versija spausdinimui
(0)
Šių metų pradžioje, po prieš tai buvusio pastebimo išpardavimo tiek akcijų, tiek žaliavų bei kitose rinkose, sulaukėme gana didelio atšokimo arba augimo. Tačiau kitą vertus tiek pasaulinis, tiek atskirų šalių ir regionų ekonomikų augimas sulėtėjo, tuo pačiu sumažėjo infliacinis spaudimas, kas privertė pagrindinius pasaulio Centrinius bankus vos per kelis mėnesius net 180 laipsnių pakeisti savo pozicijas monetarinės politikos perspektyvų srityje. Toliau tęsiasi Brexit melodrama.
FED ir ECB švelnina pozicijas pinigų politikos srityje
Per praėjusį ketvirtį sulaukėme to, kad palyginus su tuo, kas buvo 2018 metų pabaigoje, kardinaliai arba 180 laipsnių pakito tiek Europos Centrinio banko atstovų, tiek Amerikos Federalinio Rezervo narių pozicijos monetarinės politikos perspektyvų atžvilgiu.
Euro zonos ekonomikos augimas dar labiau sulėtėjo, be to, neigiama linkme pasikoregavo metinė infliacija. Pridėjus dar neišspręstų protekcionizmo - prekybos karų ir britų pasitraukimo iš bendros Europos sąjungos klausimus - nerimauti tikrai yra dėl ko. Būtent tai ir buvo pagrindiniai veiksniai, kurie lėmė, kad kovo mėnesio posėdžio metu Europos Centrinio banko atstovai ne tik neigiama linkme pakoregavo euro zonos makroekonomines prognozes, tačiau tuo pačiu apsisprendė, jog šiais metais nebus keičiama nei šio banko bazinė palūkanų norma, kuri jau gana ilgą laiką yra stabili ir sudaro apvalų nulį, kas yra rekordiškai žemas lygis, nei kitos palūkanų normos, kai dar praėjusių metų pabaigoje skelbta, jog jos išliks stabilios bent iki 2019 metų vasaros pabaigos. Taigi, terminas pratęstas dar mažiausiai keturiems mėnesiams ir tokia padėtis gali užsitęsti dar ilgesniam laikui, nes monetarinės politikos vykdytojai pasilieka sau tokią teisę.
Be to, buvo pranešta, kad euro zonos komerciniai bankai iš Centrinio banko vasarą sulauks papildomų lengvatinių ilgalaikių paskolų, t.y. taip vadinama trečioji tokia programa, ir nors aktyvų supirkimo rinkoje programa jau nutraukta, euro zonos Centrinis bankas pasiryžęs dar gana ilgą laiką išlaikyti savo esamą gerokai padidintą balansą, t.y. ir toliau bus reinvestuojamos lėšos gautos iš turimų skolos vertybinių popierių suėjus jų galiojimo terminui išpirkimo. Taigi, akivaizdu, kad Europos Centrinis bankas vėl sušvelnino savo poziciją ir esant reikalui, t.y. jei dar labiau pablogės ekonominė padėtis bendroje valiutos zonoje, galime sulaukti naujų veiksmų, kurie bus skirti skatinti Senojo žemyno ekonomiką.
Pinigų politikos švelninimo srityje ne ką nuo euro zonos Centrinio banko atsiliko ir didžiausias pasaulyje Centrinis bankas iš JAV. Nors teigiama, kad Amerikos ekonomikos padėtis ir toliau išlieka gera ir fiksuojamas augimas, tačiau šios valstybės monetarinės politikos vykdytojams nerimą sukėlė lėtėjantys bendrųjų vidaus produktų prieaugių tempai Europoje bei Kinijoje. Tad po kovą surengto Amerikos Federalinio Rezervų banko atstovų posėdžio paaiškėjo, kad jie jau šiais metais nesitiki, jog šalyje bus padidinta bazinė palūkanų norma, kai dar gruodį prognozavo, kad bus mažiausiai du monetarinės politikos sugriežtinimai, o per paskutinius dvejus metus šis Centrinis bankas savo bazinę palūkanų normą kilstelėjo bendrai net septynis kartus.
