versija spausdinimui
(0)
Europos rinkos pirmadienį užfiksavo neaktyviausią prekybos sesiją nuo šių metų pradžios, o didieji regiono indeksai fiksavo neženklius pokyčius (Vokietijos DAX -0,01 proc., Britanijos FTSE 100 -0,24 proc., Stoxx Europe 600 +0,23 proc.). Tuo tarpu Amerikos rinkos vakar nedirbo, šalyje švenčiant Prezidento dieną.
Europos automobilių gamintojų subsektorius vakar pasižymėjo tarp nedaugelio kritimus fiksavusių regiono kompanijų ir traukėsi -0,25 proc., rinkai reaguojant į dar praėjusios savaitės pabaigoje pasirodžiusią JAV ataskaitą, kurioje teigiama, kad Azijos bei Europos automobilių importas į JAV kelia grėsmę šalies nacionaliniam saugumui. JAV Prekybos Departamentas šalies prezidentui D. Trumpui pristatė rekomendacijas veiksmų planui kaip spręsti Europos automobilių gamintojų įtakos problemą, įskaitant ir galimybę įvesti tarifus europietiškiems automobiliams, o dėl šio veiksmų plano D. Trumpas turėtų apsispręsti per artimiausias 90 dienų. Europos bei Azijos automobilių gamintojų atstovai jau anksčiau yra perspėję D. Trumpą, kad tarifų įvedimas į JAV importuojamiems automobiliams galėtų neigiamai paveikti tiek JAV ekonomiką, tiek globalią automobilių pramonę. Japonijos automobilių gamintojai 2017 m. į JAV importavo automobilių, kurių bendra vertė siekia 40 mlrd. JAV dolerių ir nedaug atsiliko nuo pirmoje bei antroje vietoje išsidėsčiusių Meksikos bei Kanados, kurios daugiausiai tiekia Amerikos gamintojų užsakymu surinktas transporto priemones.
Japonijos ekonomikos ministras reaguodamas į paskelbtą ataskaitą teigė, kad tarifai šalies automobilių gamintojams neturėtų būti įvesti, kadangi jo šalis bei Amerika turėtų apsibrėžti naujus prekybos santykius, kurie padės išvengti tokių priemonių pritaikymo. Ketvirtoje vietoje pagal importo apimtis esanti Vokietija tuo pat metu į JAV importavo automobilių už 20 mlrd. JAV dolerių. Savaitgalį vykusio pranešimo metu, Vokietijos Kanclerė A. Merkel paneigė JAV metamus kaltinimus dėl įtakos šios šalies saugumui, o kiek vėliau jos nuomonę paantrino Vokietijos Automobilių Gamintojų asociacija, kuri pabrėžė, kad vien tik Vokietijos automobilių gamintojai JAV vykdydami gamybą, šioje šalyje yra sukūrę daugiau nei 113 tūkst. darbo vietų, bei įsteigę apie 300 fabrikų. Europos Sąjunga vakar paskelbė, kad į galimus JAV tarifus regiono automobiliams yra pasirengusi reaguoti, bei iš JAV į bendriją atgabenamai produkcijai yra parengusi pritaikyti 20 mlrd. eurų vertės tarifus. Šiek tiek švelnesnio pareiškimo vakar sulaukta iš Europos Komisijos vadovo J.-C. Junkerio, kuris paskelbė, kad D. Trumpas jam yra pažadėjęs artimiausiu metu neįvesti tarifų europietiškiems automobiliams, o jeigu JAV Prezidentas šio pažado nesilaikys, EK vadovas pažadėjo nesilaikyti įsipareigojimų pirkti amerikietiškas sojas bei suskystintas dujas.
