Dvi didžiausios pasaulio ekonomikos (3 dalis)

» Straipsniai » Ekonomika
Šįkart lygindami dvi didžiausias pasaulio ekonomikas apžvelgsime pinigų, indeksų ir reitingų, mokesčių bei finansų rinkų sritis.
versija spausdinimui
Autorius: traders.lt Data: 2018-11-03 03:45 Komentarai: (0)
Dabar dėmesio centre yra Amerikos ir Kinijos santykiai, t.y. konfliktas prekybos srityje. Tai dviejų šalių, kurių ekonomikos yra pačios didžiausios pasaulyje, susidūrimas. Tad apžvelgsime ir paanalizuosime šių šalių svarbiausius ekonominius rodiklius, ir šįkart mūsų dėmesio centre pinigų, indeksų ir reitingų, mokesčių bei finansų rinkų sritys.

Po antrosios dalies (nuoroda į antrą dalį) pristatome paskutinę trečiąją dalį apie minimas valstybes. Nagrinėsime pagrindinius šių šalių oficialiai pateiktus ir žinomus ekonominius duomenis per laikotarpį nuo 1990 metų iki dabar.


Pinigai

Nagrinėjant pinigų dalį, visų pirmą norėtųsi apžvelgti abiejų šalių užsienio valiutų rezervus ir jų pokyčius nuo 1990 metų. Štai Kinijoje nuo minimų metų šios atsargos augo ir piką pasiekė 2014 metų birželį, kuomet šios valstybės užsienio valiutų rezervų vertė pasiekė absoliučiai rekordinį beveik keturių trilijonų dolerių lygį, t.y. 3,993 trilijono dolerių. Po to šis rodiklis ėmė mažėti ir stabilizavosi ties kiek didesniu nei trijų trilijonų dolerių lygiu. Remiantis naujausiais duomenimis, rugsėjį Kinijos rezervų vertė siekė 3,087 trilijono dolerių ir buvo pati didžiausia pasaulyje. Praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje šios Azijos atstovės užsienio valiutų atsargų vertė dar sudarė tik mažiau nei aštuoniolika milijardų dolerių, t.y. 17,897 mlrd. dolerių. Tai reiškia, kad nuo to laiko šis rodiklis pašoko net 172,5 karto. Atkreiptinas dėmesys, jog sparčiausiai šios šalies atsargų vertė ėmė augti maždaug nuo šio amžiaus pradžios.



Amerikoje užsienio valiutų rezervai nuo 1990 metų iki maždaug paskutinės pasaulinės finansų ir ekonominės krizės svyravo 65 - 85 mlrd. dolerių ribose, na o kriziniu laikotarpiu šis rodiklis paaugo ir 2012 metų rugsėjį pasiekė piką, t.y. sudarė 153,075 mlrd. dolerių. Po to šios valstybės atsargos kiek susitraukė ir svyravo maždaug ties 120 milijardų dolerių lygiu, o remiantis naujausiais duomenimis sudarė 123,729 mlrd. dolerių, kai praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje siekė 75,506 mlrd. dolerių. Tai reiškia, kad nuo minimo laikotarpio šis rodiklis pašoko 1,6 karto, arba gerokai mažiau nei Kinijoje.

Duomenys apie abiejų valstybių aukso rezervus yra pateikiami nuo šio amžiaus pradžios. Taigi, kaip matome iš paveikslėlio su grafikais, Amerikoje aukso atsargos per analizuojamą laikotarpį labai nedaug svyravo ir nežymiai sumažėjo nuo 8138.82 iki 8133.46 tonų, o didžiausias jų kiekis buvo pasiektas 2001 metų trečią ketvirtį, t.y. 8149.05 tonos.