Lygiai taip pat, kaip ir Europos Centrinis bankas, FED neigiama linkme pakoregavo savo praėjusių metų pabaigoje skelbtas Amerikos makroekonomines prognozes bei pranešė, kad anksčiau laiko, t.y. jau šį rudenį nutrauks savo balanso mažinimo programą, na o jos mėnesinės apimtys ims trauktis artimiausiu laiku. Tad Amerikos Federalinio Rezervų banko balansas bus didesnis nei prieš tai prognozuota. Taigi, akivaizdu, jog FED irgi sušvelnino savo poziciją, kuo itin turėtų būti patenkintas Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donald Trump. Be to, vis garsiau yra kalbama apie tai, kad kitas galimas Centrinio banko žingsnis bazinės palūkanų normos srityje - tai jos mažinimas, kurio galime sulaukti per antrą šių metų pusę, jei tiek pasaulinės, tiek JAV ekonomikos perspektyvos dar labiau pasuks neigiama linkme.
Tęsiasi Brexit melodrama
Apie Brexit, t.y. apie Didžiosios Britanijos pasitraukimą iš Europos sąjungos jau galima kurti filmą, kuris, jei būtų sukurtas talentingai, tikrai sulauktų didelio susidomėjimo. Tai pavirto į tikrų tikriausią melodramą, kurios pabaigos vis dar nematyti ir intrigų tikrai netrūksta, tačiau ši nežinomybė ir neapibrėžtumas daro vis didesnį neigiamą poveikį ne tik britų ekonomikai, verslui ir gyventojams, tačiau ir Europos sąjungai.
Akivaizdu, kad Brexit - tai dar vienas papildomas nervingumo bei abejonių dėl pozityvių ateities perspektyvų šaltinis. Kaip žinome, Didžiosios Britanijos parlamentas niekaip nesutinka patvirtinti Theresa May vyriausybės susitarimo su Europos sąjungą dėl pasitraukimo sąlygų. Pačios premjeras pozicijos ir autoritetas nuolat silpnėja, tad tuo pačiu aišku, kad niekas neaišku.
Sąjungos atstovai sutiko kuriam laikui atidėti terminą iki kurio turėtų būti pasiektas ir patvirtintas sprendimas dėl Brexit sąlygų, kokiomis remiantis britai pasitrauks. Akivaizdu, kad visi scenarijai, t.y. tiek kieto Brexit - be susitarimo, tiek dalinio arba visapusiško susitarimo dėl pasitraukimo sąlygų, yra galimi, be to, tuo pačiu ir toliau išlieka tikimybė, kad visa ši Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos sąjungos drama pasibaigs niekuo, t.y. britai galiausiai jos nepaliks.
Bet kokiu atveju, daugiausiai žalos ši nežinomybė, kaip jau buvo minėta, daro tiek britams, tiek mūsų žemynui, kas tuo pačiu silpnina jo konkurencines pozicijas pasaulinėje rinkoje ir didina nervingumą, nepasitikėjimą. Akivaizdu, kad per antrą šių metų ketvirtį Brexit melodrama ir toliau išliks finansų rinkų dalyvių dėmesio centre, ir tikėtina dar bus daug įdomių ir galbūt labai netikėtų įvykių, o kuo visa tai baigsis ir ar baigsis per artimiausius tris mėnesius, tikrai labai sunku prognozuoti.
Tik atšokimas ar naujas ralis?
Kaip ir buvo prognozuota, kad po to, kai per praėjusių metų paskutinį ketvirtį tiek akcijų, tiek žaliavų ir kitose rinkose sulaukėme pastebimo išpardavimo, galima tikėtis didesnio ar mažesnio atšokimo, jo ir sulaukėme, tiesa, jis buvo iš ties įspūdingas ir didelis bei matyt viršijo daugelio lūkesčius.
Iš esmės per praėjusį ketvirtį labiausiai pabrango tai, kas ketvirtį prieš tai buvo aktyviausiai ir labiausiai išparduodama. Tad gavosi tokia savotiška švytuoklė. Kaip per paskutinį 2018 metų ketvirtį faktiškai visi pagrindiniai pasaulio akcijų rinkų indeksai nusidažė raudonai, taip per pirmą šių metų ketvirtį jie jau aktyviai ir ryškiai žaliavo prognozuodami artėjanti gamtos atgimimą - sužaliavimą, t.y. pavasarį. Didžiausio prieaugio, kaip matome pagal indeksų pokyčius, sulaukėme Kinijos akcijų rinkoje bei Pietų Europos šalyse ir žinoma Amerikoje. Baltijos šalių pagrindiniai akcijų rinkų indeksai per praėjusį ketvirtį taip pat atsitiesė ir ūgtelėjo, tačiau ne taip įspūdingai kaip prieš tai minėtais atvejais.