JAV bei Kinijos prekybos derybose šią savaitę laukiama naujo derybų raundo, kuris vyks Vašingtone. JAV Žemės ūkio departamento sekretoriaus pavaduotojas S. Cencky vakar pareiškė, kad abi derybose dalyvaujančios šalys dirba produktyviai bei artėja prie esminių sprendimų, padėsiančių išspręsti prekybos nesutarimus. Kinijos Komunistų partijos kontroliuojama žiniasklaida praėjusią savaitę paskelbė, kad JAV, kuri anksčiau pradėjo prekybinius nesutarimus, šiuo metu yra labiau linkusi siekti sutarimo bei išspręsti konfliktą. Vakarų žiniasklaidoje spekuliuojama, kad Kinija palaipsniui, iki 2024 m. gali įsipareigoti visiškai panaikinti prekybos perteklių su JAV, o tai reikštų, kad šalis per šį laikotarpį iš JAV įsigyjamų prekių bei paslaugų apimtis turėtų padidinti apie 500 mlrd. JAV dolerių per metus. Mainais JAV delegacija gali nespausti Kinijos įgyvendinti struktūrinių reformų, įskaitant griežtesnę intelektualinės nuosavybės apsaugą ar sumažinti rinką iškreipiančios Kinijos vyriausybės subsidijos šalies pramonei. Pabrėžiama tai, kad šis susitarimas būtų priimtinas abiems šalims: Kinija išvengtų JAV kišimosi į šalies vidaus politiką, o akcijų brangimu vainikuotas prekybos susitarimas D. Trumpui galėtų sustiprinti šansus būti perrinktam antrai prezidento kadencijai. Antradienio rytą 08:29 val. Kinijos CSI 300 traukėsi -0,54 proc., Japonijos NIKKEI 225 augo +0,1 proc., o Pietų Korėjos KOSPI krito -0,24 proc.
Valiutų rinkos
EUR/USD kursas trečią prekybos sesiją pernelyg nenutolsta nuo 1,13 lygio. Lūkesčiai dėl galimo susitarimo JAV – Kinijos prekybos derybose teigiamai veikia euro kursą, tačiau jam sustiprėti daugiau neleidžia rinkų nerimas dėl byrančių transatlantinių prekybos santykių tarp JAV bei ES, tvyrant neapibrėžtumui dėl priemonių, kurių JAV Prezidentas imsis siekdamas apriboti Europos automobilių gamintojų įtaką.
Baltijos vertybinių popierių rinka
Baltijos VP rinkoje pirmadienį buvo sugeneruota 889 tūkst. Eur apyvarta. Vilniaus indeksas augo +0,63 proc., Rygos +0,93 proc., o Talino +0,18 proc. Daugiau nei trečdalis rinkos apyvartos sugeneruota „Merko Ehitus“ pozicijoje, kur akcijos kaina sesijos metu pokyčio neužfiksavo ir išsilaikė ties 9,8 Eur lygiu.
„LHV Group“ šiandien ryte paskelbė audituotus praėjusių metų rezultatus, kurie nesiskiria nuo praėjusio mėnesio pabaigoje paskelbtų neaudituotų, bei pranešė akcininkų susirinkimui siūlantis patvirtinti 0,21 Eur už akciją dividendus už 2018 metus, kurių pajamingumas, lyginant su rinkos uždarymo kaina yra lygus 1,9 proc.
Europos automobilių gamintojų subsektorius vakar pasižymėjo tarp nedaugelio kritimus fiksavusių regiono kompanijų ir traukėsi -0,25 proc., rinkai reaguojant į dar praėjusios savaitės pabaigoje pasirodžiusią JAV ataskaitą, kurioje teigiama, kad Azijos bei Europos automobilių importas į JAV kelia grėsmę šalies nacionaliniam saugumui. JAV Prekybos Departamentas šalies prezidentui D. Trumpui pristatė rekomendacijas veiksmų planui kaip spręsti Europos automobilių gamintojų įtakos problemą, įskaitant ir galimybę įvesti tarifus europietiškiems automobiliams, o dėl šio veiksmų plano D. Trumpas turėtų apsispręsti per artimiausias 90 dienų. Europos bei Azijos automobilių gamintojų atstovai jau anksčiau yra perspėję D. Trumpą, kad tarifų įvedimas į JAV importuojamiems automobiliams galėtų neigiamai paveikti tiek JAV ekonomiką, tiek globalią automobilių pramonę. Japonijos automobilių gamintojai 2017 m. į JAV importavo automobilių, kurių bendra vertė siekia 40 mlrd. JAV dolerių ir nedaug atsiliko nuo pirmoje bei antroje vietoje išsidėsčiusių Meksikos bei Kanados, kurios daugiausiai tiekia Amerikos gamintojų užsakymu surinktas transporto priemones.
