Dvi Pietų Europos šalys (3 dalis)

» Straipsniai » Ekonomika
Autorius: traders.lt Data: 2018-07-08 01:47 Komentarai: (0)
Visi puikiai žinome apie Pietų Europos šalis, t.y. šiuo atveju apie Italiją ir Ispaniją, kuriuos asocijuojasi su poilsiu, turizmu, geru oru ir žinoma futbolu. Tačiau į šias dvi valstybes pažiūrėkime kitu kampu, t.y. per makroekonominių rodiklių prizmę, kas mums padės dar labiau susipažinti su jomis. Taigi, šįkart mūsų dėmesio centre Italija ir Ispanija bei trečia dalis apie jas.

Po antrosios dalies (nuoroda į antrą dalį) pristatome paskutinę trečiąją dalį apie minimas valstybes. Nagrinėsime pagrindinius šių šalių oficialiai pateiktus ir žinomus ekonominius duomenis per laikotarpį nuo šio amžiaus pradžios iki dabar.


Pinigai

Remiantis naujausiais duomenimis, šiuo metu Italijos turimų užsienio valiutų rezervų vertė siekia 130,189 mlrd. eurų, tuo tarpu ispanų minimas rodiklis yra 2,2 karto mažesnis ir siekia 59,328 mlrd. eurų. Šio amžiaus pradžioje italų šis rodiklis buvo tik apie keturiolika procentų didesnis už kaimyninės valstybės, t.y. abiejų šalių užsienio valiutų rezervų vertė tuomet siekė atitinkamai 45,122 mlrd. eurų ir 39,637 mlrd. eurų. Taigi, nuo 2000 metų Italijos rezervų vertė pašoko beveik tris kartus, t.y. 2,9 karto, o Ispanijos - tik 1,5 karto.



Nuo šio amžiaus pradžios abiejose nagrinėjamose šalyse minimas rodiklis kito labai nežymiai, tačiau vėliau Italijoje ir Ispanijoje pasuko skirtingomis kryptimis. Pirmojoje valstybėje jis ėmė nuosekliai ir sparčiai augti nuo maždaug 2005 metų, ir aukščiausia jo visų laikų vertė buvo pasiekta 2012 metų rugsėjį, kuomet italų užsienio valiutų rezervų vertė siekė net 147,91 mlrd. eurų. Tačiau euro zonoje kilusi skolų krizė lėmė tai, kad jis ėmė mažėti bei 2013 metais jau sudarė tik kiek daugiau nei 105 mlrd. eurų, bet po to atsitiesė, ir pastaruosius kelis metus nežymiai svyruoja. Tuo tarpu Ispanijoje užsienio valiutų rezervų vertė ėmė nuosekliai mažėti nuo pat maždaug 2002 metų iki maždaug 2005 metų vidurio, kai krito nuo daugiau nei keturiasdešimties milijardų eurų iki žemiau nei penkiolikos milijardų eurų, t.y. net daugiau nei du kartus. Vėliau nuo 2008 metų šioje valstybėje šis rodiklis ėmė nuosekliai augti, bet kaip ir Italijos atveju per euro zonos skolų krizę kiek smuktelėjo, tačiau mažiau. Po minėtos krizės ispanų rezervų vertė pakilo beveik dvigubai ir pastaruosius kelis metus nežymiai svyruoja.

Kaip matome iš paveikslėlio, nei viena ši dviejų analizuojamų šalių nėra aukso gerbėja, nes nuo šio amžiaus pradžios nepadidino šio metalo kiekio, o priešingai - susimažino. Be to, per visą nagrinėjamą laikotarpį italų aukso rezervai visuomet buvo gerokai didesni.



Antrą šių metų ketvirtį Italija turėjo 2451.8 tonas auksas, o ispanai - tik 281.6 tonas, arba 8,7 karto mažiau. 2000 metais šio metalo rezervai siekė atitinkamai 2451.84 tonas ir 523.47 tonas. Tai reiškia, kad italų turimi aukso rezervai nuo to laiko faktiškai nepakito, o Ispanijos atveju susitraukė net beveik du kartus, t.y. 1,9 karto.

