versija spausdinimui
(0)
Šiandien Europos sąjungos statistikos departamentas Eurostat paskelbė naujausią informaciją apie pramonės produkcijos pokyčius. Paaiškėjo, jog euro zonoje ji smuktelėjo, o mūsų šalyje krito labiausiai visoje sąjungoje.
Bendroje valiutos zonoje vasarį, lyginant su ankstesniu mėnesiu, pramonės produkcijos apimtys susitraukė 0.2 procento, kai laukta, jog smuks labiau, t.y. 0.5 procento. Sausį jos ūgtelėjo 1.9 procento.
Lietuvoje pramonės produkcija smuktelėjo antrą mėnesį iš eilės, t.y. šįkart net 4.7 procento, kai sausį krito 0.1 procento. Tuo tarpu Europos sąjungoje per antrą šių metų mėnesį šis rodiklis nepakito, kai sausį fiksuotas 1.3 procento prieaugis.
Euro zonoje per vasarį energijos gamyba smuko trimis procentais, kapitalo prekių ir ilgalaikio vartojimo prekių susitraukė po 0.4 procento, o tarpinių prekių gamyba smuko 0.1 procento. Tuo tarpu kasdieninio vartojimo prekių gamyba per minimą laikotarpį paaugo 0.9 procento. Europos sąjungoje per antrą šių metų mėnesį energijos gamyba susitraukė 2.2 procento, kapitalo prekių gamyba smuko 0.2 procento, ilgalaikio vartojimo prekių gamyba nepakito, o štai tarpinių prekių paaugo 0.2 procento, kasdieninio vartojimo - 0.7 procento.
Tarp sąjungos šalių per vasarį, lyginant su sausiu, pramonės produkcija labiausiai krito Lietuvoje ir Graikijoje (2.7 procento), o daugiausiai paaugo - Lenkijoje (1.7 procento) ir Bulgarijoje (1.5 procento).
Kalbant apie metinį pramonės produkcijos pokytį, tai vasarį, lyginant su ankstesniu mėnesiu, euro zonoje ketvirtą mėnesį iš eilės buvo fiksuotas metinis pramonės veiklos apimčių kritimas, tiesa, jis sumažėjo nuo 0.7 iki 0.3 procento, kai ekonomistai prognozavo, jog nuosmukis sudarys vidutiniškai vieną procentą. Tuo tarpu Europos sąjungoje jau fiksuotas pramonės produkcijos metinis prieaugis, kuris siekė 0.3 procento, kai dar sausį buvo 0.2 procento metinis nuosmukis. Mūsų šalyje metinis pramonės produkcijos prieaugis sulėtėjo nuo 5.8 iki 3.9 procento.
Per metus euro zonoje energijos gamyba smuko 5.9 procento, o tarpinių prekių - 0.6 procento. Tuo tarpu ilgalaikio vartojimo prekių gamyba paaugo 0.2 procento, kapitalo prekių - 0.5 procento, o kasdieninio vartojimo prekių pagaminta per metus 2.8 procento daugiau. Europos sąjungoje per minimą laikotarpį kasdieninio vartojimo prekių gamyba padidėjo 3.1 procento, ilgalaikio vartojimo paaugo 0.7 procento, kapitalo prekių - 0.5 procento, tarpinių prekių ūgtelėjo 0.4 procento, o tuo tarpu energijos smuko 4.4 procento.
Tarp Europos sąjungos šalių, remiantis Eurostat duomenimis, labiausiai per metus pramonės produkcija susitraukė Latvijoje (3.1 procento) ir Portugalijoje (2.9 procento), o daugiausiai paaugo Lenkijoje (6.8 procento) ir Bulgarijoje (6.6 procento).
Bendroje valiutos zonoje vasarį, lyginant su ankstesniu mėnesiu, pramonės produkcijos apimtys susitraukė 0.2 procento, kai laukta, jog smuks labiau, t.y. 0.5 procento. Sausį jos ūgtelėjo 1.9 procento.
Lietuvoje pramonės produkcija smuktelėjo antrą mėnesį iš eilės, t.y. šįkart net 4.7 procento, kai sausį krito 0.1 procento. Tuo tarpu Europos sąjungoje per antrą šių metų mėnesį šis rodiklis nepakito, kai sausį fiksuotas 1.3 procento prieaugis.
Euro zonoje per vasarį energijos gamyba smuko trimis procentais, kapitalo prekių ir ilgalaikio vartojimo prekių susitraukė po 0.4 procento, o tarpinių prekių gamyba smuko 0.1 procento. Tuo tarpu kasdieninio vartojimo prekių gamyba per minimą laikotarpį paaugo 0.9 procento. Europos sąjungoje per antrą šių metų mėnesį energijos gamyba susitraukė 2.2 procento, kapitalo prekių gamyba smuko 0.2 procento, ilgalaikio vartojimo prekių gamyba nepakito, o štai tarpinių prekių paaugo 0.2 procento, kasdieninio vartojimo - 0.7 procento.
Kalbant apie metinį pramonės produkcijos pokytį, tai vasarį, lyginant su ankstesniu mėnesiu, euro zonoje ketvirtą mėnesį iš eilės buvo fiksuotas metinis pramonės veiklos apimčių kritimas, tiesa, jis sumažėjo nuo 0.7 iki 0.3 procento, kai ekonomistai prognozavo, jog nuosmukis sudarys vidutiniškai vieną procentą. Tuo tarpu Europos sąjungoje jau fiksuotas pramonės produkcijos metinis prieaugis, kuris siekė 0.3 procento, kai dar sausį buvo 0.2 procento metinis nuosmukis. Mūsų šalyje metinis pramonės produkcijos prieaugis sulėtėjo nuo 5.8 iki 3.9 procento.
Tarp Europos sąjungos šalių, remiantis Eurostat duomenimis, labiausiai per metus pramonės produkcija susitraukė Latvijoje (3.1 procento) ir Portugalijoje (2.9 procento), o daugiausiai paaugo Lenkijoje (6.8 procento) ir Bulgarijoje (6.6 procento).