Tarp žaliavų per pirmus tris šių metų mėnesius labiausiai pabrango nafta, kurios kaina ketvirtį prieš tai driokstelėjo žemyn daugiausiai. Taip pat pastebimai pasistiebė kai kurių metalų kainos, t.y. nikelio, cinko, paladžio bei vario, o geležies rūda pabrango daugiau nei penktadaliu. Atsigavo netgi populiariausia pasaulyje virtuali valiuta bitkoinas, kurio vertė po itin didelio kritimo per 2018 metų paskutinį ketvirtį, kiek atsitiesė dolerio atžvilgiu.
Tad atsižvelgus į visą tai galima sakyti, kad blogi laikai jau praeityje ir visi pesimistai klydo, tačiau lėtėjantis pasaulio ir atskirų šalių ekonomikų augimas ir išliekantys kiti rizikos faktoriai, bei sušvelnėjusi Centrinių bankų pozicija rodo, kad tikrai viskas nėra idealu. Be to, per pastarąsias kelias savaites ūgtelėjo saugiomis laikomų Amerikos, Vokietijos, Japonijos valstybinių obligacijų paklausa, tad tuo pačiu sumažėjo jų pajamingumas, kas rodo, jog tikrai ne visi rinkos dalyviai tiki geromis ateities perspektyvomis rizikingesnių aktyvų rinkose.
Galima sakyti, kad šis antrasis šių metų ketvirtis ir artimiausi mėnesiai bus iš ties labai svarbūs, nes turėtų paaiškėti ar nuo 2019 metų pradžios stebimas augimas akcijų, žaliavų ir kitose rinkose tai tik atšokimas po kritimo, prieš galimą naują korekcijos bangą, ar naujo ralio pradžia.
FED ir ECB švelnina pozicijas pinigų politikos srityje
Per praėjusį ketvirtį sulaukėme to, kad palyginus su tuo, kas buvo 2018 metų pabaigoje, kardinaliai arba 180 laipsnių pakito tiek Europos Centrinio banko atstovų, tiek Amerikos Federalinio Rezervo narių pozicijos monetarinės politikos perspektyvų atžvilgiu.
Euro zonos ekonomikos augimas dar labiau sulėtėjo, be to, neigiama linkme pasikoregavo metinė infliacija. Pridėjus dar neišspręstų protekcionizmo - prekybos karų ir britų pasitraukimo iš bendros Europos sąjungos klausimus - nerimauti tikrai yra dėl ko. Būtent tai ir buvo pagrindiniai veiksniai, kurie lėmė, kad kovo mėnesio posėdžio metu Europos Centrinio banko atstovai ne tik neigiama linkme pakoregavo euro zonos makroekonomines prognozes, tačiau tuo pačiu apsisprendė, jog šiais metais nebus keičiama nei šio banko bazinė palūkanų norma, kuri jau gana ilgą laiką yra stabili ir sudaro apvalų nulį, kas yra rekordiškai žemas lygis, nei kitos palūkanų normos, kai dar praėjusių metų pabaigoje skelbta, jog jos išliks stabilios bent iki 2019 metų vasaros pabaigos. Taigi, terminas pratęstas dar mažiausiai keturiems mėnesiams ir tokia padėtis gali užsitęsti dar ilgesniam laikui, nes monetarinės politikos vykdytojai pasilieka sau tokią teisę.
Pinigų politikos švelninimo srityje ne ką nuo euro zonos Centrinio banko atsiliko ir didžiausias pasaulyje Centrinis bankas iš JAV. Nors teigiama, kad Amerikos ekonomikos padėtis ir toliau išlieka gera ir fiksuojamas augimas, tačiau šios valstybės monetarinės politikos vykdytojams nerimą sukėlė lėtėjantys bendrųjų vidaus produktų prieaugių tempai Europoje bei Kinijoje. Tad po kovą surengto Amerikos Federalinio Rezervų banko atstovų posėdžio paaiškėjo, kad jie jau šiais metais nesitiki, jog šalyje bus padidinta bazinė palūkanų norma, kai dar gruodį prognozavo, kad bus mažiausiai du monetarinės politikos sugriežtinimai, o per paskutinius dvejus metus šis Centrinis bankas savo bazinę palūkanų normą kilstelėjo bendrai net septynis kartus.