Nuo šio amžiaus pradžios abiejose Pietų Europos atstovėse nuosekliai bei gan sparčiai augo privačiosios skolos ir bendrojo vidaus produkto santykinis procentinis rodiklis. Ispanijoje jis nuo 2000 metų, kuomet sudarė 181,2 procento, pakilo iki net 274,5 procento, t.y. 2007 metais prieš krizę buvo pasiektas pikas. Tačiau po to privačios skolos ir bendrojo vidaus produkto rodiklis ėmė mažėti ir praėjusiais metais jau sudarė tik 200,1 procento, arba gerokai mažiau nei prieš paskutinę pasaulinę krizę.



Italijoje šis rodiklis nuo šio amžiaus pradžios visuomet buvo mažesnis nei prieš tai minėtoje valstybėje. Taigi, 2000 metais italų minimas rodiklis siekė 131,3 procento, ir po to kaip ir Ispanijoje didėjo, tik augimo pikas buvo pasiektas vėliau, t.y. 2011 metais, kai sudarė 186,6 procento. Nuo to laiko Italijos privačios skolos ir bendrojo vidaus produkto santykinis procentinis rodiklis ėmė nuosekliai mažėti, bet lėčiau nei ispanų atveju, ir remiantis naujausiais duomenimis 2016 metais sudarė 172,6 procento. Akivaizdu, kad iki pasaulinės krizės abiejose šalyse buvo paskolų ėmimo bumas, na o po to jis baigėsi ir vėliau prie šio rodiklio kritimo prisidėjo ir atsigavusios šalių ekonomikos.

Be jokios abejonės nagrinėjant pinigų sritį, būtina apžvelgti ir taip vadinamą pinigų pasiūlą. Mūsų dėmesio centre pinigų pasiūlos M3, kurį sudaro apyvartoje esantys banknotai, monetos ir kitas į jas lengvai konvertuojamas turtas bei trumpalaikiai terminuoti ir ilgalaikiai indėliai bankuose, rodiklis. Abiejose Pietų Europos atstovėse šis rodiklis, išskyrus krizinį laikotarpį, augo ir šturmavo vis naujus rekordinius lygius, tiesa, po krizių šis procesas jau nebuvo toks intensyvus, be to, minimas rodiklis Italijoje visuomet buvo kiek didesnis.



Taigi, remiantis naujausiais duomenimis, gegužę pinigų pasiūlos M3 rodiklis Italijoje sudarė 1,54 trilijonus eurų, kai šio amžiaus pradžioje - 666,3 milijardus eurų. Tai reiškia, kad per minimą laikotarpį jis pašoko 2,3 karto. Tuo tarpu Ispanijoje minimas pinigų pasiūlos rodiklis nuo 2000 metų pakilo nuo 462,9 mlrd. eurų iki 1,21 trilijono eurų, arba 2,6 karto, t.y. kiek sparčiau nei kaimyninėje valstybėje.


Indeksai ir reitingai

Šią dalį pradedame nuo šalims labai svarbios konkurencingumo srities. Norėdami palyginti padėtį pagal konkurencingumą Ispanijoje ir Italijoje, mes panaudosime taip vadinamą konkurencingumo indeksą, kurį kasmet skelbia Pasaulio ekonomikos forumas. Vertinant šalių konkurencingumą maksimaliai galima surinkti septynis balus. Duomenys apie konkurencingumo indeksą yra pateikiami nuo 2007 metų.



Remiantis naujausiais duomenimis, italai surinko 4.54 balus iš septynių, tuo tarpu ispanų rodiklis yra kiek aukštesnis, t.y. siekia 4.7 balo. 2007 metais šis rodiklis siekė atitinkamai 4.37 ir 4.69 balus. Tai reiškia, kad pirmojoje valstybėje šis konkurencingumo indeksas paaugo, o kitoje - faktiškai nepakito. Per analizuojamą laikotarpį abiejų Pietų Europos valstybių konkurencingumo indeksas kriziniu laikotarpiu buvo kiek pasikoregavęs, tačiau palyginti nedaug.

Kalbant apie konkurencingumo reitingą, tai Ispanijos pozicija nuo 2007 metų, nuo kurių pateikti duomenys, visuomet buvo aukštesnė nei kaimyninės valstybės. Šiuo metu tarp 137 pasaulio šalių ispanai pagal konkurencingumą yra 34 pozicijoje, arba dviem vietom žemiau nei prieš metus, tuo tarpu italai - 43 ir per metus pakilo viena pozicija į viršų.



