versija spausdinimui
(0)
Europos bei vakarų rinkos vakar vertino Kinijos pajėgumus toliau dalyvauti prekybiniame kare ir augo. Vokietijos DAX stiebėsi +0,61 proc., Britanijos FTSE 100 bei Stoxx Europe 600 po +0,78 proc., o JAV Dow Jones bei S&P 500 atitinkamai +0,91 bei +0,87 proc.
Pekinas trečiadienį sureagavo į JAV Prezidento administracijos planus įvesti naujus 200 mlrd. JAV dolerių vertės tarifus ir pareiškė, kad į naujas grėsmes šalies prekybai reaguos atitinkamai, bei paragino kitas šalis prisijungti prie Kinijos bei ginti laisvą prekybą. Vis dėl to, kitaip nei pirmuoju atveju, kuomet abi šalys viena kitai pritaikė 34 mlrd. JAV dolerių vertės tarifus, šį kartą Kinija nesugebės atgal atsakyti tokio paties masto apribojimais Amerikai, kadangi visas JAV eksportas į Kiniją tesiekia 130 mlrd. JAV dolerių. Anksčiau, Kinija yra taikiusi plėtros apribojimus didžiosioms Japonijos automobilių gamintojų bei Pietų Korėjos turizmo korporacijoms šalyje, todėl tikimasi, kad panašių priemonių gali būti imtasi ir dabar, prieš tokias ekspansiją Kinijoje vykdančias korporacijas kaip antai „General Motors“. Tarp potencialių taikinių ne pirmą kartą yra minimas mažmeninės prekybos tinklas „Walmart Inc“, kurio akcijų vertė nuo šių metų pradžioje pasiektų visų laikų aukštumų jau yra kritusi beveik penktadaliu. Antradienį Kinijos viceministras Ženevoje vykusio interviu metu pabrėžė būtinybę abiems šalims sėsti prie derybų stalo bei ieškoti prekybos problemos sprendimo. Tuo tarpu JAV Respublikonų partijos atstovai trečiadienį paragino D. Trumpą bei Xi Jinpingą atnaujinti derybas dėl prekybos santykių bei stengtis išvengti naujų tarifų taikymo, o vakar atvirumą deryboms akcentavo ir JAV Iždo sekretorius S. Mnuchinas. Pabrėždamas, kad Amerika siekia teisingos prekybos, S. Mnuchinas vakar pareiškė, kad JAV matydama Kinijos pastangas reformuoti prekybą, bus pasirengusi persvarstyti tarifus. Mėnesį trukę derybos tarp Kinijos bei JAV nutrūko birželį, kuomet Kinija nesutiko su JAV Prezidento administracijos sąlygomis sumažinti Amerikos prekybos deficitą 200 mlrd. JAV dolerių, nors ir buvo sutikusi į šalį įsileisti daugiau amerikietiškų prekių. Nepavykus rasti sutarimo per pastarąjį derybų ratą, JAV pradėjo spausti Kiniją įgyvendinti dar griežtesnes reformas. Komentuodamas Kinijos galimybę prekybos kare naudoti spaudimą mažinant JAV skolos finansavimą, S. Mnuchinas atmetė tokią idėją, argumentuodamas tuo, kad Kinija neturėtų taip giliai veltis į konfliktą, kadangi tai labiau pakenktų pačios Kinijos ekonomikai, nei JAV.
Brent naftos kaina trečiadienį užfiksavo didžiausią nuo 2016 m. vasario vienos dienos kritimą beveik -7 proc. iki 73,4 JAV dolerių ribos, nuo kurios per pastarąsias dvi sesijas yra atšokusi iki 74,3 JAV dolerių lygio. Rinka neigiamai sureagavo į besiplečiantį prekybos konfliktą bei pasirodžiusias spekuliacijas, kad ignoruojami D. Trumpo reikalavimai naftos eksportuotojams didinti naftos gavybą, bei mažinti šios žaliavos kainą rinkoje, gali paskatinti Rusijos prezidentą V. Putiną derėtis su JAV prezidentu dėl naftos kainų kitą savaitę vyksiančio susitikimo metu. Amerikos Respublikonai yra suinteresuoti naftos kainos sumažėjimu bent iki lapkričio mėnesio, kuomet JAV vyks vidurio laikotarpio rinkimai. Libijoje paskelbta apie atnaujintą rytų uostų naftos krovą, kuri buvo nutrūkusi dėl uostus kontroliuojančios kariuomenės protestų, o trečiadienį paskelbti JAV savaitiniai naftos rinkos duomenys šių įvykių fone nesulaukė atitinkamo rinkos atsako: žaliavinės naftos atsargos praėjusią savaitę užfiksavo didžiausią savaitinį kritimą nuo 2013 m. galo, mažėjo 3,02 proc., bei pasiekė 405 mln. barelių ribą, o atsargų kritimas analitikų lūkesčius viršijo daugiau nei 3 kartus. Benzino atsargos traukėsi -694 tūkst barelių (-0,29 proc.) ir nenutolo nuo prognozių, o naftos gavybos duomenys ketvirtą savaitę iš eilės laikėsi ties 10,9 mln. barelių per dieną lygiu.
