
Kinija vakar po pietų paskelbė, kad rugsėjo 24 dieną, kai įsigalios pirmadienį anonsuoti JAV tarifai kiniškoms prekėms, ji pritaikys atsakomuosius nuo 5 iki 10 proc. dydžio tarifus, 60 mlrd. JAV dolerių vertės amerikietiškoms prekėms, taip apmokestindama apie 95 proc. JAV importą į Kiniją. Kinijos vyriausybės išplatintame pranešime teigiama, kad atsakomieji tarifai yra įvedami, kadangi šalis neturi kito pasirinkimo siekdama apginti laisvą tarptautinę prekybą. D. Trumpas socialinėje erdvėje komentuodamas atsakomuosius tarifus paskelbė, kad Kinija taikydama tarifus stengiasi paveikti vidurio kadencijos rinkimus Amerikoje, taip taikydamasi į JAV fermerius bei pramonę. Nepaisant ankstesnių grasinimų, trečiadienio rytą Kinija dar nebuvo išplatinusi oficialaus atsakymo, ar dalyvaus JAV inicijuojamose prekybos paliaubų derybose, kurios turėtų prasidėti rytoj. JAV žiniasklaidoje neoficialiai pranešama, kad Kinija gali neatsisakyti kvietimo dalyvauti derybose, tačiau į jas gali siųsti savo žemesnio rango delegaciją. Analitikų nuostabai rinkos ir Kinijos atsakomuosius tarifus pasitiko teigiamai: sprendimas patvirtinti tarifus jau buvo įskaičiuotas anksčiau, tačiau investuotojams daug optimizmo suteikė faktas, kad abiejų pusių tarifų dydžiai yra ženkliai mažesni už ankstesnius grasinimus, o tai rodo, kad abi šalys pasilieka erdvės savo spaudimo griežtinimui bei yra linkę derėtis dėl naujo tipo prekybos santykių.
Dauguma Azijos indeksų antrą prekybos sesiją iš eilės fiksuoja augimus: 08:30 val. Kinijos CSI 300 augo +1,73 proc., Japonijos NIKKEI 225 +1,24 proc., o Pietų Korėjos KOSPI traukėsi -0,05 proc.
Valiutų rinkos
Apžvalgininkai teigia, kad išnaudojusi tiesioginius būdus atsakyti į JAV primetamus tarifus, Kinija imsis kitų priemonių prekybos kare su JAV. Viena iš galimų priemonių yra manipuliacijos juanio kursu, siekiant jį susilpninti, kad būtų kompensuoti D. Trumpo primesti tarifai. Vis dėl to, Kinijos premjeras paskelbė, kad jo šalis neketina devalvuoti juanio, su tikslu stimuliuoti šalies eksportą. Į pastarąsias naujienas vakar teigiamai sureagavo Australijos dolerio kursas, kuris ženkliai stiprėjo valiutų krepšelio atžvilgiu. Trečiadienį USD/AUD fiksavo -0,36 proc. kritimą iki 1,38 lygio, o nuo vakarykštės sesijos pradžios Australijos doleris jau yra sustiprėjęs daugiau nei 1,4 proc. Antroji galimybė, kuria galėtų pasinaudoti Kinija, siekdama kovoti su JAV yra mažesnis Amerikos skolos vertybinių popierių supirkimas, taip sunkinant Amerikai galimybes finansuoti savo biudžeto deficitą. Pastaruoju įrankiu Kinija yra linkusi naudotis ir šiuo metu yra sumažinusi turimos JAV skolos lygį iki žemiausio lygio šiais metais.
USD/JPY kursas vakar į naujus pranešimus prekybos konflikte reagavo augdamas +0,46 proc. iki 112,36 lygio, nuo kurio pernelyg nenutolo ir trečiadienio rytą. USD/CNY po vakarykščio +0,07 proc. augimo šiandien ryte traukėsi -0,19 proc. iki 6,8488 lygio. Ženklių judesių antrą prekybos sesiją nebuvo stebima ir EUR/USD poroje, kur šiandien ryte valiutos kurso vertė laikėsi ties 1,1687 lygiu (+0,17 proc.).
Baltijos vertybinių popierių rinka
Baltijos vertybinių popierių rinkoje antradienį Vilniaus indeksas augo +0,13 proc., Rygos +2,44 proc., o Talino +0,07 proc. Per visas tris rinkas sugeneruota apyvarta pasiekė beveik 526 tūkst. Eur lygį, o daugiau nei šeštadalis apyvartos, kaip įprasta, sugeneruota „Tallina Sadam“ pozicijoje, kur akcijos kaina vakar krito -0,76 proc. iki 2,0325 lygio. Neženkliai mažesniu aktyvumu buvo pažymėta prekyba „Tallinna Kaubamaja Grupp“ pozicijoje, kur akcijos kaina vakar augo +0,22 proc. iki 9 Eur lygio.
Aktyviausias mėnuo nuo šių metų pradžios fiksuojamas didžiųjų akcininkų konfliktą išgyvenančioje „Olainfarm“ pozicijoje, kur vakar akcijos kaina augo +0,76 proc. iki 6,65 Eur. lygio.