versija spausdinimui
(0)
Įvairūs iš pieno pagaminti produktai yra neatsiejama daugelio gyvenimo dalis. Lietuva garsėja savo pienininkystės sektoriumi ir pieno produktų gamyba. Vilniaus biržoje šiuo metu yra prekiaujama net keturių didžiausių mūsų šalies pieno produktų gamintojų akcijomis. Tad šįkart būtent jų apžvalgą jums ir pristatome.
Trumpas kompanijų pristatymas
Pieno žvaigždės - tai 1998 metų gruodžio 23 dieną įkurta kompanija susijungus Lietuvoje savarankiškai veikusioms pieno perdirbimo įmonėms AB Mažeikių pieninė ir AB Pasvalio sūrinė. Vėliau buvo prijungta AB Kauno pienas ir 2004 metais AB Panevėžio pienas. Šiandien tokia struktūra leidžia specializuoti gamybą atskiruose filialuose, pasiekiant aukščiausią efektyvumo lygmenį ir tolygiai paskirstant žaliavinio pieno surinkimo pajėgumus šalyje.
AB Pieno žvaigždės yra viena iš didžiausių Lietuvos pieno perdirbimo įmonių, kuri šiuo metu gamina daugiau nei penkių šimtų pavadinimų produktus. Bendrovės produkcija skirta ne tik vietiniai rinkai, bet ir eksportuojama į Europos sąjungos, NVS, Azijos šalis. Fermentiniai sūriai, išrūgų miltai ir švieži pieno produktai yra pagrindiniai bendrovės eksporto rinkoms gaminami produktai, užsitarnavę pripažinimą nepriekaištinga kokybe. Jiems suteikti tarptautiniai produkto kokybės sertifikatai.
Rokiškio sūris - tai Baltijos regione efektyviausia pieno produktų gamybos įmonė bei pieno pramonės lyderė Lietuvoje ir Baltijos šalyje pagal perdirbamo pieno kiekį ir fermentinio sūrio gamybą. Vartotojams pateikiami daugiau nei 300 pavadinimų produktai. Tai ne tik fermentiniai sūriai, bet ir įvairūs išrūgų produktai, tokie kaip pieno cukrus, IBK 80℅ , IBK 90℅. Grupėje gaminama pieno miltai, sviestas, lydyti sūriai, varškė ir varškės produktai, bei kiti švieži pieno produktai. Jos pardavimai plačiai išskaidyti – tiek eksportas į Rytų bei Vakarų rinkas, tiek pilnas spektras šviežių pieno produktų, kurie skirti tiek vidaus rinkos, tiek kaimyninių šalių poreikiams patenkinti.
AB Rokiškio sūris grupės gamyba yra vystoma Rokiškio (AB Rokiškio sūris), Utenos (UAB Rokiškio pienas) ir Ukmergės miestuose (UAB Rokiškio pienas filialas Ukmergės pieninė). Rokiškio įmonės specializacija – fermentinių sūrių ir išrūgų produktų gamyba ir prekyba.
Utenos įmonės specializacija – švieži pieno produktų vietinei rinkai, išrūgų baltymų koncentrato, pieno miltų ir sviesto gamyba. Ukmergės įmonės specializacija – varškės ir varškės produktų gamyba. UAB Rokiškio pienas įmonės specializacija – visos įmonių grupės produktų prekyba Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Bendrovė taip pat užsiima ir kitose užsienio įmonėse pagamintų pieno produktų prekyba.
Daugiau nei du trečdalius produkcijos AB Rokiškio sūris grupė eksportuoja. Didžiąją eksporto dalį sudaro fermentiniai sūriai. Grupė nuo seno orientuojasi į masinę jų gamybą ir yra viena iš didžiausių bei žinomiausių jų gamintojų Centrinės ir Rytų Europos regione. Rokiškio sūris pagamina apie 30 tūkst. tonų fermentinių sūrių per metus.
Vilkyškių pieninė, įkurta 1993 metais, yra viena moderniausių Lietuvos sūrių gamyklų, užimanti apie 17 procentų šalies rinkos. 60 procentų visos pagaminamos produkcijos įmonė eksportuoja į užsienio šalis.
AB Vilkyškių pieninė grupę sudaro keturios įmonės: AB Vilkyškių pieninė, AB Modest, AB Kelmės pieninė ir AB Pieno logistika. Pagrindinė AB Vilkyškių pieninė veikla – įvairių fermentinio sūrio rūšių gamyba ir pardavimas. Įmonė taip pat gamina ir parduoda grietinėlę bei išrūgų produktus. AB Modest gamina įvairių rūšių netradicinius sūrių produktus, tokius kaip sūrį su mėlynuoju pelėsiu, feta, riccota ir įvairių rūšių mozzarrela tipo sūrius. AB Kelmės pieninė gamina šviežius pieno produktus – pieną, kefyrą, jogurtus, grietinę, sviestą ir varškės produktus. Dukterinės įmonės AB Pieno logistika pagrindinė veikla - pastatų nuoma. Platus pieno produktų asortimentas leidžia sėkmingai konkuruoti tarp kitų pieno perdirbėjų. Pagrindinės AB Vilkyškių pieninė pardavimų rinkos yra Lietuva, Latvija, Estija ir kitos Europos Sąjungos bei NVS šalys.
