versija spausdinimui
(0)
Remiantis šiandien paviešinta Europos sąjungos statistikos departamento naujausia informacija, per birželį, palyginus su ankstesniu mėnesiu, tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje pramonės produkcija smuktelėjo, o mūsų šalyje šis rodiklis paaugo.
Per birželio mėnesį pramonės produkcijos apimtys euro zonoje krito 0,7 procento, kai mėnesį prieš tai paaugo 1,4 procento. Prognozuota, jog šis rodiklis susitrauks vidutiniškai 0,3 procento. Europos sąjungoje pramonė krito 0,4 procento, kai gegužę paaugo 1,3 procento. Lietuvoje šis rodiklis per birželį ūgtelėjo 0,7 procento, kai mėnesį prieš tai pakilo net 11,5 procento.
Euro zonoje per pirmą vasaros mėnesį kapitalo prekių gamyba krito 2,9 procento, kasdieninio vartojimo - 0,6 procento, tarpinių prekių krito 0,5 procento, o ilgalaikio vartojimo prekių - 0,4 procento, tuo tarpu energijos gamyba padidėjo 0,5 procento. Europos sąjungoje per birželį kapitalo prekių gamyba krito dviem procentais, tarpinių prekių - 0,3 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 0,2 procento, kasdieninio vartojimo - 0,1 procento, tuo tarpu energijos gamyba kaip ir euro zonoje pakilo 0,5 procento.
Labiausiai per pirmą vasaros mėnesį tarp Europos sąjungos šalių pramonės produkcija susitraukė Airijoje (8,9 procento), Olandijoje (1,3 procento) ir Vengrijoje (1,2 procento), o daugiausiai paaugo Kroatijoje (4,5 procento) ir Rumunijoje (1,7 procento).
Tuo tarpu pramonės produkcijos metinis prieaugis per birželį, palyginus ankstesniu mėnesiu, euro zonoje krito nuo 2,6 iki 2,5 procento, kai laukta, jog išliks toks pats. Europos sąjungoje šio rodiklio metinis prieaugis per minimą laikotarpį nepakito ir siekė 2,6 procento, o Lietuvoje krito nuo 5,2 iki 5,1 procento.
Euro zonoje per metus labiausiai paaugo kapitalo prekių gamyba (4,3 procento), kasdieninio vartojimo prekių - 2,8 procento, tarpinių prekių pakilo 1,8 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 0,9 procento, o energijos gamyba krito 2,8 procento. Europos sąjungoje per minimą laikotarpį kapitalo prekių gamyba pakilo 4,4 procento, kasdieninio vartojimo prekių - 3,1 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 2,2 procento, tarpinių prekių ūgtelėjo 2,1 procento, tuo tarpu energijos gamyba smuko dviem procentais.
Tarp sąjungos šalių per metus pramonės produkcijos apimtys labiausiai šoktelėjo Airijoje (7,7 procento), Rumunijoje pakilo septyniais procentais, o Čekijoje - 6,9 procento. Tuo tarpu kritimas per minimą laikotarpį fiksuotas Danijoje (1,2 procento), Portugalijoje (vienu procentu) ir Olandijoje, kur krito 0,2 procento.
Per birželio mėnesį pramonės produkcijos apimtys euro zonoje krito 0,7 procento, kai mėnesį prieš tai paaugo 1,4 procento. Prognozuota, jog šis rodiklis susitrauks vidutiniškai 0,3 procento. Europos sąjungoje pramonė krito 0,4 procento, kai gegužę paaugo 1,3 procento. Lietuvoje šis rodiklis per birželį ūgtelėjo 0,7 procento, kai mėnesį prieš tai pakilo net 11,5 procento.
Euro zonoje per pirmą vasaros mėnesį kapitalo prekių gamyba krito 2,9 procento, kasdieninio vartojimo - 0,6 procento, tarpinių prekių krito 0,5 procento, o ilgalaikio vartojimo prekių - 0,4 procento, tuo tarpu energijos gamyba padidėjo 0,5 procento. Europos sąjungoje per birželį kapitalo prekių gamyba krito dviem procentais, tarpinių prekių - 0,3 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 0,2 procento, kasdieninio vartojimo - 0,1 procento, tuo tarpu energijos gamyba kaip ir euro zonoje pakilo 0,5 procento.
Tuo tarpu pramonės produkcijos metinis prieaugis per birželį, palyginus ankstesniu mėnesiu, euro zonoje krito nuo 2,6 iki 2,5 procento, kai laukta, jog išliks toks pats. Europos sąjungoje šio rodiklio metinis prieaugis per minimą laikotarpį nepakito ir siekė 2,6 procento, o Lietuvoje krito nuo 5,2 iki 5,1 procento.
Tarp sąjungos šalių per metus pramonės produkcijos apimtys labiausiai šoktelėjo Airijoje (7,7 procento), Rumunijoje pakilo septyniais procentais, o Čekijoje - 6,9 procento. Tuo tarpu kritimas per minimą laikotarpį fiksuotas Danijoje (1,2 procento), Portugalijoje (vienu procentu) ir Olandijoje, kur krito 0,2 procento.