Tuo tarpu kinai nuo šio amžiaus pradžios labai aktyviai ir intensyviai didino savo turimus aukso rezervus, kurie dabar jau sudaro 1842.60 tonų, kai dar 2000 metų pradžioje sudarė tik 395.01 toną. Tai reiškia, kad jie per minimą laikotarpį pašoko 4,7 karto, tačiau ir toliau išlieka gerokai mažesni lyginant su JAV, t.y. 4,4 karto, tiesa šio amžiaus pradžioje jie buvo kuklesni net 20,6 karto.

Dar vienas svarbus rodiklis, kurį norėtume apžvelgti - tai namų ūkių bendra skola lyginant su šalies metinio bendrojo vidaus produkto verte procentine išraiška. Duomenys apie šį rodiklį Kinijoje pateikiami tik nuo 2006 metų, kuomet jis siekė vos 11,5 procento, o dabar, remiantis naujausiais duomenimis, jau sudaro 49,3 procento, t.y. pašoko virš keturių kartų (4,3 karto). Per visą šį laikotarpį, išskyrus trumpą krizinį laikotarpį, šis rodiklis nuosekliai augo.



Amerikoje namų ūkių bendros skolos lyginant su šalies metinio bendrojo vidaus produkto verte procentinis rodiklis nuo 1990 metų, kuomet jis sudarė 59,7 procento, nuosekliai augo iki pat paskutinės pasaulinės finansų ir ekonominės krizės, t.y. pikas buvo pasiektas 2008 metų pirmą ketvirtį, kuomet šis rodiklis siekė 98,6 procento. Kilus krizei ir vėliau amerikiečiai ėmė mažinti skolų naštą ir šiais metais šios šalies namų ūkių bendros skolos ir bendrojo vidaus produkto santykis jau siekia 77,3 procento, o tai reiškia, kad nuo praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžios jis paaugo tik 1,3 karto. Tuo tarpu per palyginamą laikotarpį su Kinija, t.y. nuo 2006 metų, kuomet jis sudarė 93,1 procento, šis rodiklis susitraukė septynioliką procentų, tačiau išlieka didesnis nei lyginamoje valstybėje.

Kalbant apie bazinę palūkanų normą, tai Kinijoje duomenys apie ją pateikiami nuo 1996 metų vidurio. Nuo minimo laikotarpio iki dabar šioje šalyje minima palūkanų norma visuomet buvo didesnė nei Jungtinėse Amerikos Valstijose. Šiuo metu Kinijoje bazinė palūkanų norma sudaro 4,35 procento, bei per analizuojamą laikotarpį ji yra absoliučiai rekordiškai žema. Ši palūkanų norma nekinta nuo pat 2015 metų spalio, t.y. trejus metus. Štai minėtų 1996 metų viduryje ji dar siekė net vienuolika procentų, tačiau po to ėmė nuosekliai mažėti ir jau šio amžiaus pradžioje sudarė mažiau nei šešis procentus. Nuo to laikotarpio šioje valstybėje buvo du bazinės palūkanų normos padidinimo ciklai, tačiau abiem atvejais palūkanų norma ūgtelėdavo tik keliais procentais.



Kaip minėta, Kinijoje dabar bazinė palūkanų norma rekordinėse žemumose, tuo tarpu Amerikoje Centrinis bankas šiuo metu įgyvendina monetarinės politikos griežtinimo politiką bei ši palūkanų norma jau sudaro 2 - 2.25 procento, kai dar 2015 metų pabaigoje siekė 0 - 0.25 procento, t.y. buvo rekordiškai žema ir tokia buvo nuo pat 2008 metų gruodžio mėnesio. Tuo tarpu praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje šioje valstybėje bazinė palūkanų norma sudarė net 8,25 procento, bet po to nuosekliai mažėjo, nes buvo vykdoma pinigų švelninimo politika, bei 1992 metų rugsėjį jau siekė tris procentus. Po to JAV dar be dabartinio buvo iš esmės du monetarinės politikos griežtinimo etapai, t.y. nuo 1994 iki 1995 metų, bei nuo 2004 metų vidurio iki 2006 metų vidurio, kai palūkanų norma paaugo nuo vieno procento iki 5,25 procento.

