekdamas paskatinti ekonomiką euro zonos Centrinis bankas įvedė neigiamas palūkanų normas, sumažindamas indėlių palūkanų normą už jame komercinių bankų laikomus indėlius iki minus 0,1 procento.
Šiuo metu Europos Centrinis bankas už komercinių bankų indėlius taiko neigiamą 0,4 procento palūkanų normą. Neigiamos palūkanos buvo skirtos atgrasyti bankus nuo grynųjų pinigų įnešimo į ECB, t.y. buvo siekiama vietoj to juos paskatinti skolinti arba investuoti.
Vien per praėjusius metus komerciniai bankai už Centriniame banke laikomus indėlius jam bendrai susimokėjo rekordinius 7,5 mlrd. eurų, t.y. vidutiniškai per dieną po dvidešimt vieną milijoną eurų.
Per 2016 - 2018 metų laikotarpį daugiausiai Europos Centriniam bankui už indėlių laikymą sumokėjo Vokietijos bankai, t.y. trečdalį visos sumos. Prancūzijos bankų sumokėtų palūkanų dalis sudaro dvidešimt keturis procentus, o Nyderlandų - tryliką procentų.
Ataskaitoje, kurioje analizuojami ECB duomenys, taip pat nurodomi mokesčiai, turintys didelį poveikį bankų pelningumui, dėl kurių 2018 metais jų pelnas sumažėjo keturiais procentais. Vokietijos bankai vėl patyrė didžiausią naštą tarp didžiųjų šalių, nes jų pelnai dėl to susitraukė devyniais procentais.