Lygiai taip pat, kaip ir Europos Centrinis bankas, FED neigiama linkme pakoregavo savo praėjusių metų pabaigoje skelbtas Amerikos makroekonomines prognozes bei pranešė, kad anksčiau laiko, t.y. jau šį rudenį nutrauks savo balanso mažinimo programą, na o jos mėnesinės apimtys ims trauktis artimiausiu laiku. Tad Amerikos Federalinio Rezervų banko balansas bus didesnis nei prieš tai prognozuota. Taigi, akivaizdu, jog FED irgi sušvelnino savo poziciją, kuo itin turėtų būti patenkintas Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donald Trump. Be to, vis garsiau yra kalbama apie tai, kad kitas galimas Centrinio banko žingsnis bazinės palūkanų normos srityje - tai jos mažinimas, kurio galime sulaukti per antrą šių metų pusę, jei tiek pasaulinės, tiek JAV ekonomikos perspektyvos dar labiau pasuks neigiama linkme.
Tęsiasi Brexit melodrama
Apie Brexit, t.y. apie Didžiosios Britanijos pasitraukimą iš Europos sąjungos jau galima kurti filmą, kuris, jei būtų sukurtas talentingai, tikrai sulauktų didelio susidomėjimo. Tai pavirto į tikrų tikriausią melodramą, kurios pabaigos vis dar nematyti ir intrigų tikrai netrūksta, tačiau ši nežinomybė ir neapibrėžtumas daro vis didesnį neigiamą poveikį ne tik britų ekonomikai, verslui ir gyventojams, tačiau ir Europos sąjungai.
Sąjungos atstovai sutiko kuriam laikui atidėti terminą iki kurio turėtų būti pasiektas ir patvirtintas sprendimas dėl Brexit sąlygų, kokiomis remiantis britai pasitrauks. Akivaizdu, kad visi scenarijai, t.y. tiek kieto Brexit - be susitarimo, tiek dalinio arba visapusiško susitarimo dėl pasitraukimo sąlygų, yra galimi, be to, tuo pačiu ir toliau išlieka tikimybė, kad visa ši Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos sąjungos drama pasibaigs niekuo, t.y. britai galiausiai jos nepaliks.
Bet kokiu atveju, daugiausiai žalos ši nežinomybė, kaip jau buvo minėta, daro tiek britams, tiek mūsų žemynui, kas tuo pačiu silpnina jo konkurencines pozicijas pasaulinėje rinkoje ir didina nervingumą, nepasitikėjimą. Akivaizdu, kad per antrą šių metų ketvirtį Brexit melodrama ir toliau išliks finansų rinkų dalyvių dėmesio centre, ir tikėtina dar bus daug įdomių ir galbūt labai netikėtų įvykių, o kuo visa tai baigsis ir ar baigsis per artimiausius tris mėnesius, tikrai labai sunku prognozuoti.
Tik atšokimas ar naujas ralis?
Kaip ir buvo prognozuota, kad po to, kai per praėjusių metų paskutinį ketvirtį tiek akcijų, tiek žaliavų ir kitose rinkose sulaukėme pastebimo išpardavimo, galima tikėtis didesnio ar mažesnio atšokimo, jo ir sulaukėme, tiesa, jis buvo iš ties įspūdingas ir didelis bei matyt viršijo daugelio lūkesčius.
Tarp žaliavų per pirmus tris šių metų mėnesius labiausiai pabrango nafta, kurios kaina ketvirtį prieš tai driokstelėjo žemyn daugiausiai. Taip pat pastebimai pasistiebė kai kurių metalų kainos, t.y. nikelio, cinko, paladžio bei vario, o geležies rūda pabrango daugiau nei penktadaliu. Atsigavo netgi populiariausia pasaulyje virtuali valiuta bitkoinas, kurio vertė po itin didelio kritimo per 2018 metų paskutinį ketvirtį, kiek atsitiesė dolerio atžvilgiu.
Tad atsižvelgus į visą tai galima sakyti, kad blogi laikai jau praeityje ir visi pesimistai klydo, tačiau lėtėjantis pasaulio ir atskirų šalių ekonomikų augimas ir išliekantys kiti rizikos faktoriai, bei sušvelnėjusi Centrinių bankų pozicija rodo, kad tikrai viskas nėra idealu. Be to, per pastarąsias kelias savaites ūgtelėjo saugiomis laikomų Amerikos, Vokietijos, Japonijos valstybinių obligacijų paklausa, tad tuo pačiu sumažėjo jų pajamingumas, kas rodo, jog tikrai ne visi rinkos dalyviai tiki geromis ateities perspektyvomis rizikingesnių aktyvų rinkose.
Galima sakyti, kad šis antrasis šių metų ketvirtis ir artimiausi mėnesiai bus iš ties labai svarbūs, nes turėtų paaiškėti ar nuo 2019 metų pradžios stebimas augimas akcijų, žaliavų ir kitose rinkose tai tik atšokimas po kritimo, prieš galimą naują korekcijos bangą, ar naujo ralio pradžia.