Be jokios abejonės nagrinėjant pinigų sritį, būtina apžvelgti ir taip vadinamą pinigų pasiūlą. Mūsų dėmesio centre pinigų pasiūlos M2, kurį sudaro apyvartoje esantys banknotai, monetos ir kitas į jas lengvai konvertuojamas turtas bei trumpalaikiai terminuoti indėliai bankuose, rodiklis. Kinijos atveju duomenys apie šį rodiklį pateikiami nuo 1996 metų, kuomet jis siekė 5,84 trilijono juanių, na o šių metų rugsėjį jis jau sudarė net 18,017 trilijono juanių. Tai reiškia, kad per minimą laikotarpį pinigų pasiūlos M2 rodiklis, kuris nuosekliai augo, pašoko net 3,1 karto.



Amerikoje per palyginamą laikotarpį minimas pinigų pasiūlos rodiklis irgi nuosekliai nuolat augo. 1996 metais jo vertė siekė 3,645 trilijono dolerių, na o per pirmą šių metų rudens mėnesį M2 jau siekė net 14,254 trilijono dolerių. Tad minimas pinigų pasiūlos rodiklis per analizuojamą laikotarpį šoktelėjo net 3,9 karto, arba kiek labiau nei Kinijoje.


Indeksai ir reitingai

Šią dalį pradedame nuo šalims labai svarbios konkurencingumo srities. Norėdami palyginti padėtį pagal konkurencingumą Amerikoje ir Kinijoje, mes panaudosime taip vadinamą konkurencingumo indeksą, kurį kasmet skelbia Pasaulio ekonomikos forumas. Taigi, remiantis naujausiais duomenimis, JAV iš šimto balų surinko 85.64 ir pagal konkurencingumą tarp 140 šalių užėmė pirmą vietą, kaip ir praėjusiais metais, kuomet surinko 84.84 balus. Duomenys apie konkurencingumo reitingą pateikiami nuo 2007 metų, kuomet ši šalis irgi lyderiavo, tačiau po kelių metų ėmė prarasti turimas pozicijas ir 2013 metais buvo nukritusi į septintą vietą, bet vėliau vėl sugrįžo ten kur buvo anksčiau.



Kinija šiais metais kalbant apie konkurencingumo indeksą surinko kiek daugiau balų nei praėjusiais metais, t.y. jie padidėjo nuo 71.76 iki 72.61, tačiau vis dar šis rodiklis mažesnis nei prieš tai minėtos šalies atveju, tad nieko stebėtino, jog konkurencingumo reitinge šį Azijos atstovė tik 28 vietoje, ir šioje pozicijoje išliko ketvirtus metus iš eilės. Tiesa, nuo 2007 metų, kuomet Kinija šiame reitinge buvo trisdešimt ketvirta, ji nors ir nedaug, tačiau pagerino savo pozicijas.

Korupcija, tai dar vienas reiškinys, kuris šiuo atveju yra negatyvus, ir pagal kurį norėtume palyginti dvi analizuojamas valstybes. Egzistuoja taip vadinamas korupcijos indeksas, kurį sukūrė Transparency International ir kuris skelbiamas nuo 1995 metų. Iš šimto balų (skalė nuo nulio iki šimto balų ir kuo daugiau balų surenkama, tuo mažesnė korupcija yra šalyje) Amerika praėjusiais metais surinko 75 balus, kai metais anksčiau - 74. Per minimą laikotarpį šios šalies minimas rodiklis gana nedaug svyravo į abi puses bei 2010 metais jo reikšmė buvo žemiausia, t.y. buvo surinktas 71 balas.