Japonijos ekonomikos ministras reaguodamas į paskelbtą ataskaitą teigė, kad tarifai šalies automobilių gamintojams neturėtų būti įvesti, kadangi jo šalis bei Amerika turėtų apsibrėžti naujus prekybos santykius, kurie padės išvengti tokių priemonių pritaikymo. Ketvirtoje vietoje pagal importo apimtis esanti Vokietija tuo pat metu į JAV importavo automobilių už 20 mlrd. JAV dolerių. Savaitgalį vykusio pranešimo metu, Vokietijos Kanclerė A. Merkel paneigė JAV metamus kaltinimus dėl įtakos šios šalies saugumui, o kiek vėliau jos nuomonę paantrino Vokietijos Automobilių Gamintojų asociacija, kuri pabrėžė, kad vien tik Vokietijos automobilių gamintojai JAV vykdydami gamybą, šioje šalyje yra sukūrę daugiau nei 113 tūkst. darbo vietų, bei įsteigę apie 300 fabrikų. Europos Sąjunga vakar paskelbė, kad į galimus JAV tarifus regiono automobiliams yra pasirengusi reaguoti, bei iš JAV į bendriją atgabenamai produkcijai yra parengusi pritaikyti 20 mlrd. eurų vertės tarifus. Šiek tiek švelnesnio pareiškimo vakar sulaukta iš Europos Komisijos vadovo J.-C. Junkerio, kuris paskelbė, kad D. Trumpas jam yra pažadėjęs artimiausiu metu neįvesti tarifų europietiškiems automobiliams, o jeigu JAV Prezidentas šio pažado nesilaikys, EK vadovas pažadėjo nesilaikyti įsipareigojimų pirkti amerikietiškas sojas bei suskystintas dujas.
JAV bei Kinijos prekybos derybose šią savaitę laukiama naujo derybų raundo, kuris vyks Vašingtone. JAV Žemės ūkio departamento sekretoriaus pavaduotojas S. Cencky vakar pareiškė, kad abi derybose dalyvaujančios šalys dirba produktyviai bei artėja prie esminių sprendimų, padėsiančių išspręsti prekybos nesutarimus. Kinijos Komunistų partijos kontroliuojama žiniasklaida praėjusią savaitę paskelbė, kad JAV, kuri anksčiau pradėjo prekybinius nesutarimus, šiuo metu yra labiau linkusi siekti sutarimo bei išspręsti konfliktą. Vakarų žiniasklaidoje spekuliuojama, kad Kinija palaipsniui, iki 2024 m. gali įsipareigoti visiškai panaikinti prekybos perteklių su JAV, o tai reikštų, kad šalis per šį laikotarpį iš JAV įsigyjamų prekių bei paslaugų apimtis turėtų padidinti apie 500 mlrd. JAV dolerių per metus. Mainais JAV delegacija gali nespausti Kinijos įgyvendinti struktūrinių reformų, įskaitant griežtesnę intelektualinės nuosavybės apsaugą ar sumažinti rinką iškreipiančios Kinijos vyriausybės subsidijos šalies pramonei. Pabrėžiama tai, kad šis susitarimas būtų priimtinas abiems šalims: Kinija išvengtų JAV kišimosi į šalies vidaus politiką, o akcijų brangimu vainikuotas prekybos susitarimas D. Trumpui galėtų sustiprinti šansus būti perrinktam antrai prezidento kadencijai. Antradienio rytą 08:29 val. Kinijos CSI 300 traukėsi -0,54 proc., Japonijos NIKKEI 225 augo +0,1 proc., o Pietų Korėjos KOSPI krito -0,24 proc.
Valiutų rinkos
EUR/USD kursas trečią prekybos sesiją pernelyg nenutolsta nuo 1,13 lygio. Lūkesčiai dėl galimo susitarimo JAV – Kinijos prekybos derybose teigiamai veikia euro kursą, tačiau jam sustiprėti daugiau neleidžia rinkų nerimas dėl byrančių transatlantinių prekybos santykių tarp JAV bei ES, tvyrant neapibrėžtumui dėl priemonių, kurių JAV Prezidentas imsis siekdamas apriboti Europos automobilių gamintojų įtaką.
Baltijos vertybinių popierių rinka
Baltijos VP rinkoje pirmadienį buvo sugeneruota 889 tūkst. Eur apyvarta. Vilniaus indeksas augo +0,63 proc., Rygos +0,93 proc., o Talino +0,18 proc. Daugiau nei trečdalis rinkos apyvartos sugeneruota „Merko Ehitus“ pozicijoje, kur akcijos kaina sesijos metu pokyčio neužfiksavo ir išsilaikė ties 9,8 Eur lygiu.
„LHV Group“ šiandien ryte paskelbė audituotus praėjusių metų rezultatus, kurie nesiskiria nuo praėjusio mėnesio pabaigoje paskelbtų neaudituotų, bei pranešė akcininkų susirinkimui siūlantis patvirtinti 0,21 Eur už akciją dividendus už 2018 metus, kurių pajamingumas, lyginant su rinkos uždarymo kaina yra lygus 1,9 proc.