versija spausdinimui
(0)
Europos sąjungos statistikos departamentas Eurostat šiandien paskelbė naujausius darbo rinkos duomenis. Europoje bedarbystė nepakito, tuo tarpu mūsų šalyje ji smuktelėjo.
Euro zonoje bedarbystė ir toliau sudaro 8,1 procento, nors laukta, jog sumažės iki aštuonių procentų. Šis rodiklis jau gan ilgą laiką nekinta. Europos sąjungoje ji taip pat išliko stabili ir siekė 6,7 procento, o mūsų šalyje sumažėjo nuo 6,6 iki 6,3 procento.
Prieš metus spalį bedarbystė euro zonoje sudarė 8,8 procento, Europos sąjungoje - 7,4 procento, o Lietuvoje - 6,7 procento.
Praėjusį mėnesį darbo Europos sąjungoje neturėjo 16.626 mln. asmenų, iš kurių 13.172 mln. euro zonoje. Palyginus su rugsėju, darbo neturinčių asmenų sumažėjo atitinkamai keturiais ir dvyliką tūkstančių, o Lietuvoje nuo 97 iki 92 tūkstančių. Per metus bedarbių skaičius Europos sąjungoje smuko 1.523 mln., euro zonoje - 1.121 mln. žmonių, o pas mus - penkiais tūkstančiais.
Tarp Europos sąjungos šalių, remiantis Eurostat duomenimis, spalį mažiausiai bedarbystė išliko Čekijoje ir Vokietijoje, kur ji siekė atitinkamai vos 2,2 ir 3,3 procento. Tuo tarpu didžiausias minimas rodiklis fiksuotas Graikijoje (18,9 procento) ir Ispanijoje (14,8).
Per metus bedarbystė rodiklis smuktelėjo visose Europos sąjungos šalyse, na o labiausiai Kroatijoje (nuo 10,2 iki 8,1 procento) ir Graikijoje (nuo 20,8 iki 18,9 procento).
Kalbant apie jaunimo nedarbo lygį, tai jis euro zonoje per praėjusį mėnesį, lyginant su rugsėju, paaugo nuo 17,1 iki 17,3 procento, kai prieš metus sudarė 18,1 procento. Europos sąjungoje šis rodiklis per mėnesį nepakito ir sudarė 15,3 procento, o Lietuvoje krito nuo 10,7 iki 10,6 procento. Praėjusių metų spalį jaunimo bedarbystės lygis siekė atitinkamai 16,3 ir 12,9 procento.
Tarp sąjungos šalių mažiausias bedarbystės lygis jaunimo tarpe kaip ir kalbant apie bendrą bedarbystę buvo Čekijoje ir Vokietijoje, kur šis rodiklis sudarė atitinkamai 5,2 ir 6,2 procento. Tuo tarpu didžiausias rodiklis Graikijoje (36,8 procento) ir Ispanijoje (34,9 procento).
Euro zonoje bedarbystė ir toliau sudaro 8,1 procento, nors laukta, jog sumažės iki aštuonių procentų. Šis rodiklis jau gan ilgą laiką nekinta. Europos sąjungoje ji taip pat išliko stabili ir siekė 6,7 procento, o mūsų šalyje sumažėjo nuo 6,6 iki 6,3 procento.
Prieš metus spalį bedarbystė euro zonoje sudarė 8,8 procento, Europos sąjungoje - 7,4 procento, o Lietuvoje - 6,7 procento.
Praėjusį mėnesį darbo Europos sąjungoje neturėjo 16.626 mln. asmenų, iš kurių 13.172 mln. euro zonoje. Palyginus su rugsėju, darbo neturinčių asmenų sumažėjo atitinkamai keturiais ir dvyliką tūkstančių, o Lietuvoje nuo 97 iki 92 tūkstančių. Per metus bedarbių skaičius Europos sąjungoje smuko 1.523 mln., euro zonoje - 1.121 mln. žmonių, o pas mus - penkiais tūkstančiais.
Tarp Europos sąjungos šalių, remiantis Eurostat duomenimis, spalį mažiausiai bedarbystė išliko Čekijoje ir Vokietijoje, kur ji siekė atitinkamai vos 2,2 ir 3,3 procento. Tuo tarpu didžiausias minimas rodiklis fiksuotas Graikijoje (18,9 procento) ir Ispanijoje (14,8).
Kalbant apie jaunimo nedarbo lygį, tai jis euro zonoje per praėjusį mėnesį, lyginant su rugsėju, paaugo nuo 17,1 iki 17,3 procento, kai prieš metus sudarė 18,1 procento. Europos sąjungoje šis rodiklis per mėnesį nepakito ir sudarė 15,3 procento, o Lietuvoje krito nuo 10,7 iki 10,6 procento. Praėjusių metų spalį jaunimo bedarbystės lygis siekė atitinkamai 16,3 ir 12,9 procento.
Tarp sąjungos šalių mažiausias bedarbystės lygis jaunimo tarpe kaip ir kalbant apie bendrą bedarbystę buvo Čekijoje ir Vokietijoje, kur šis rodiklis sudarė atitinkamai 5,2 ir 6,2 procento. Tuo tarpu didžiausias rodiklis Graikijoje (36,8 procento) ir Ispanijoje (34,9 procento).