Kinija 2017 metais iš šimto galimų balų surinko mažiau nei pusę, t.y. tik keturiasdešimt vieną, arba pastebimai mažiau nei JAV atveju, tačiau tai didžiausias rodiklis per visą analizuojamą laikotarpį, kai dar 1995 metais ši šalis buvo surinkusi vos 21.6 balo.

Kalbant apie korupcijos reitingą, kurį sudaro ta pati Transparency International organizacija, praėjusiais metais tarp 175 šalių Amerika užėmė šešioliktą vietą, o Kinija - tik 77, t.y. gerokai žemesnę. Nuo 1995 metų, kuomet JAV minėtame reitinge buvo penkiolikta, jos užimta aukščiausia vieta buvo keturiolikta, o žemiausia - 24.



Tuo tarpu 1995 metais Kinija korupcijos reitinge buvo gerokai aukščiau nei dabar, t.y. užėmė keturiasdešimtą vietą. Tad per analizuojamą laikotarpį akivaizdu, jog ši šalis prarado turėtas pozicijas ir 2014 metais netgi buvo nukritusi vos į šimtąją vietą tarp 175 valstybių.

Sąlygos plėtoti verslą - tai dar vienas svarbus rodiklis, kurį mes norėtume apžvelgti ir kurį šiuo atveju sudaro Pasaulio bankas. Remiantis naujausiais duomenimis, šiais metais tarp 190 reitinguotų pasaulio šalių Kinija užėmė tik 78 vietą, o Jungtinės Amerikos Valstijos - šeštą, arba gerokai aukštesnę, tad akivaizdu, kad antrojoje valstybėje sąlygos plėtoti verslą yra vertinamos gerokai palankiau ir taip buvo visada nuo pat 2008 metų, kai pradėtas skelbti šis rodiklis.



Tiesa, minėtais 2008 metais Amerika pagal sąlygas plėtoti verslą buvo dar aukštesnėje pozicijoje, t.y. ketvirtoje, tuo tarpu Kinija žemesnėje, t.y. 86 ir per analizuojamą laikotarpį buvo nusmukusi dar žemiau (2012 metais jai teko tik 99 pozicija), tad šioje šalyje sąlygos plėtoti verslą per dešimt metų nors ir nežymiai, tačiau pagerėjo.


Mokesčiai

Kaip ir įprasta apžvelgsime ir dar vieną svarbią skiltį, t.y. mokesčius. Šiuo atveju, kas itin svarbu, nebus įvertintos įvairios išlygos ir lengvatos. Pradedame nuo abiejose šalyse taikomo pelno mokesčio. Kinijoje jis šiuo metu sudaro 25 procentus, o Amerikoje jis nuo šių metų pradžios pastebimai sumažintas, t.y. nuo 35 iki 21 procento, o tai reiškia, kad jis jau mažesnis nei prieš tai minėtoje valstybėje. Prieš tai 35 procentų pelno mokestis JAV galiojo net nuo 1993 metų, o praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje buvo vienu procentu žemesnis. Kinijos atveju duomenys apie šį mokestį yra turimi nuo 1997 metų, kuomet jis siekė trisdešimt tris procentus. Šioje šalyje pelno mokestis iki dabartinio lygio sumažintas 2008 metais.

Kalbant apie gyventojų pajamų mokestį, tai pateikiamas maksimalus koks yra galimas abiejose nagrinėjamose šalyse. Šiuo atveju duomenys turimi nuo 2004 metų. Per šį laikotarpį Kinijoje minimas mokestis nekito bei sudarė keturiasdešimt penkis procentus bei jis visada buvo didesnis nei Amerikoje, kur gyventojų pajamų mokestis nuo 2004 metų, kai sudarė trisdešimt penkis procentus, iki dabar buvo keičiamas du kartus, t.y. 2013 metais kilsteltas iki 39,6 procento, o šiais metais, kaip ir pelno mokesčio atveju, sumažintas ir siekia trisdešimt septynis procentus.

