versija spausdinimui
(0)
Pesimistinės makroekonominės naujienos vakar formavo nuosaikiai neigiamas nuotaikas Europos bei JAV rinkose. Vokietijos DAX traukėsi -0,28 proc., Britanijos FTSE 100 augo +0,17 proc., Stoxx Europe 600 mažėjo -0,04 proc., o Amerikos Dow Jones bei S&P 500 atitinkamai -0,52 bei -0,65 proc.
Ekonominio bendradarbiavimo bei plėtros organizacija (OECD) vakar atnaujino savo ekonomikos prognozes, pagal kurias tikisi kad pasaulio ekonomika 2019 m. augs 3,3 proc. arba lėčiausiu tempu nuo 2016 m. vidurio, kai tuo tarpu praėjusių metų lapkritį buvo tikimasi, kad šiemet globali ekonomika augs 3,5 proc. Euro zonos ekonomikos augimo prognozė, sumažinta nuo 1,8 iki 1,0: Vokietijos augimo prognozė nurėžta daugiau nei dvigubai iki 0,7 proc., Prancūzijos augimas gali mažėti nuo 1,6 iki 1,3 proc., o Italijoje tikimasi sulaukti -0,2 proc. dydžio recesijos, nors dar lapkritį prognozuota, kad šiais metais šalyje gali būti užfiksuotas 0,9 proc. augimas. Britanijoje tikimasi sulaukti 0,8 proc. augimo (ankstesnė prognozė 1,4 proc.), o Kinijoje 6,2 proc. (buvo 6,3 proc.). Mažėjančią fiskalinio skatinimo įtaką jaučiančioje JAV ekonomika augs 2,6 proc. (buvo 2,7 proc.), o pirmąjį ketvirtį jos augimui apčiuopiamą neigiamą įtaką bus padaręs daugiau nei mėnesį trukęs dalinis vyriausybinių institucijų uždarymas. Šalia anksčiau išvardintų veiksnių, trukdančių pasaulio ekonomikos plėtrai, įskaitant prekybos nesutarimus, bei politinį neapibrėžtumą Europoje, pabrėžta, kad Kinijos vyriausybės politika padės šalies ekonomikos augimui laikytis virš 6 proc. ribos, o jeigu to užtikrinti nepavyks, iškils rizika ženklesniam pasaulio ekonomikos augimo sulėtėjimui. Ataskaitoje OECD taip pat pabrėžė, kad išsivysčiusių ekonomikų monetarinė politika šiais metais bus priklausoma nuo makroekonominių rodiklių, tačiau bus ieškoma būdų, kaip būtų galima ją griežtinti. Tuo tarpu kitų šalių centriniai bankai bus toliau linkę skatinti ekonomikų augimus bei palaikyti žemas ilgo laikotarpio palūkanų normas. Trumpo laikotarpio pasaulinės prekybos perspektyvos išlieka silpnos tiek Europoje, tiek Kinijoje, o joms teigiamo impulso artimiausiu metu nesuteiks nei vidaus, nei išorės vartojimas.
D. Trumpui artimi šaltiniai vakar paskelbė, kad JAV prezidentas spaudžia prekybos derybininkus kuo greičiau pasiekti susitarimą tam, kad paskatintų optimizmą finansų rinkose. Susitikimo su derybininkais metu, D. Trumpas paragino pasiekti susitarimą iki kovo mėnesio pabaigos, kad jį būtų galima pasirašyti kartu su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu. Teigiama, kad D. Trumpas skyrė daug dėmesio teigiamai rinkų reakcijai, po to, kai buvo priimtas sprendimas dėl prekybos paliaubų paskelbimo praėjusių metų gruodį, bei stengiasi sekti rinkų reakciją po kitų svarbesnių sprendimų priėmimo. Tuo tarpu apžvalgininkai teigia, kad būsimo susitarimo įtaka rinkai, šiuo metu yra įvertinta, remiantis prezidento administracijos pasisakymais apie derybų eigą, tačiau yra labai didelė kritimo tikimybė, jeigu derybų eiga pasirodytų nesėkminga. Tuo tarpu vakar pasirodę JAV tarptautinės prekybos duomenys parodė, kad JAV prekybos deficitas praėjusį mėnesį siekė 59,8 mlrd. JAV dolerių lygį, kuris yra didžiausias nuo 2008 m., bei pranoko išankstines 57,9 mlrd. JAV dolerių prognozes. Metinė deficito reikšmė augo 12,5 proc. bei pasiekė dešimties metų aukštumas ties 621 mlrd. JAV dolerių riba, nepaisant to, kad Baltųjų Rūmų politika siekia sumažinti jo apimtis. 2018 m. deficito reikšmė sudarė 3 proc. nuo šalies BVP, kai tuo tarpu 2017 m. ji buvo lygi 2,8 proc., o Didžiosios Recesijos metu ji buvo pasiekusi 6 proc. lygį. D. Trumpo prezidentavimo metais, šalies prekybos deficitas yra išaugęs beveik 24 proc.