JAV bei Kinijai pateikus signalus apie poreikį atnaujinti prekybos derybas, Azijos rinkos šiandien fiksavo augimus: 08:11 val. Japonijos NIKKEI 225 augo +2,03 proc., Kinijos CSI 300 +0,49 proc., o Pietų Korėjos KOSPI +1,13 proc.
Valiutų rinkos
Amerikoje vakar buvo paskelbta, kad birželį mėnesinė infliacija buvo lygi 0,1 proc., nors mėnesį prieš tai jos reikšmė laikėsi ties 0,2 proc. ir analitikai pokyčio nesitikėjo. Metinės infliacijos reikšmė tuo pat metu augo nuo 2,8 iki 2,9 proc. ir atitiko lūkesčius. Ketvirtą sesiją iš eilės silpnėjantis EUR/USD kursas vakar į naujienas reagavo nuosaikiai ir užfiksavo -0,02 proc. dienos kritimą, o šiandien ryte 08:17 val. nuo prekybos sesijos pradžios buvo susitraukęs -0,13 proc. iki 1,1657.
Baltijos vertybinių popierių rinka
Baltijos vertybinių popierių rinkoje vakar vyko neaktyvi prekyba, kurios metu sugeneruota apyvarta pasiekė 472 tūkst. Eur ribą. Vilniaus indeksas augo +0,31 proc., o Rygos bei Talino krito atitinkamai -0,13 bei -0,1 proc.
„Tallinna Sadam“ vakar paskelbė, kad antrojo ketvirčio krovinių pergabenimai augo +2,5 proc., keleivių +0,2 proc., o laivų aptarnauta -4,3 proc. mažiau lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Akcijos kaina vakar augo +0,72 proc. iki 1,964 Eur ribos.
Pekinas trečiadienį sureagavo į JAV Prezidento administracijos planus įvesti naujus 200 mlrd. JAV dolerių vertės tarifus ir pareiškė, kad į naujas grėsmes šalies prekybai reaguos atitinkamai, bei paragino kitas šalis prisijungti prie Kinijos bei ginti laisvą prekybą. Vis dėl to, kitaip nei pirmuoju atveju, kuomet abi šalys viena kitai pritaikė 34 mlrd. JAV dolerių vertės tarifus, šį kartą Kinija nesugebės atgal atsakyti tokio paties masto apribojimais Amerikai, kadangi visas JAV eksportas į Kiniją tesiekia 130 mlrd. JAV dolerių. Anksčiau, Kinija yra taikiusi plėtros apribojimus didžiosioms Japonijos automobilių gamintojų bei Pietų Korėjos turizmo korporacijoms šalyje, todėl tikimasi, kad panašių priemonių gali būti imtasi ir dabar, prieš tokias ekspansiją Kinijoje vykdančias korporacijas kaip antai „General Motors“. Tarp potencialių taikinių ne pirmą kartą yra minimas mažmeninės prekybos tinklas „Walmart Inc“, kurio akcijų vertė nuo šių metų pradžioje pasiektų visų laikų aukštumų jau yra kritusi beveik penktadaliu. Antradienį Kinijos viceministras Ženevoje vykusio interviu metu pabrėžė būtinybę abiems šalims sėsti prie derybų stalo bei ieškoti prekybos problemos sprendimo. Tuo tarpu JAV Respublikonų partijos atstovai trečiadienį paragino D. Trumpą bei Xi Jinpingą atnaujinti derybas dėl prekybos santykių bei stengtis išvengti naujų tarifų taikymo, o vakar atvirumą deryboms akcentavo ir JAV Iždo sekretorius S. Mnuchinas. Pabrėždamas, kad Amerika siekia teisingos prekybos, S. Mnuchinas vakar pareiškė, kad JAV matydama Kinijos pastangas reformuoti prekybą, bus pasirengusi persvarstyti tarifus. Mėnesį trukę derybos tarp Kinijos bei JAV nutrūko birželį, kuomet Kinija nesutiko su JAV Prezidento administracijos sąlygomis sumažinti Amerikos prekybos deficitą 200 mlrd. JAV dolerių, nors ir buvo sutikusi į šalį įsileisti daugiau amerikietiškų prekių. Nepavykus rasti sutarimo per pastarąjį derybų ratą, JAV pradėjo spausti Kiniją įgyvendinti dar griežtesnes reformas. Komentuodamas Kinijos galimybę prekybos kare naudoti spaudimą mažinant JAV skolos finansavimą, S. Mnuchinas atmetė tokią idėją, argumentuodamas tuo, kad Kinija neturėtų taip giliai veltis į konfliktą, kadangi tai labiau pakenktų pačios Kinijos ekonomikai, nei JAV.