Žemaitijos pienas - tai viena didžiausių ir moderniausių pieno perdirbimo ir pieno produktų gamybos bendrovių Lietuvoje, savo istoriją skaičiuojanti nuo 1924 metų. Čia gaminami aukštos kokybės gerai žinomų prekinių ženklų produktai: Džiugas, Magija, PIK-NIK, Žemaitijos senos tradicijos, Dobilas ir kt. Jie pasiekia Lietuvos rinką bei eksportuojami į ES bei NVS šalis, JAV.
Bendrovė vienintelė Baltijos šalyse naudoja membraninę pieno valymo technologiją BACTOCATH, kuri užtikrina aukščiausią produkcijos kokybę. Tai įrodo įvairiuose konkursuose bei parodose iškovoti Lietuvos bei tarptautiniai apdovanojimai. Įmonėje gaminamų produktų saugumą bei kokybę garantuoja ir pelnytas visame pasaulyje pripažįstamas nepranešto audito sertifikatas BRC A+. Žemaitijos pienas – pirmoji bendrovė Baltijos šalyse, pelniusi šį įvertinimą. Įmonėje įdiegti ir kokybės vadybos ISO 9001 bei maisto saugos sistemos ISO 22000 standartai.
Santykinių finansinių rodiklių apžvalga ir analizė
Atliekant santykinių finansinių rodiklių apžvalgą ir analizę buvo orientuotasi į laikotarpį tarp 2011 metų ir 2018 metų, o konkrečiai į metinius veiklos finansinius rezultatus. Kaip ir įprasta buvo apskaičiuoti įvairaus pobūdžio santykiniai finansiniai rodikliai, kad šiuo atveju pasirinktas kompanijas galima būtų kuo labiau ir objektyviau palyginti bei padaryti išvadas. Pabrėžiame, kad visi duomenys paimti iš oficialių bendrovių pateiktų metinių finansinių ataskaitų.
Šią apžvalgos dalį pradedame nuo vieno iš pelningumo rodiklių, t.y. EBITDA maržos. EBITDA - tai pelnas prieš palūkanas, mokesčius bei nusidėvėjimą ir amortizaciją, t.y. kitaip tariant pelnas iš pagrindinės veiklos. Kaip matome iš pateiktos diagramos su keturių pieno produktų gamintojų minimo rodiklio pokyčiais, visais atvejais EBITDA pelningumai per analizuojamą laikotarpį svyravo, t.y. vienais metais jie padidėdavo, o kitais metais arba kelis metus iš eilės smuktelėdavo, tiesa, pats svyravimo diapazonas nėra itin didelis. Štai 2018 metais Vilkyškių pieninės EBITDA marža buvo mažiausia ir siekė vos tris procentus, kai tuo tarpu metais anksčiau buvo didžiausia ir sudarė net 9,6 procento. Bendrai per praėjusius metus, lyginant su 2017 metais, savo maržas kilstelėjo dvi pieno produktų gamintojos, bei taip pat dviejų minimas rodiklis smuktelėjo.
Žemaitijos Pieno šis metinis pelningumo rodiklis nuo 2011 metų dažniausiai buvo didesnis arba artimas bendram metiniam EBITDA maržų vidurkiui bei praėjusiais metais buvo pats aukščiausias tarp visų keturių analizuojamų bendrovių ir lyginant su 2017 metais, jis paaugo. Kalbant apie bendrą EBITDA pelningumų vidurkį, tai jis smuktelėjo antrus metus iš eilės, t.y. 2018 metais jis sudarė 5,2 procento, kai dar 2016 metais buvo beveik dvigubai didesnis ir siekė 10,2 procento bei tuo pačiu buvo aukščiausias per visą analizuojamą laikotarpį, o kukliausias jis buvo 2014 metais.
Dar vienas apskaičiuotas pelningumo rodiklis - tai turto grąžos arba ROA, kuris parodo kokią turto dalį procentine išraiška sudaro metinis grynasis pelnas. Šiuo atveju taip pat matome tą pačią tendenciją, t.y. visų keturių nagrinėjamų Lietuvos pieno produkcijos gamintojų ROA rodiklis per 2011 - 2018 metų laikotarpį svyravo, kitaip tariant nebuvo jokio stabilumo. Žemaitijos Pieno turto grąža dažniausiai būdavo pati didžiausia bei faktiškai visuomet viršydavo bendrą šio pelningumo rodiklio vidurkį, tas pats pasakytina ir apie praėjusius metus.