Didžiosios Azijos rinkos šiandien ryte taip pat fiksuoja nuosaikius kritimus: 08:27 val. Kinijos CSI 300 traukėsi -0,37 proc., Japonijos NIKKEI 225 -0,65 proc., o Pietų Korėjos KOSPI -0,45 proc.
Valiutų rinkos
ECB šaltiniai teigia, kad šiandien vyksiančios spaudos konferencijos metu gali būti paskelbta apie regiono ekonomikos augimo bei infliacijos prognozių sumažinimą. Tie patys šaltiniai taip pat teigia, kad ECB dar neturėtų paskelbti apie naują tikslinio ilgojo laikotarpio programos etapą, tačiau tai, kartu su naujomis makroekonominėmis prognozėmis, yra susirinkimo diskusijų objektu. EUR/USD kursas antrą prekybos sesiją laikosi šiek tiek virš 1,13 lygio ir šiandien ryte 08:51 val. laikėsi ties 1,1305 kaina.
Baltijos vertybinių popierių rinka
Baltijos VP rinkoje vakar buvo sugeneruota 928 tūkst. Eur apyvarta. Vilniaus indeksas augo +0,16 proc., Rygos +0,74 proc., o Talino +0,13 proc. Aktyviausiai prekyba vyko „Merko Ehitus“ pozicijoje, kur akcijos kaina sesijos metu pokyčio neužfiksavo ir išsilaikė ties 10 Eur lygiu.
„Šiaulių bankas“ (-0,21 proc., 0,472 Eur kaina) šiandien ryte prieš prekybos sesiją paskelbė, kad banko valdyba visuotiniam akcininkų susirinkimui, kuris vyks kovo 28 d. kaip vieną iš siūlymų teikia klausimą priimti sprendimą dėl savų akcijų įsigijimo programos patvirtinimo. Banko valdyba taip pat siūlo skirti 0,029 Eur dydžio dividendus, kurių pajamingumas lyginant su vakar dienos rinkos uždarymo kaina būtų lygus 6,1 proc.
Ekonominio bendradarbiavimo bei plėtros organizacija (OECD) vakar atnaujino savo ekonomikos prognozes, pagal kurias tikisi kad pasaulio ekonomika 2019 m. augs 3,3 proc. arba lėčiausiu tempu nuo 2016 m. vidurio, kai tuo tarpu praėjusių metų lapkritį buvo tikimasi, kad šiemet globali ekonomika augs 3,5 proc. Euro zonos ekonomikos augimo prognozė, sumažinta nuo 1,8 iki 1,0: Vokietijos augimo prognozė nurėžta daugiau nei dvigubai iki 0,7 proc., Prancūzijos augimas gali mažėti nuo 1,6 iki 1,3 proc., o Italijoje tikimasi sulaukti -0,2 proc. dydžio recesijos, nors dar lapkritį prognozuota, kad šiais metais šalyje gali būti užfiksuotas 0,9 proc. augimas. Britanijoje tikimasi sulaukti 0,8 proc. augimo (ankstesnė prognozė 1,4 proc.), o Kinijoje 6,2 proc. (buvo 6,3 proc.). Mažėjančią fiskalinio skatinimo įtaką jaučiančioje JAV ekonomika augs 2,6 proc. (buvo 2,7 proc.), o pirmąjį ketvirtį jos augimui apčiuopiamą neigiamą įtaką bus padaręs daugiau nei mėnesį trukęs dalinis vyriausybinių institucijų uždarymas. Šalia anksčiau išvardintų veiksnių, trukdančių pasaulio ekonomikos plėtrai, įskaitant prekybos nesutarimus, bei politinį neapibrėžtumą Europoje, pabrėžta, kad Kinijos vyriausybės politika padės šalies ekonomikos augimui laikytis virš 6 proc. ribos, o jeigu to užtikrinti nepavyks, iškils rizika ženklesniam pasaulio ekonomikos augimo sulėtėjimui. Ataskaitoje OECD taip pat pabrėžė, kad išsivysčiusių ekonomikų monetarinė politika šiais metais bus priklausoma nuo makroekonominių rodiklių, tačiau bus ieškoma būdų, kaip būtų galima ją griežtinti. Tuo tarpu kitų šalių centriniai bankai bus toliau linkę skatinti ekonomikų augimus bei palaikyti žemas ilgo laikotarpio palūkanų normas. Trumpo laikotarpio pasaulinės prekybos perspektyvos išlieka silpnos tiek Europoje, tiek Kinijoje, o joms teigiamo impulso artimiausiu metu nesuteiks nei vidaus, nei išorės vartojimas.
