Rytinė finansų rinkų apžvalga

» Verslo ir rinkų naujienos
Autorius: Swedbank Data: 2018-09-14 10:11 Komentarai: (0)
Ketvirtadienį prekybą Europos rinkose skatino regiono centriniai bankai, kurie sesijos metu skatino teigiamus indeksų pokyčius, tačiau paskutiniu dienos akcentu tapo D. Trumpo pranešimas, dėl prekybos santykių su Kinija, kuris paskatino Europos indeksų grįžimą prie prekybos atidarymo reikšmių. Vokietijos DAX augo +0,19 proc., Britanijos FTSE 100 traukėsi -0,43 proc., o Stoxx Europe 600 -0,15 proc. Amerikos indeksai prekybos sesiją baigė augdami (Dow Jones +0,57 proc., S&P 500 +0,53 proc.).

Reaguodamas į trečiadienį rinkoje vyravusį optimizmą dėl santykių atšilimo JAV bei Kinijos santykiuose, po to kai pranešta, kad JAV atstovai inicijuoja naujas derybas, JAV Prezidentas D. Trumpas vakar paskelbė, kad Amerika nepatiria spaudimo siekti sutarimo bei prekybos santykių pagerinimo su Kinija. Jautriai Europoje vakar sutiktas pranešimas Azijos rinkose šiandien dėmesio didesnio nesulaukė, regiono investuotojams teigiamai vertinant Europoje posėdžiavusių centrinių bankų rezultatus. 08:19 val. Kinijos CSI 300 fiksavo +0,12 proc. augimą, Japonijos NIKKEI 225 stiebėsi +0,92 proc., o Pietų Korėjos KOSPI +1,27 proc.

Valiutų rinkos

Vakar per pietus posėdžiavęs Britanijos Centrinis Bankas (BOE) kaip ir tikėtasi nepakeitė šalies bazinės palūkanų normos bei paliko ją ties 0,75 proc. riba. Išplatintame pranešime teigiama, kad šalies ekonomikos augimas atitinka prognozes, tačiau didžiausiu neapibrėžtumu centriniam bankui išlieka Brexit perspektyvos. BOE vadovo M. Carney susitikimo su Britanijos ministrais metu buvo paskelbta, kad šaliai pasitraukus iš ES be jokio susitarimo, centrinis bankas būtų priverstas didinti palūkanų normas, tačiau šį kartą banko veiksmai būtų mažiau efektyvūs nei 2016 metais, kuomet Britanijos ekonomika patyrė šoką po balsavimo dėl Brexit. Teigiama, kad BOE ruošiasi nesklandžiam Britanijos pasitraukimui iš bendrijos, kuris paskatintų ženklų svaro kurso silpnėjimą, aukštesnių prekybos tarifų įvedimą bei infliacijos augimą. BOE prognozuoja, kad gyvenamųjų namų kainos Britanijoje, šaliai pasitraukus iš ES be susitarimo galėtų kristi apie 35 proc., o šalyje galėtų pasikartoti 2008 m. ekonomikos kritimo scenarijus, kuomet šalies ekonomika lėtėjo daugiau nei 6 proc. GBP/USD kursas vakar užfiksavo beveik 0,5 proc. augimą iki 1,3108 lygio, nuo kurio nenutolo ir šiandien ryte.