Tuo tarpu Vilkyškių pieninės turto grąža per praėjusius metus apskritai buvo neigiama, o tai reiškia, kad 2018 metus kompanija baigė patyrusi grynąjį nuostolį, kai dar per ankstesnius metus būtent šios pieno produktų gamintojos minimas pelningumo rodiklis buvo pats didžiausias. O štai Pieno žvaigždžių atveju viskas atvirkščiai, t.y. 2017 metais ROA buvo su minuso ženklu, tačiau jau praėjusiais metais tapo teigiama ir sudarė tris procentus. Bendrai per 2018 metus dviejų analizuojamų įmonių turto grąža paaugo, dviejų - sumažėjo, o bendras vidurkis lyginant su 2017 metais, susitraukė nuo 4,1 iki trijų procentų ir buvo pats mažiausias per visą nagrinėjamą laikotarpį, t.y. nuo pat 2011 metų.
Tradiciškai bus apžvelgtas ir nagrinėjamų įmonių įsipareigojimų ir turto santykinis finansinis rodiklis, kuris parodo, kokią turto dalį sudaro įsipareigojimai. Kaip matome pateiktame paveikslėlyje su grafikais, per visą analizuojamą laikotarpį dviejų įmonių, t.y. Pieno Žvaigždžių ir Vilkyškių pieninės minimas rodiklis visuomet buvo pats didžiausias bei nuolat viršijo bendrąjį vidurkį, tačiau tuo pačiu gan nedaug svyravo. Šių pieno produkcijos gamintojų įsipareigojimai nuo pat 2011 metų visada sudarė daugiau nei pusę viso turto vertės bei per nagrinėjamą laikotarpį, nors ir nežymiai, bet paaugo. Pieno Žvaigždžių įsipareigojimų ir turto santykinis finansinis rodiklis pasistiebė nuo 0.56 iki 0.64 reikšmės, ir praėjusiais metais buvo pats didžiausias, tuo tarpu Vilkyškių pieninės atveju jis irgi nors ir mažiau, tačiau ūgtelėjo nuo 0.61 iki 0.62 reikšmės.
O štai kitų mūsų šalies pieno produkcijos gamintojų sektoriaus atstovių, t.y. Rokiškio Sūrio ir Žemaitijos Pieno įsipareigojimai per visą analizuojamą laikotarpį sudarė mažiau nei pusę viso turto vertės bei tuo pačiu šių bendrovių šis rodiklis visuomet buvo mažesnis už bendrąjį vidurkį. Nuo 2011 metų pirmosios kompanijos įsipareigojimų ir turto santykinis finansinis rodiklis susitraukė nuo 0.35 iki 0.23 reikšmės praėjusių metų pabaigoje ir tuo pačiu buvo pats kukliausias tarp visų keturių nagrinėjamų įmonių. Žemaitijos Pieno atveju įsipareigojimų dalis turto struktūroje per analizuojamą laikotarpį sumažėjo nuo 0.42 iki 0.29 reikšmės, o bendras įsipareigojimų ir turto santykinio finansinio rodiklio vidurkis taip pat smuktelėjo nuo 0.49 iki 0.45.
Bendrasis likvidumas - tai rodiklis, kuris parodo trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų santykį, t.y. ar esamu momentu trumpalaikis turtas padengia trumpalaikius įsipareigojimus, kas demonstruoja, ar kompanijai gali kilti problemų su likvidumu trumpalaikiu periodu. Vilkyškių pieninės minimas rodiklis nuo pat 2011 metų visuomet, išskyrus 2017 metus, buvo kukliausias, t.y. trumpalaikiai įsipareigojimai nors ir nežymiai, tačiau viršydavo trumpalaikį turtą, t.y. rodiklis būdavo kiek mažesnis už vieno reikšmę. Kitos pieno produktų gamintojo Pieno žvaigždžių bendrojo likvidumo rodiklis nuo pat 2012 metų visada buvo mažesnis už bendrąjį šio rodiklio vidurkį.
Didžiausiais bendrojo likvidumo rodikliais per nagrinėjamą laikotarpį gali pasigirti tiek Rokiškio Sūris, tiek ir Žemaitijos Pienas, be to, jie visuomet buvo aukštesni už bendrą vidurkį. Šių dviejų pieno produkcijos gamintojų trumpalaikis turtas nuo 2012 metų kasmet metų pabaigoje daugiau nei dvigubai arba dar daugiau viršydavo trumpalaikius įsipareigojimus.
Kalbant apie gamybos įmones, labai svarbūs yra apyvartumo rodikliai, kurie parodo bendrovių turimo turto panaudojimo efektyvumą. Tarp visų keturių kompanijų nuo 2014 metų didžiausiu turto apyvartumu išsiskyrė Pieno žvaigždės, kai prieš tai pagal šį rodiklį lyderiavo Žemaitijos Pienas, kurio turto apyvartumo rodiklis per analizuojamą laikotarpį smuktelėjo, t.y. dar 2011 metais jis siekė 2,2 , o jau praėjusių metų pabaigoje sudarė tik 1,6. Turto apyvartumo bendras vidurkis per minimą laikotarpį taip pat sumažėjo.
