versija spausdinimui
(0)
Pagrindinis Rumunijos Bukarešto biržos indeksas BET šiandien vienu metu buvo nusmukęs net virš dvylikos procentų. Tokį išpardavimą lėmė visiškai netikėtas šalies vyriausybės sprendimas imtis veiksmų mažinant biudžeto deficitą.
Vyriausybė nusprendė, kad norint gauti 10 mlrd. lėjų papildomų pajamų (apie 2,5 mlrd. JAV dolerių), vietos bankų sektoriui, kuriame dominuoja užsienio kapitalas (įskaitant Erste, UniCredit ir Societe Generale), bus taikomas specialus mokestis. Didesnius mokesčius taip pat mokės energetikos ir telekomunikacijų sektoriai.
Privati pensijų draudimo sistema bus reformuota. Septyni milijonai piliečių galės išimti pinigus iš fondų, o tai privers juos parduoti savo turimus aktyvus, tad tai gali dar labiau padidinti akcijų kainų kritimą Bukarešto biržoje.
Mobius Capital Partners investicinės įmonės partneris Greg Konieczny neturi abejonių, jog politikų planai ilgam sugadins investicinį klimatą Rumunijoje.
Šios šalies dešimties metų trukmės valstybinių obligacijų pajamingumas šiandien pašoko nuo 4,76 iki 4,9 procento, o vienu metu buvo pasiekęs ir penkių procentų lygį. Tai didžiausias šuolis per pastaruosius trejus metus. Tuo tarpu mūsų valiuta lėjos atžvilgiu artėjant vakarui buvo pabrangusi 0,39 procento iki 4.66092 lėjų.
„Vyriausybė Bukarešte praranda galimybę, kurią suteikia sparčiausias bendrojo vidaus produkto augimas Europoje, ir vietoj to užsiima veikla, kuri pasibaigia korupciniais skandalais“ - teigė Greg Konieczny
Pasak jo, netgi jeigu naujų mokesčių planas bus sustabdytas, investuotojai tai atsimins kaip perspėjimo signalą. Ypač todėl kad valstybinių įmonių privatizavimas per vertybinių popierių biržą prarado dinamiką, dėl kurios nebuvo palikta pernelyg daug investavimo galimybių, išskyrus tai, kad fondai gali pirkti bendrovių akcijas, kurios priklauso tiems sektoriams, kuriems norima padidinti mokesčius.
Minimas specialistas nesitiki, jog Rumunija greitai pereis nuo pasienio rinkos į sparčiai besivystančių šalių segmentą.
Rumunijos prezidentas Klausas Iohannis, verslo ir pensijų fondų atstovai kreipėsi į vyriausybę, kurią sudaro socialdemokratų partija, persvarstyti sprendimą ir reikalauja išsamių konsultacijų.
„Pokyčių tempai ir jų mastai turės dideles neigiamas pasekmes finansų sistemai, taip pat pramonės šakoms, kurios bus priverstos mokėti didesnius mokesčius“ - tikino Erste Bank ekonomistas Eugen Sinca.
Trečiadienio prekyba Bukarešto biržoje užsibaigė BET indeksui užfiksavus 11,28 procento nuosmukį. Nuo metų pradžios šis indeksas susitraukė apie keturis procentus.
Vyriausybė nusprendė, kad norint gauti 10 mlrd. lėjų papildomų pajamų (apie 2,5 mlrd. JAV dolerių), vietos bankų sektoriui, kuriame dominuoja užsienio kapitalas (įskaitant Erste, UniCredit ir Societe Generale), bus taikomas specialus mokestis. Didesnius mokesčius taip pat mokės energetikos ir telekomunikacijų sektoriai.
Privati pensijų draudimo sistema bus reformuota. Septyni milijonai piliečių galės išimti pinigus iš fondų, o tai privers juos parduoti savo turimus aktyvus, tad tai gali dar labiau padidinti akcijų kainų kritimą Bukarešto biržoje.
Mobius Capital Partners investicinės įmonės partneris Greg Konieczny neturi abejonių, jog politikų planai ilgam sugadins investicinį klimatą Rumunijoje.
Šios šalies dešimties metų trukmės valstybinių obligacijų pajamingumas šiandien pašoko nuo 4,76 iki 4,9 procento, o vienu metu buvo pasiekęs ir penkių procentų lygį. Tai didžiausias šuolis per pastaruosius trejus metus. Tuo tarpu mūsų valiuta lėjos atžvilgiu artėjant vakarui buvo pabrangusi 0,39 procento iki 4.66092 lėjų.
„Vyriausybė Bukarešte praranda galimybę, kurią suteikia sparčiausias bendrojo vidaus produkto augimas Europoje, ir vietoj to užsiima veikla, kuri pasibaigia korupciniais skandalais“ - teigė Greg Konieczny
Pasak jo, netgi jeigu naujų mokesčių planas bus sustabdytas, investuotojai tai atsimins kaip perspėjimo signalą. Ypač todėl kad valstybinių įmonių privatizavimas per vertybinių popierių biržą prarado dinamiką, dėl kurios nebuvo palikta pernelyg daug investavimo galimybių, išskyrus tai, kad fondai gali pirkti bendrovių akcijas, kurios priklauso tiems sektoriams, kuriems norima padidinti mokesčius.
Minimas specialistas nesitiki, jog Rumunija greitai pereis nuo pasienio rinkos į sparčiai besivystančių šalių segmentą.
Rumunijos prezidentas Klausas Iohannis, verslo ir pensijų fondų atstovai kreipėsi į vyriausybę, kurią sudaro socialdemokratų partija, persvarstyti sprendimą ir reikalauja išsamių konsultacijų.
„Pokyčių tempai ir jų mastai turės dideles neigiamas pasekmes finansų sistemai, taip pat pramonės šakoms, kurios bus priverstos mokėti didesnius mokesčius“ - tikino Erste Bank ekonomistas Eugen Sinca.
Trečiadienio prekyba Bukarešto biržoje užsibaigė BET indeksui užfiksavus 11,28 procento nuosmukį. Nuo metų pradžios šis indeksas susitraukė apie keturis procentus.