D. Trumpui artimi šaltiniai vakar paskelbė, kad JAV prezidentas spaudžia prekybos derybininkus kuo greičiau pasiekti susitarimą tam, kad paskatintų optimizmą finansų rinkose. Susitikimo su derybininkais metu, D. Trumpas paragino pasiekti susitarimą iki kovo mėnesio pabaigos, kad jį būtų galima pasirašyti kartu su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu. Teigiama, kad D. Trumpas skyrė daug dėmesio teigiamai rinkų reakcijai, po to, kai buvo priimtas sprendimas dėl prekybos paliaubų paskelbimo praėjusių metų gruodį, bei stengiasi sekti rinkų reakciją po kitų svarbesnių sprendimų priėmimo. Tuo tarpu apžvalgininkai teigia, kad būsimo susitarimo įtaka rinkai, šiuo metu yra įvertinta, remiantis prezidento administracijos pasisakymais apie derybų eigą, tačiau yra labai didelė kritimo tikimybė, jeigu derybų eiga pasirodytų nesėkminga. Tuo tarpu vakar pasirodę JAV tarptautinės prekybos duomenys parodė, kad JAV prekybos deficitas praėjusį mėnesį siekė 59,8 mlrd. JAV dolerių lygį, kuris yra didžiausias nuo 2008 m., bei pranoko išankstines 57,9 mlrd. JAV dolerių prognozes. Metinė deficito reikšmė augo 12,5 proc. bei pasiekė dešimties metų aukštumas ties 621 mlrd. JAV dolerių riba, nepaisant to, kad Baltųjų Rūmų politika siekia sumažinti jo apimtis. 2018 m. deficito reikšmė sudarė 3 proc. nuo šalies BVP, kai tuo tarpu 2017 m. ji buvo lygi 2,8 proc., o Didžiosios Recesijos metu ji buvo pasiekusi 6 proc. lygį. D. Trumpo prezidentavimo metais, šalies prekybos deficitas yra išaugęs beveik 24 proc.
Didžiosios Azijos rinkos šiandien ryte taip pat fiksuoja nuosaikius kritimus: 08:27 val. Kinijos CSI 300 traukėsi -0,37 proc., Japonijos NIKKEI 225 -0,65 proc., o Pietų Korėjos KOSPI -0,45 proc.
Valiutų rinkos
ECB šaltiniai teigia, kad šiandien vyksiančios spaudos konferencijos metu gali būti paskelbta apie regiono ekonomikos augimo bei infliacijos prognozių sumažinimą. Tie patys šaltiniai taip pat teigia, kad ECB dar neturėtų paskelbti apie naują tikslinio ilgojo laikotarpio programos etapą, tačiau tai, kartu su naujomis makroekonominėmis prognozėmis, yra susirinkimo diskusijų objektu. EUR/USD kursas antrą prekybos sesiją laikosi šiek tiek virš 1,13 lygio ir šiandien ryte 08:51 val. laikėsi ties 1,1305 kaina.
Baltijos vertybinių popierių rinka
Baltijos VP rinkoje vakar buvo sugeneruota 928 tūkst. Eur apyvarta. Vilniaus indeksas augo +0,16 proc., Rygos +0,74 proc., o Talino +0,13 proc. Aktyviausiai prekyba vyko „Merko Ehitus“ pozicijoje, kur akcijos kaina sesijos metu pokyčio neužfiksavo ir išsilaikė ties 10 Eur lygiu.
„Šiaulių bankas“ (-0,21 proc., 0,472 Eur kaina) šiandien ryte prieš prekybos sesiją paskelbė, kad banko valdyba visuotiniam akcininkų susirinkimui, kuris vyks kovo 28 d. kaip vieną iš siūlymų teikia klausimą priimti sprendimą dėl savų akcijų įsigijimo programos patvirtinimo. Banko valdyba taip pat siūlo skirti 0,029 Eur dydžio dividendus, kurių pajamingumas lyginant su vakar dienos rinkos uždarymo kaina būtų lygus 6,1 proc.