Kiek mažesniu savo turimo turto panaudojimo efektyvumu pasižymėjo Rokiškio Sūris ir Vilkyškių pieninė. Jų abiejų minimas apyvartumo rodiklis per visą nagrinėjamą laikotarpį buvo kuklesnis už bendrąjį vidurkį. Pirmosios pieno produktų gamintojos turto apyvartumo rodiklis 2011 metais sudarė 1.5 reikšmę, o praėjusių metų pabaigoje jau siekė 1.2 ir buvo pats kukliausias tarp visų keturių analizuojamų įmonių. Vilkyškių pieninės šis santykinis finansinis rodiklis per minimą laikotarpį irgi susitraukė, t.y. krito nuo dviejų ir 1.3 reikšmės.
Kaip matome iš pateikto paveikslėlio su grafikais, per nagrinėjamą laikotarpį didžiausiu savo atsargų apyvartumu pažymėjo dvi bendrovės, t.y. Pieno Žvaigždės bei Vilkyškių pieninė. Tai vienos, tai kitos minimas santykinis finansinis rodiklis buvo didesnis, bei kas pažymėtina, abiem atvejais jie gan nemažai nuo pat 2011 metų svyravo ir iš esmės visą laiką viršijo bendrąjį vidurkį.
Priešingoje padėtyje yra Rokiškio Sūris ir Žemaitijos Pienas, nes jų atsargų apyvartumo rodikliai visuomet buvo kuklesni už bendrąjį vidurkį, be to, lyginant su prieš tai minėtomis kitomis Lietuvos pieno produkcijos gamintojomis, jie taip pat buvo pastebimai mažesni, t.y. maždaug du kartus. Pirmosios kompanijos šis santykinis finansinis rodiklis praėjusiais metais bus pats mažiausias bei per analizuojamą laikotarpį smuktelėjo.
Grynųjų pinigų srautų iš veiklos ir pajamų santykis procentine išraiška parodo kokia dalis pardavimų pajamų virsta veiklos pinigų srautu. Šis santykis naudingas matuojant įmonės pardavimų efektyvumą. Kaip matome iš diagramos su grafikais, per analizuojamą laikotarpį visų keturių įmonių minimas santykinis finansinis rodiklis gan nemažai svyravo, o ypač tai pasakytina apie Rokiškio Sūrį, kurio grynųjų pinigų srautų iš veiklos ir pajamų santykis procentine išraiška per praėjusius metus apskritai buvo neigiamas, nes grynieji pinigų srautai iš veiklos buvo su minuso ženklu. Tuo tarpu 2017 metais būtent šios įmonės minimas rodiklis buvo ne tik teigiamas, tačiau ir pats didžiausias tarp visų nagrinėjamų bendrovių.
Pieno Žvaigždžių atveju šis santykinis finansinis rodiklis per 2018 metus buvo pats aukščiausias, kas reiškia, kad būtent šios kompanijos pardavimų efektyvumas buvo didžiausias. Tačiau lygiai prieš metus minimos įmonės grynųjų pinigų srautų iš veiklos ir pajamų santykis procentine išraiška buvo pats kukliausias tarp visų keturių pieno produkcijos gamintojų.
Taip pat pateikiame ir dividendų išmokėjimo rodiklį, kuris parodo, kokia per metus uždirbto grynojo pelno procentinė dalis teko dividendams, jeigu jie buvo mokami. Už praėjusius metus vienintelė Vilkyškių pieninė nemokės dividendų, kas suprantama, nes per 2018 metus bendrovė patyrė grynąjį nuostolį. Prieš metus dividendams jį skyrė ketvirtadalį savo grynojo pelno. Kaip matome iš pateiktų grafikų, faktiškai visada, išskyrus paskutinius dvejus metus, didžiausią dalį savo per metus uždirbto grynojo pelno dividendams skirdavo Pieno žvaigždės.
Tuo tarpu Rokiškio Sūrio valdyba visuotiniam akcininkų susirinkimui pasiūlė už praėjusius metus išmokėti pastebimai didesnius dividendus (dvigubai didesnius) nei buvo uždirbta grynojo pelno. 2017 metais didesnius nei uždirbo grynojo pelno akcijai dividendus vienai akcijai išmokėjo Žemaitijos Pienas, kai tuo tarpu Pieno Žvaigždės apskritai savo akcininkams nemokėjo jokių dividendų. Pažvelgus į bendrą dividendų išmokėjimo rodiklio vidurkį, matome, kad per 2011 - 2014 metų laikotarpį keturios pieno produktų gamintojos dividendų atžvilgiu nebuvo itin dosnios akcijų turėtojams, t.y. tam skirdavo vidutiniškai trečdalį savo uždirbto grynojo pelno, o štai Žemaitijos Pienas per šį laikotarpį apskritai tik vieną kartą savo akcininkams išmokėjo dividendus, tačiau per kitus trejus metus nuosekliai didino metinio grynojo pelno dalį skiriamą dividendams. Tuo pačiu per 2015 ir 2016 metus ūgtelėjo ir bendras dividendų išmokėjimo vidurkis, t.y. padidėjo grynojo pelno dalis, kurią įmonės skyrė dividendams. Tiesa, jau 2017 metais šis rodiklis kiek smuktelėjo, bet po to vėl pasistiebė.
