
Penktadienį ryte buvo išplatintas Pasaulio Prekybos Organizacijos (WTO) vyriausiojo ekonomisto R. Koopmano komentaras, kuriame buvo aptariama pasaulinės ekonomikos situacija prekybos konflikto fone. R. Koopmanas teigia, kad globali prekyba, kuri yra pagrindinis pasaulio ekonomikos variklis, šiuo metu atrodo nestabiliai, o stebimi indikatoriai rodo, jog kitąmet bus sulaukta reikšmingo pasaulio ekonomikos lėtėjimo. R. Koopmanas pabrėžė, kad pagrindinė priežastis, daranti įtaką šių rodiklių prastėjimui, yra augantys apribojimai prekybiniuose santykiuose. Dar rugsėjį pristatytose prognozėse WTO paskelbė sumažintus 2018 bei 2019 m. pasaulio ekonomikos augimo lūkesčius, kuriose įvertino prekybos nesutarimus ir pagal kuriuos buvo tikimasi atitinkamai 3,1 bei 2,9 proc. metinių augimų, bei prekybos augimo atitinkamai 3,9 bei 3,7 proc. Nors R. Koopmano teigimu, šios prognozės tebegalioja, yra reali galimybė, kad kitų metų pradžioje jos bus dar labiau pablogintos. R. Koopmanas taip pat siūlė neapsiriboti vien tik ekonomikos augimo rodiklių stebėjimu, pabrėždamas, siūlydamas kreipti dėmesį į vidinius šalių rodiklius: jau atsiranda šiuo metu dar nerimo nekeliančių ženklų apie neigiamą prekybos konflikto poveikį verslų investicijoms bei vartotojų įpročiuose, kurie pradeda riboti išlaidavimą. Šiandien JAV bus laukiama lapkričio mėnesio šalies vartotojų pajamų bei išlaidų rodiklių, vyraujant prognozėms, kad pajamų augimas praėjusį mėnesį galėjo mažėti nuo 0,6 iki 0,3 proc., o išlaidų nuo 0,6 iki 0,3 proc.
FED bazinės palūkanų normos kėlimas ne ką mažiau žaloja ir Kinijos ekonomiką, pastarosios šalies centriniam bankui palikdamas vis mažiau erdvės lėtėjančios ekonomikos skatinimui. Likus kelioms valandoms iki FED posėdžio trečiadienio vakarą, Kinijos Centrinis Bankas (PBOC) buvo priverstas netikėtai pristatyti naują skolinimo įrankį (TLMF) su mažesnėmis už standartines palūkanų normomis, kuris sumažins skolinimosi kaštus komerciniams bankams bei paskatins didesnį skolinimąsi. Siekdamas palaikyti lėtėjančią vidaus ekonomiką, PBOC taip pat padidino kvotas, leidžiančias skolinti smulkioms kompanijoms, kurios dar labiau turėtų paskatinti paskolų rinkos aktyvumą. Spaudimas stiprinti lėtėjančią Kinijos ekonomiką auga ir iš šalies politinės erdvės: praėjusią savaitę vykusio Politbiuro susitikimo metu, šalies lyderis Xi Jinpingas pareikalavo palaikyti stiprią Kinijos vidaus rinką, kad būtų galima paprasčiau valdyti neapibrėžtumus bei iššūkius, susijusius su prekybos konfliktu. Kinijos ekonomikos augimas šiuo metu yra sulėtėjęs nuo 6,7 iki 6,5 ir beveik neabejojama, kad lėtėjimo tendenciją išlaikys ir kitąmet.
JAV Teisingumo Departamentas vakar pareiškė kaltinimus Kinijos atstovams, dėl dešimtmetį trunkančio šnipinėjimo siekiant pavogti intelektualinę nuosavybę, kuris buvo vykdomas prieš kelias šalies kompanijas. Nepaisant to, kad JAV Iždo Sekretorius S. Mnuchinas teigia, kad pareikšti kaltinimai nėra susiję su prekybos konfliktu, nerimaujama, kad tai gali padaryti neigiamos įtakos sausį laukiamam dvišaliam Kinijos bei JAV dialogui dėl naujų prekybos santykių apibrėžimo. Penktadienio rytą 08:18 val. Kinijos CSI 300 traukėsi -1,93 proc., Japonijos NIKKEI 225 -1,11 proc., o gilyn į meškų rinką neriančiose Azijos rinkose šiandien nuosaikiu teigiamu pokyčiu išsiskyrė tik Pietų Korėjos KOSPI indeksas, kuris augo +0,07 proc.
Valiutų rinkos
EUR/USD per pastarąsias 5 sesijas jau yra sustiprėjęs daugiau nei 1,4 proc. ir šiandien ryte 09:22 val. laikėsi ties 1,146 lygiu. Tebesilaikantis neapibrėžtumas bei nepasitenkinimas FED sprendimu vakar taip pat skatino Japonijos jenos stiprėjimą, o USD/JPY kursas vakar krito daugiau nei 1 proc., iki 111,3 lygio, nuo kurio nenutolo ir šiandien ryte. USD/CNY kursas tuo tarpu šią savaitę ženklių pokyčių nefiksuoja ir šiandien ryte laikėsi ties 6,8955 lygiu (+0,16 proc.).
Baltijos vertybinių popierių rinka
Baltijos VP rinkoje vakar buvo sugeneruota 1,248 mln. Eur apyvarta. Vilniaus indeksas traukėsi -0,38 proc., Talino -0,75 proc., o Rygos indeksas vienintelis išsiskyrė teigiamu pokyčiu iš visų Europos indeksų ir augo +0,75 proc. Ženkliausią įtaką šiam augimui padarė „Madara Cosmetics“ akcijos, kurių kaina sesijos metu augo +6,41 proc. iki 8,3 Eur. Aktyviausiai rinkoje vakar prekiauta „Tallinna Sadam“ akcijomis, kurių kaina vakar krito -0,44 proc. iki 2,04 Eur lygio.
Trečią iš eilės savaitę be ženklesnio pasipriešinimo krenta „Klaipėdos naftos“ akcijų kaina, rinkai bandant įvertinti, kokia bus suskystinto gamtinių dujų terminalo išpirkimo įtaka bendrovės dividendinei politikai. Vakarykštę prekybos sesiją bendrovės akcijos kaina baigė ties 0,402 Eur lygiu, o nuo šio mėnesio pradžios akcijos kaina jau yra netekusi aštuntadalio savo vertės.