Didžiausio dėmesio vakar sulaukė centrinio banko posėdis Turkijoje (CBT). Likus valandai iki centrinio banko sprendimo dėl bazinės palūkanų normos kėlimo, kuri, prognozuota, jog turėjo augti nuo 17,75 iki 21 proc., Turkijos Prezidentas R. T. Erdoganas sulaužė tradiciją nekomentuoti centrinio banko veiksmų bei remdamasis gegužę išsakytais rinkiminiais pažadais paskelbė, kad CBT vykdomas bazinės palūkanų normos kėlimas yra žalingas ekonomikai, skatina infliacijos augimą bei paskelbė, kad prie ekonominių problemų šalyje sprendimo turėtų prisidėti komerciniai bankai, kurie turėtų palaikyti šalies ūkį. Nepaisant to, CBT vakar bazinę palūkanų normą pakėlė iki 24 proc. ribos, kuri yra aukščiausia per R. T. Erdogano valdymo laikotarpį, o šalies prezidento pranešimą 3 proc. kritimu JAV dolerio atžvilgiu pasitikęs Turkijos liros kursas prekybos sesiją baigė kompensuodamas šiuos nuostolius bei dar sustiprėdamas daugiau nei 4 proc. (USD/TRY vakar užsidarė ties 6,0821 kaina). Penktadienio rytą liros kursas toliau silpnėjo, rinkai nerimaujant ar vakarykščių CBT veiksmų užteks stabilizuoti valiutos silpnėjimui ir skolas užsienio valiuta turinčioms kompanijoms skubant pasinaudoti proga pigiau nusipirkti JAV dolerių. Skaičiuojama, kad Turkijos kompanijų įsipareigojimai JAV doleriais siekia apie 216 mlrd. ribą.

Centrinių bankų pasirodymą vakar užbaigė ECB spaudos konferencija, kurios metu netikėtumų nebuvo paskelbta. Kaip ir tikėtasi, ECB nuo kiti mėnesio dvigubai, iki 15 mlrd. Eur ribos sumažins kiekybinio skatinimo apimtis, bei programą vykdys iki šių metų pabaigos. Palūkanų normos kėlimo nesitikima vykdyti iki 2019 m. vidurio. Kaip ir prognozuota, M. Draghi akcentavo tvyrantį nerimą dėl pasaulinės prekybos bei augantį neapibrėžtumą besivystančiose rinkose bei paskelbė apie sumažintas Euro zonos ekonomikos augimo prognozes: 2018 m. prognozė sumažinta nuo 2,1 iki 2,0 proc., 2019 nuo 1,9 iki 1,8 proc., o 2020 išliko ties 1,7 proc. riba. Infliacijos prognozės atitinkamam laikotarpiui išliko nepakeistos ties 1,7 proc. riba. EUR/USD poroje ECB posėdis vakar ženklaus pėdsako nepaliko, tačiau kurso vertė ženklesnius pokyčius užfiksavo po to, kai JAV buvo paskelbti lūkesčių neatitikę rugpjūčio mėnesio infliacijos rodikliai, kurie parodė, kad mėnesinis kainų augimas JAV išliko ties 0,2 proc. riba, nors buvo tikimasi jo spartėjimo iki 0,3 proc. lygio, o metinė kainų augimo reikšmė mažėjo nuo 2,9 iki 2,7 proc., nors buvo tikimasi lėtėjimo tik iki 2,8 proc. ribos. Mėnesinė infliacija nevertinant maisto produktų bei energetinių išteklių kainų mažėjo nuo 0,1 iki 0,2 proc., o metinė nuo 2,4 iki 2,2 proc., nors abiejų dydžių pokyčių sulaukti nebuvo tikėtasi. EUR/USD kursas vakar augo +0,55 proc. iki 1,169 lygio, nuo kurio penktadienio rytą nuosaikiai kopė aukštyn (08:28 val. 1,1698, +0,07 proc.).

Baltijos vertybinių popierių rinka

Baltijos vertybinių popierių rinkoje vakar buvo sugeneruota 558 tūkst. Eur apyvarta. Vilniaus indeksas traukėsi -0,01 proc., Rygos +0,19 proc., o Talino +0,1 proc. Aktyviausiai prekiauta „Šiaulių banko“ akcijomis, o investuotojams sureagavus į Amerikos investicinio fondo sprendimą nusipirkti 60 proc. banko „Luminor“ akcijų, bei laukiant panašių įvykių „Šiaulių banko“ pozicijoje, akcijos kaina sesijos metu augo +1 proc. iki 0,504 Eur.

„Žemaitijos pienas“ šiandien ryte paskelbė, kad grupės grynasis pelnas per pirmąjį šių metų pusmetį traukėsi 12,3 proc. nors pardavimo pajamos per tą patį laikotarpį augo 7,6 proc.
 
Dar nėra komentarų