Pateikiame lentelę su penkiais pačiais naujausiais analizuojamų keturių įmonių finansiniais santykiniais rinkos vertės rodikliais, t.y. P/E, P/BV, P/S, EV/EBITDA ir dividendinio pajamingumo (Div.y%). Kaip matome, nėra nei vienos pieno produkcijos gamintojos, kurios pirmi keturi rinkos vertės rodikliai būtų patys mažiausi, t.y. nei vienos akcijos nėra per daug nuvertintos kitų bendrovių akcijų atžvilgiu. Tuo tarpu Žemaitijos Pieno dividendinio pajamingumo rodiklis yra didžiausias ir tuo pačiu patraukliausias.
Tiesa, vis dėl to reiktų atkreipti dėmesį į tai, jog pavyzdžiui, Vilkyškių pieninės akcijos kainos ir pelno tenkančio vienai akcijai rodiklis remiantis praėjusius metų rezultatais yra neigiamas, o EV/EBITDA santykinis finansinis rodiklis yra pastebimai didesnis nei likusių trijų bendrovių.
Šiais metais labiausiai pakilo Vilkyškių pieninės rinkos vertė, t.y. net 43,4 procento, tačiau kitą vertus būtent šios bendrovės akcijos per praėjusius metus tarp visų keturių analizuojamų kompanijų atpigo labiausiai, t.y. net 45,3 procento. Šiais metais stebime visiškai priešingą tendencija nei praėjusiais metais, nes visų pieno produkcijos gamintojų kapitalizaciją nuo 2019 metų pradžios ūgtelėjo, kai per 2018 metus - smuktelėjo.
Vidutiniu laikotarpiu (t.y. 3 - 5 metų), didžiausia investicine grąža pasižymėjo Žemaitijos Pieno nuosavybės vertybiniai popieriai, tuo tarpu Pieno Žvaigždžių akcijos per minimą laikotarpius nuvertėjo. Ilgalaikėje perspektyvoje, kaip matome iš pateiktos lentelės su duomenimis, daugiausiai pabrango Vilkyškių pieninės ir Žemaitijos Pieno akcijos.
Techninė analizė
Pieno Žvaigždžių akcijų kaina šiuo metu bando pro viršutinę dalį ištrūkti iš nuosmukio kanalo, kuris prasidėjo dar 2017 metų vasarą. Jei šis bandymas bus sėkmingas, galime sulaukti didesnio atšokimo, na o priešingu atveju prasitęs korekcija.
Rokiškio Sūrio akcijų kaina po korekcinio ir konsolidacinio periodo atšoko ir pajudėjo į viršų link prieš tai pasiekto visų laikų rekordinio lygio, tačiau tiek RSI, tiek MACD indikatoriai ir toliau yra sugeneravę pardavimo signalus.
Vilkyškių pieninės akcijų kaina po korekcinio periodo, kuris tęsėsi net nuo 2017 metų lapkričio, nuo šių metų pradžios atšoko ir pajudėjo į viršų, tačiau kaip ir prieš tai minėtu atveju, abu rodikliai, t.y. tiek RSI, tiek MACD ir toliau rodo pardavimo signalus.
Žemaitijos Pieno akcijų kaina šių metų pradžioje ištrūko pro viršutinę dalį iš korekcinio kanalo ir pajudėjo link prieš tai buvusio pasiekto visų laikų rekordinio lygio, bet tiek RSI, tiek MACD indikatoriai ir toliau išlieka sugeneravę pardavimo signalą.
Pieno kaina išlieka ilgalaikiame horizontaliame - konsolidaciniame kanale bei šiuo metu juda link jo viršutinės ribos, kuri tikėtina artimiausiais mėnesiais gali būti patestuota, po ko paaiškės tolimesnė kainos kryptis.
Trumpas kompanijų pristatymas
Pieno žvaigždės - tai 1998 metų gruodžio 23 dieną įkurta kompanija susijungus Lietuvoje savarankiškai veikusioms pieno perdirbimo įmonėms AB Mažeikių pieninė ir AB Pasvalio sūrinė. Vėliau buvo prijungta AB Kauno pienas ir 2004 metais AB Panevėžio pienas. Šiandien tokia struktūra leidžia specializuoti gamybą atskiruose filialuose, pasiekiant aukščiausią efektyvumo lygmenį ir tolygiai paskirstant žaliavinio pieno surinkimo pajėgumus šalyje.