Brent naftos kaina trečiadienį užfiksavo didžiausią nuo 2016 m. vasario vienos dienos kritimą beveik -7 proc. iki 73,4 JAV dolerių ribos, nuo kurios per pastarąsias dvi sesijas yra atšokusi iki 74,3 JAV dolerių lygio. Rinka neigiamai sureagavo į besiplečiantį prekybos konfliktą bei pasirodžiusias spekuliacijas, kad ignoruojami D. Trumpo reikalavimai naftos eksportuotojams didinti naftos gavybą, bei mažinti šios žaliavos kainą rinkoje, gali paskatinti Rusijos prezidentą V. Putiną derėtis su JAV prezidentu dėl naftos kainų kitą savaitę vyksiančio susitikimo metu. Amerikos Respublikonai yra suinteresuoti naftos kainos sumažėjimu bent iki lapkričio mėnesio, kuomet JAV vyks vidurio laikotarpio rinkimai. Libijoje paskelbta apie atnaujintą rytų uostų naftos krovą, kuri buvo nutrūkusi dėl uostus kontroliuojančios kariuomenės protestų, o trečiadienį paskelbti JAV savaitiniai naftos rinkos duomenys šių įvykių fone nesulaukė atitinkamo rinkos atsako: žaliavinės naftos atsargos praėjusią savaitę užfiksavo didžiausią savaitinį kritimą nuo 2013 m. galo, mažėjo 3,02 proc., bei pasiekė 405 mln. barelių ribą, o atsargų kritimas analitikų lūkesčius viršijo daugiau nei 3 kartus. Benzino atsargos traukėsi -694 tūkst barelių (-0,29 proc.) ir nenutolo nuo prognozių, o naftos gavybos duomenys ketvirtą savaitę iš eilės laikėsi ties 10,9 mln. barelių per dieną lygiu.
JAV bei Kinijai pateikus signalus apie poreikį atnaujinti prekybos derybas, Azijos rinkos šiandien fiksavo augimus: 08:11 val. Japonijos NIKKEI 225 augo +2,03 proc., Kinijos CSI 300 +0,49 proc., o Pietų Korėjos KOSPI +1,13 proc.
Valiutų rinkos
Amerikoje vakar buvo paskelbta, kad birželį mėnesinė infliacija buvo lygi 0,1 proc., nors mėnesį prieš tai jos reikšmė laikėsi ties 0,2 proc. ir analitikai pokyčio nesitikėjo. Metinės infliacijos reikšmė tuo pat metu augo nuo 2,8 iki 2,9 proc. ir atitiko lūkesčius. Ketvirtą sesiją iš eilės silpnėjantis EUR/USD kursas vakar į naujienas reagavo nuosaikiai ir užfiksavo -0,02 proc. dienos kritimą, o šiandien ryte 08:17 val. nuo prekybos sesijos pradžios buvo susitraukęs -0,13 proc. iki 1,1657.
Baltijos vertybinių popierių rinka
Baltijos vertybinių popierių rinkoje vakar vyko neaktyvi prekyba, kurios metu sugeneruota apyvarta pasiekė 472 tūkst. Eur ribą. Vilniaus indeksas augo +0,31 proc., o Rygos bei Talino krito atitinkamai -0,13 bei -0,1 proc.
„Tallinna Sadam“ vakar paskelbė, kad antrojo ketvirčio krovinių pergabenimai augo +2,5 proc., keleivių +0,2 proc., o laivų aptarnauta -4,3 proc. mažiau lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Akcijos kaina vakar augo +0,72 proc. iki 1,964 Eur ribos.