Informacija apie pagrindinį pardavimo arba pridėtinės vertės mokestį (PVM) Kinijoje yra pateikiama nuo 2006 metų, ir iki pat dabar šis mokestis nekito bei nuolat sudarė septyniolika procentų. Tuo tarpu Jungtinėse Amerikos Valstijose apskritai tokio mokesčio nėra.

Dar vienas mokestis pagal kurį norėtume palyginti dvi nagrinėjamas šalis - tai socialinės apsaugos. Nuo pat praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžios Amerikoje minimas mokestinis nekito ir siekė 15,3 procento (darbdavys sumoka 7,65 procento ir lygiai tiek pat - darbuotojas). Analizuojamoje Azijos atstovėje duomenys apie socialinės apsaugos mokestį yra pateikiami tik nuo 2005 metų. Per visą šį laikotarpį minimas mokestis nekito ir sudarė keturiasdešimt aštuonis procentus (darbdavys sumoka didžiąją dalį, t.y. 37 procentus, na o likusius vienuolika procentų - darbuotojas), t.y. jis yra daugiau nei tris kartus didesnis nei JAV.


Finansų rinkos

Deja, tačiau informacija apie Kinijos dešimties metų trukmės valstybinių obligacijų pajamingumą yra pateikiama tik nuo 2005 metų vidurio. Nuo to laikotarpio iki dabar šios valstybės minėtos trukmės obligacijų pajamingumas gan nedaug svyravo (tarp 2,75 ir 4,5 procento), ir dažniausiai būdavo didesnis už analogiškų Amerikos valstybinių obligacijų. Šiuo metu Amerikos dešimties metų trukmės valstybinių skolos vertybinių popierių pajamingumas siekia 3,2 procento, o Kinijos yra kiek aukštesnis ir sudaro 3,52 procento.



Iš Amerikos dešimties metų trukmės obligacijų pajamingumo grafiko, kuris pateiktas nuo 1990 metų, matome, kad jis nuosekliai mažėjo, t.y. krito nuo 7,92 procento iki net 1,365 procento 2016 metų liepą. Tačiau nuo to trendas apsivertė, t.y. pajamingumas ėmė didėti, ir kaip minėta, jau viršijo psichologinį trijų procentų lygį.

Iš pateikto dolerio ir juanio valiutų kurso grafiko matome, kad iš pradžių Amerikos valiuta nuosekliai ir gan sparčiai stiprėjo juanio atžvilgiu, t.y. nuo 1990 metų pradžioje buvusio 7,07790 lygio buvo pakilta iki 8,73050 juanio už dolerį lygio 1994 metų pradžioje. Dolerio vertės prieaugis per minimą laikotarpį siekė 23,4 procento, be to, prieš tai Amerikos valiuta irgi gerokai sustiprėjo. Tiesa, po to Amerikos valiuta Kinijos valiutos atžvilgiu kiek susilpnėjo ir nuo maždaug 1995 metų dešimt metų svyravo labai mažame intervale tarp 8,16 ir 8,36 juanių už vieną dolerį, kitaip tariant turėjome griežtai kontroliuojamą juanio kursą dolerio atžvilgiu.



Vėliau nuo 2005 metų vidurio iki 2014 metų pradžios fiksuota dolerio vertės kritimo Kinijos valiutos atžvilgiu tendencija, t.y. Amerikos valiuta per šį laikotarpį susilpnėjo 28,3 procento. Po to sulaukėme dolerio vertės atšokimo nuo 6,017 iki 6,98714 juanių už dolerį 2016 metų pabaigoje, na o po korekcijos Amerikos valiutos ir Kinijos valiutos kursas vėl testuoja tą atšokimo piką, kuris buvo pasiektas prieš korekciją. Tad bendrai nuo 1990 metų pradžios valiutų kursas iš esmės nepakito.