AB Pieno žvaigždės yra viena iš didžiausių Lietuvos pieno perdirbimo įmonių, kuri šiuo metu gamina daugiau nei penkių šimtų pavadinimų produktus. Bendrovės produkcija skirta ne tik vietiniai rinkai, bet ir eksportuojama į Europos sąjungos, NVS, Azijos šalis. Fermentiniai sūriai, išrūgų miltai ir švieži pieno produktai yra pagrindiniai bendrovės eksporto rinkoms gaminami produktai, užsitarnavę pripažinimą nepriekaištinga kokybe. Jiems suteikti tarptautiniai produkto kokybės sertifikatai.
Rokiškio sūris - tai Baltijos regione efektyviausia pieno produktų gamybos įmonė bei pieno pramonės lyderė Lietuvoje ir Baltijos šalyje pagal perdirbamo pieno kiekį ir fermentinio sūrio gamybą. Vartotojams pateikiami daugiau nei 300 pavadinimų produktai. Tai ne tik fermentiniai sūriai, bet ir įvairūs išrūgų produktai, tokie kaip pieno cukrus, IBK 80℅ , IBK 90℅. Grupėje gaminama pieno miltai, sviestas, lydyti sūriai, varškė ir varškės produktai, bei kiti švieži pieno produktai. Jos pardavimai plačiai išskaidyti – tiek eksportas į Rytų bei Vakarų rinkas, tiek pilnas spektras šviežių pieno produktų, kurie skirti tiek vidaus rinkos, tiek kaimyninių šalių poreikiams patenkinti.
AB Rokiškio sūris grupės gamyba yra vystoma Rokiškio (AB Rokiškio sūris), Utenos (UAB Rokiškio pienas) ir Ukmergės miestuose (UAB Rokiškio pienas filialas Ukmergės pieninė). Rokiškio įmonės specializacija – fermentinių sūrių ir išrūgų produktų gamyba ir prekyba.
Utenos įmonės specializacija – švieži pieno produktų vietinei rinkai, išrūgų baltymų koncentrato, pieno miltų ir sviesto gamyba. Ukmergės įmonės specializacija – varškės ir varškės produktų gamyba. UAB Rokiškio pienas įmonės specializacija – visos įmonių grupės produktų prekyba Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Bendrovė taip pat užsiima ir kitose užsienio įmonėse pagamintų pieno produktų prekyba.
Daugiau nei du trečdalius produkcijos AB Rokiškio sūris grupė eksportuoja. Didžiąją eksporto dalį sudaro fermentiniai sūriai. Grupė nuo seno orientuojasi į masinę jų gamybą ir yra viena iš didžiausių bei žinomiausių jų gamintojų Centrinės ir Rytų Europos regione. Rokiškio sūris pagamina apie 30 tūkst. tonų fermentinių sūrių per metus.
Vilkyškių pieninė, įkurta 1993 metais, yra viena moderniausių Lietuvos sūrių gamyklų, užimanti apie 17 procentų šalies rinkos. 60 procentų visos pagaminamos produkcijos įmonė eksportuoja į užsienio šalis.
AB Vilkyškių pieninė grupę sudaro keturios įmonės: AB Vilkyškių pieninė, AB Modest, AB Kelmės pieninė ir AB Pieno logistika. Pagrindinė AB Vilkyškių pieninė veikla – įvairių fermentinio sūrio rūšių gamyba ir pardavimas. Įmonė taip pat gamina ir parduoda grietinėlę bei išrūgų produktus. AB Modest gamina įvairių rūšių netradicinius sūrių produktus, tokius kaip sūrį su mėlynuoju pelėsiu, feta, riccota ir įvairių rūšių mozzarrela tipo sūrius. AB Kelmės pieninė gamina šviežius pieno produktus – pieną, kefyrą, jogurtus, grietinę, sviestą ir varškės produktus. Dukterinės įmonės AB Pieno logistika pagrindinė veikla - pastatų nuoma. Platus pieno produktų asortimentas leidžia sėkmingai konkuruoti tarp kitų pieno perdirbėjų. Pagrindinės AB Vilkyškių pieninė pardavimų rinkos yra Lietuva, Latvija, Estija ir kitos Europos Sąjungos bei NVS šalys.
Žemaitijos pienas - tai viena didžiausių ir moderniausių pieno perdirbimo ir pieno produktų gamybos bendrovių Lietuvoje, savo istoriją skaičiuojanti nuo 1924 metų. Čia gaminami aukštos kokybės gerai žinomų prekinių ženklų produktai: Džiugas, Magija, PIK-NIK, Žemaitijos senos tradicijos, Dobilas ir kt. Jie pasiekia Lietuvos rinką bei eksportuojami į ES bei NVS šalis, JAV.
Bendrovė vienintelė Baltijos šalyse naudoja membraninę pieno valymo technologiją BACTOCATH, kuri užtikrina aukščiausią produkcijos kokybę. Tai įrodo įvairiuose konkursuose bei parodose iškovoti Lietuvos bei tarptautiniai apdovanojimai. Įmonėje gaminamų produktų saugumą bei kokybę garantuoja ir pelnytas visame pasaulyje pripažįstamas nepranešto audito sertifikatas BRC A+. Žemaitijos pienas – pirmoji bendrovė Baltijos šalyse, pelniusi šį įvertinimą. Įmonėje įdiegti ir kokybės vadybos ISO 9001 bei maisto saugos sistemos ISO 22000 standartai.
Santykinių finansinių rodiklių apžvalga ir analizė
Atliekant santykinių finansinių rodiklių apžvalgą ir analizę buvo orientuotasi į laikotarpį tarp 2011 metų ir 2018 metų, o konkrečiai į metinius veiklos finansinius rezultatus. Kaip ir įprasta buvo apskaičiuoti įvairaus pobūdžio santykiniai finansiniai rodikliai, kad šiuo atveju pasirinktas kompanijas galima būtų kuo labiau ir objektyviau palyginti bei padaryti išvadas. Pabrėžiame, kad visi duomenys paimti iš oficialių bendrovių pateiktų metinių finansinių ataskaitų.
Žemaitijos Pieno šis metinis pelningumo rodiklis nuo 2011 metų dažniausiai buvo didesnis arba artimas bendram metiniam EBITDA maržų vidurkiui bei praėjusiais metais buvo pats aukščiausias tarp visų keturių analizuojamų bendrovių ir lyginant su 2017 metais, jis paaugo. Kalbant apie bendrą EBITDA pelningumų vidurkį, tai jis smuktelėjo antrus metus iš eilės, t.y. 2018 metais jis sudarė 5,2 procento, kai dar 2016 metais buvo beveik dvigubai didesnis ir siekė 10,2 procento bei tuo pačiu buvo aukščiausias per visą analizuojamą laikotarpį, o kukliausias jis buvo 2014 metais.
Tuo tarpu Vilkyškių pieninės turto grąža per praėjusius metus apskritai buvo neigiama, o tai reiškia, kad 2018 metus kompanija baigė patyrusi grynąjį nuostolį, kai dar per ankstesnius metus būtent šios pieno produktų gamintojos minimas pelningumo rodiklis buvo pats didžiausias. O štai Pieno žvaigždžių atveju viskas atvirkščiai, t.y. 2017 metais ROA buvo su minuso ženklu, tačiau jau praėjusiais metais tapo teigiama ir sudarė tris procentus. Bendrai per 2018 metus dviejų analizuojamų įmonių turto grąža paaugo, dviejų - sumažėjo, o bendras vidurkis lyginant su 2017 metais, susitraukė nuo 4,1 iki trijų procentų ir buvo pats mažiausias per visą nagrinėjamą laikotarpį, t.y. nuo pat 2011 metų.
O štai kitų mūsų šalies pieno produkcijos gamintojų sektoriaus atstovių, t.y. Rokiškio Sūrio ir Žemaitijos Pieno įsipareigojimai per visą analizuojamą laikotarpį sudarė mažiau nei pusę viso turto vertės bei tuo pačiu šių bendrovių šis rodiklis visuomet buvo mažesnis už bendrąjį vidurkį. Nuo 2011 metų pirmosios kompanijos įsipareigojimų ir turto santykinis finansinis rodiklis susitraukė nuo 0.35 iki 0.23 reikšmės praėjusių metų pabaigoje ir tuo pačiu buvo pats kukliausias tarp visų keturių nagrinėjamų įmonių. Žemaitijos Pieno atveju įsipareigojimų dalis turto struktūroje per analizuojamą laikotarpį sumažėjo nuo 0.42 iki 0.29 reikšmės, o bendras įsipareigojimų ir turto santykinio finansinio rodiklio vidurkis taip pat smuktelėjo nuo 0.49 iki 0.45.
Didžiausiais bendrojo likvidumo rodikliais per nagrinėjamą laikotarpį gali pasigirti tiek Rokiškio Sūris, tiek ir Žemaitijos Pienas, be to, jie visuomet buvo aukštesni už bendrą vidurkį. Šių dviejų pieno produkcijos gamintojų trumpalaikis turtas nuo 2012 metų kasmet metų pabaigoje daugiau nei dvigubai arba dar daugiau viršydavo trumpalaikius įsipareigojimus.
Kiek mažesniu savo turimo turto panaudojimo efektyvumu pasižymėjo Rokiškio Sūris ir Vilkyškių pieninė. Jų abiejų minimas apyvartumo rodiklis per visą nagrinėjamą laikotarpį buvo kuklesnis už bendrąjį vidurkį. Pirmosios pieno produktų gamintojos turto apyvartumo rodiklis 2011 metais sudarė 1.5 reikšmę, o praėjusių metų pabaigoje jau siekė 1.2 ir buvo pats kukliausias tarp visų keturių analizuojamų įmonių. Vilkyškių pieninės šis santykinis finansinis rodiklis per minimą laikotarpį irgi susitraukė, t.y. krito nuo dviejų ir 1.3 reikšmės.