Kalbant apie akcijų rinką, Amerikos akcijų rinkos nagrinėjimui pasirinkome vieną iš pagrindinių - S&P500 indeksą. Kaip matome iš pateikto grafiko, jis nuo pat praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžios buvo augimo kanale ir nuosekliai kopė į viršų. 2000 metais sprogus dotcom burbului, jo vertė driokstelėjo žemyn, t.y. po pastebimo augimo sulaukėme korekcijos, kurios dugnas buvo pasiektas 2002 metų spalį, po ko sulaukėme indekso vertės augimo, kuris tęsėsi penkerius metus, bei po to, kai ankstesnis rekordinis lygis buvo nežymiai viršytas, prasidėjo nauja korekcijos banga, kuri buvo kiek didesnė procentinio nuosmukio prasme ir kurios metu dugnas buvo pasiektas 2009 metų kovą. Nuo minėto laikotarpio užgimė naujas ilgalaikis augimo etapas šturmuojant vis naujesnius rekordinius lygius. Nors šių metų rugsėjį buvo pasiektas naujas rekordinis S&P500 indekso lygis, tuo pačiu po tokio ilgo ir įspūdingo augimo, padidėjo didesnės korekcijos rizika.



Nagrinėjant Kinijos akcijų rinką naudosime pagrindinį šios šalies indeksą Shanghai Composite. Minimas indeksas nuo pat 1990 metų augo ir augimo pikas buvo pasiektas 1993 metų vasarį, po ko sulaukėme korekcijos, kuri tęsėsi metus su pusę. Vėliau prasidėjo naujas Shanghai Composite indekso vertės augimo etapas, kuris tęsėsi iki 2001 metų vidurio. Po šio augimo vėl korekcija, kuri truko ketverius metus. 2005 metų vasarą prasidėjo spartus Kinijos akcijų rinkos pagrindinio indekso vertės augimas, kuris užsibaigė dar prieš 2008 metų rudenį kilusią pasaulinę krizę. Po korekcijos Shanghai Composite indeksas, kas itin reikšminga, taip ir nepasiekė 2007 metų spalį užfiksuoto rekordinio 6124,04 punktų lygio. Nuo šių metų pradžios Kinijos akcijų rinkoje vėl dominuoja meškos.



Lyginant abu indeksus, trumpalaikėje perspektyvoje, nuo šių metų pradžios S&P500 paaugo apie du procentus, o Shanghai Composite indekso vertė susitraukė kiek daugiau nei devyniolika procentų. Per pastaruosius vienerius metus indeksų vertės atitinkamai paaugo 5,55 procento, bei krito 20,89 procento, per pastaruosius trejus metus - paaugo 29,42 procento ir smuko 19,51 procento, o per penkerius pašoko 54 procentais ir 24,5 procento.

Kalbant apie ilgalaikę perspektyvą, per pastaruosius dešimt metų Amerikos akcijų rinkos indekso S&P500 vertė pašoko 181,8 procento, o Kinijos Shanghai Composite - gerokai mažiau, t.y. 55,63 procento. Per paskutinius dvidešimt metų indeksų vertė atitinkamai šoktelėjo 144,97 procento ir 118,76 procento, o per paskutinius trisdešimt metų - 875,8 ir 2577,02 procento, t.y. šiuo atveju Kinijos akcijų rinkos indekso vertės prieaugis yra pastebimai didesnis.