Priešingoje padėtyje yra Rokiškio Sūris ir Žemaitijos Pienas, nes jų atsargų apyvartumo rodikliai visuomet buvo kuklesni už bendrąjį vidurkį, be to, lyginant su prieš tai minėtomis kitomis Lietuvos pieno produkcijos gamintojomis, jie taip pat buvo pastebimai mažesni, t.y. maždaug du kartus. Pirmosios kompanijos šis santykinis finansinis rodiklis praėjusiais metais bus pats mažiausias bei per analizuojamą laikotarpį smuktelėjo.
Pieno Žvaigždžių atveju šis santykinis finansinis rodiklis per 2018 metus buvo pats aukščiausias, kas reiškia, kad būtent šios kompanijos pardavimų efektyvumas buvo didžiausias. Tačiau lygiai prieš metus minimos įmonės grynųjų pinigų srautų iš veiklos ir pajamų santykis procentine išraiška buvo pats kukliausias tarp visų keturių pieno produkcijos gamintojų.
Tuo tarpu Rokiškio Sūrio valdyba visuotiniam akcininkų susirinkimui pasiūlė už praėjusius metus išmokėti pastebimai didesnius dividendus (dvigubai didesnius) nei buvo uždirbta grynojo pelno. 2017 metais didesnius nei uždirbo grynojo pelno akcijai dividendus vienai akcijai išmokėjo Žemaitijos Pienas, kai tuo tarpu Pieno Žvaigždės apskritai savo akcininkams nemokėjo jokių dividendų. Pažvelgus į bendrą dividendų išmokėjimo rodiklio vidurkį, matome, kad per 2011 - 2014 metų laikotarpį keturios pieno produktų gamintojos dividendų atžvilgiu nebuvo itin dosnios akcijų turėtojams, t.y. tam skirdavo vidutiniškai trečdalį savo uždirbto grynojo pelno, o štai Žemaitijos Pienas per šį laikotarpį apskritai tik vieną kartą savo akcininkams išmokėjo dividendus, tačiau per kitus trejus metus nuosekliai didino metinio grynojo pelno dalį skiriamą dividendams. Tuo pačiu per 2015 ir 2016 metus ūgtelėjo ir bendras dividendų išmokėjimo vidurkis, t.y. padidėjo grynojo pelno dalis, kurią įmonės skyrė dividendams. Tiesa, jau 2017 metais šis rodiklis kiek smuktelėjo, bet po to vėl pasistiebė.
Tiesa, vis dėl to reiktų atkreipti dėmesį į tai, jog pavyzdžiui, Vilkyškių pieninės akcijos kainos ir pelno tenkančio vienai akcijai rodiklis remiantis praėjusius metų rezultatais yra neigiamas, o EV/EBITDA santykinis finansinis rodiklis yra pastebimai didesnis nei likusių trijų bendrovių.
Vidutiniu laikotarpiu (t.y. 3 - 5 metų), didžiausia investicine grąža pasižymėjo Žemaitijos Pieno nuosavybės vertybiniai popieriai, tuo tarpu Pieno Žvaigždžių akcijos per minimą laikotarpius nuvertėjo. Ilgalaikėje perspektyvoje, kaip matome iš pateiktos lentelės su duomenimis, daugiausiai pabrango Vilkyškių pieninės ir Žemaitijos Pieno akcijos.
Techninė analizė
Pieno Žvaigždžių akcijų kaina šiuo metu bando pro viršutinę dalį ištrūkti iš nuosmukio kanalo, kuris prasidėjo dar 2017 metų vasarą. Jei šis bandymas bus sėkmingas, galime sulaukti didesnio atšokimo, na o priešingu atveju prasitęs korekcija.
Rokiškio Sūrio akcijų kaina po korekcinio ir konsolidacinio periodo atšoko ir pajudėjo į viršų link prieš tai pasiekto visų laikų rekordinio lygio, tačiau tiek RSI, tiek MACD indikatoriai ir toliau yra sugeneravę pardavimo signalus.
Vilkyškių pieninės akcijų kaina po korekcinio periodo, kuris tęsėsi net nuo 2017 metų lapkričio, nuo šių metų pradžios atšoko ir pajudėjo į viršų, tačiau kaip ir prieš tai minėtu atveju, abu rodikliai, t.y. tiek RSI, tiek MACD ir toliau rodo pardavimo signalus.
Žemaitijos Pieno akcijų kaina šių metų pradžioje ištrūko pro viršutinę dalį iš korekcinio kanalo ir pajudėjo link prieš tai buvusio pasiekto visų laikų rekordinio lygio, bet tiek RSI, tiek MACD indikatoriai ir toliau išlieka sugeneravę pardavimo signalą.
Pieno kaina išlieka ilgalaikiame horizontaliame - konsolidaciniame kanale bei šiuo metu juda link jo viršutinės ribos, kuri tikėtina artimiausiais mėnesiais gali būti patestuota, po ko paaiškės tolimesnė kainos kryptis.