Trečios dalies trumpos išvados:

Kinijoje užsienio valiutų rezervų vertė per analizuojamą laikotarpį pašoko nepalyginamai labiau ir šiuo metu yra pati didžiausia pasaulyje, tačiau per pastaruosius kelis metus abiejuose šalyse šis rodiklis mažai kinta;

Nuo šio amžiaus pradžios kinai gerokai padidino savo turimas aukso atsargas, tuo tarpu JAV jos faktiškai nepakito, tačiau išlieka gerokai didesnės nei prieš tai minėtos šalies atveju;

Per palyginamą laikotarpį Kinijoje namų ūkių bendros skolos ir metinio bendrojo vidaus produkto santykinis rodiklis išreikštas procentais pašoko daugiau nei keturis kartus, tuo tarpu Amerikoje jis smuktelėjo, bet išlieka didesnis;

Per visą analizuojamą laikotarpį Amerikoje bazinė palūkanų norma visuomet buvo mažesnė nei Kinijoje, tačiau dabar pirmojoje valstybėje vyksta monetarinės politikos griežtinimo ciklas, tuo tarpu Azijos atstovėje jau trejus metus palūkanų norma yra rekordinėse žemumose;

Amerikoje ir Kinijoje nuo 1996 metų pinigų pasiūlos rodiklis M2 nuosekliai augo, tačiau vis dėl to pirmojoje šalyje jis pašoko kiek labiau;

Konkurencingumo reitinge JAV lyderiauja antrus metus iš eilės, tuo tarpu Kinija pastebimai atsilieka, tačiau nuo 2007 metų pagerino savo pozicijas;

Kalbant apie korupcijos indeksą, tai čia be jokios abejonės Amerikos pozicijos pastebimai geresnės, kaip ir korupcijos reitinge, kur Kinija nuo 1995 metų gerokai prarado turėtas pozicijos, t.y. mažiausiai korumpuotų šalių reitinge smuktelėjo žemyn;

Amerikoje sąlygos plėtoti verslą yra gerokai palankesnės nei kitoje analizuojamoje valstybėje, tačiau Kinijoje per dešimt metų jos kiek pagerėjo;

Per palyginamą laikotarpį pelno mokestis buvo sumažintas abiejose analizuojamose valstybėse, tiesa, Amerikoje to sulaukėme tik šiais metais, ir dabar joje šis mokestinis yra mažesnis nei Kinijoje;

Nuo 2004 metų Kinijoje maksimalus gyventojų pajamų mokestis nekito ir buvo didesnis nei Amerikoje, kur jis šiais metais buvo kiek sumažintas;

Amerikoje nėra pridėtinės vertės mokesčio, tuo tarpu kitoje mūsų analizuojamoje šalyje PVM nuo 2006 metų nekito;

Per palyginamą laikotarpį Kinijoje socialinės apsaugos mokestis buvo daugiau nei tris kartus didesnis nei JAV bei ten didžiąją jo dalį sumoka darbdavys, kai Amerikoje po lygiai darbuotojas ir darbdavys;

Amerikos dešimties metų trukmės valstybinių obligacijų pajamingumas per palyginamą laikotarpį su Kinijos tos pačios trukmės obligacijų pajamingumu, iš esmės visuomet buvo mažesnis, tačiau ilgą laiką nuosekliai mažėjęs, jis nuo 2016 metų vidurio ėmė augti;

Kalbant apie dolerio ir juanio valiutos kursą, per mūsų analizuojamą laikotarpį buvo keli esminiai momentai, t.y. spartus dolerio vertės augimas, po to dešimt metų trukusi griežta valiutų kurso kontrolė, ir po to maždaug devynis metus trukęs juanio vertės Amerikos valiutos atžvilgiu augimas, po ko sulaukėme dolerio atšokimo, na o bendra prasme nuo 1990 metų pradžios, lyginant su dabartine verte, dolerio kursas Kinijos valiutos atžvilgiu iš esmės nepakito;

Tiek trumpalaikėje perspektyvoje, tiek ilgalaikėje Amerikos akcijų rinkos grąža buvo didesnė, išskyrus pastaruosius trisdešimt metų, kur jau pastebimai lyderiauja Kinijos akcijų rinka.




Dar daugiau informacijos ir straipsnių ekonomikos tematika rasite mūsų tinklapio straipsnių skiltyje Ekonomika (bei nuspaudę šią aktyvuotą nuorodą).
 
Dar nėra komentarų