Palyginimui, 2007 metais Ispanija šiame reitinge buvo dar geresnėje pozicijoje, t.y. dvidešimt devintoje, o Italija - prastesnėje, t.y. 47. Tai reiškia, kad per palyginamąjį laikotarpį antroji šalis savo pozicijas pagerino, o pirmojo - prarado. Abiejų valstybių konkurencingumas kriziniu laikotarpiu sumažėjo.

Korupcija, tai dar vienas reiškinys, kuris šiuo atveju yra negatyvus, ir pagal kurį norėtume palyginti dvi Senojo žemyno atstoves. Egzistuoja taip vadinamas korupcijos indeksas, kurį sukūrė Transparency International. Iš šimto balų (skalė nuo nulio iki šimto balų ir kuo daugiau balų surenkama, tuo mažesnė korupcija yra šalyje), italai praėjusiais metais surinko lygiai pusę, tuo tarpu ispanai - kiek daugiau, t.y. 57 balus. Tai reiškia, kad šiuo metu korupcijos lygis Pietų Europos atstovėse panašus, tačiau ispanai nuo šio amžiaus pradžios visuomet šiame indekse surinkdavo daugiau balų.



2000 metais ispanai iš šimto balų korupcijos indekse buvo surinkę septyniasdešimt, arba daugiau nei dabar. Nuo to laiko ši šalis faktiškai nuosekliai surinkdavo vis mažesnį balų skaičių. Tuo tarpu Italija 2000 metais buvo surinkusi 46 balus, arba panašiai kaip ir praėjusiais metais. Kriziniu laikotarpiu šios valstybės balų skaičius buvo nusmukęs iki 39.

Kalbant apie korupcijos reitingą, kurį sudaro ta pati Transparency International organizacija, praėjusiais metais tarp 175 šalių Italija užėmė 54 vietą, o kaimyninė valstybė aukštesnę - 42. Palyginus su šio amžiaus pradžia, tiek Ispanija, tiek Italija reitinge prarado pozicijas, tačiau pirmuoju atveju kritimas reitinge buvo gerokai didesnis.



Ispanai šiame reitinge 2000 metais buvo net dvidešimtoje pozicijoje, o kaimynai italai - 39, tačiau kriziniu laikotarpiu, t.y. 2012 metais, buvo nusmukę iki 72 vietos.

Sąlygos plėtoti verslą - tai dar vienas svarbus rodiklis, kurį mes norėtume apžvelgti ir kurį šiuo atveju sudaro Pasaulio bankas. Remiantis naujausiais duomenimis, 2017 metais tarp 190 reitinguotų pasaulio šalių Italija užėmė 46 vietą, kai metais anksčiau - penkiasdešimtą, tuo tarpu ispanų vieta reitinge praėjusiais metais buvo pastebimai aukštesnė, t.y. 28, o 2016 metais - 32.



Ispanija pagal šį rodiklį nuo 2008 metų, kai yra pateikiami tokie duomenys, visuomet buvo aukštesnėje pozicijoje nei kaimyninė valstybė. Štai minimais metais ispanai pagal sąlygas plėtoti verslą buvo 51 vietoje, o italai - 74. Tai reiškia, kad nuo to laiko abiejose analizuojamose šalyse sąlygos plėtoti verslą pastebimai pagerėjo, kas yra pozityvu.

Abi nagrinėjamas šalis taip pat palyginome ir pagal būsto nuosavybės rodiklį. Italijos atveju tokio pobūdžio duomenys pateikiami nuo 2005 metų, o Ispanijos - nuo 2008 metų. Taigi, per palyginamąjį laikotarpį pirmosios šalies minimas rodiklis visuomet buvo mažesnis.



Remiantis naujausiais duomenimis, būsto nuosavybės rodiklis Ispanijoje siekia 77,8 procento, o Italijoje - 72,3 procento. 2008 metais pirmojoje valstybėje jis sudarė 80,6 procento ir nuo to laiko mažėja, o kitoje šalyje sudarė 73,2 procento, t.y. nuo to laiko mažai pakito.


Mokesčiai

Kaip ir įprasta apžvelgsime ir dar vieną svarbią skiltį, t.y. mokesčius. Šiuo atveju, kas itin svarbu, nebus įvertintos įvairios išlygos ir lengvatos. Visų pirma pelno mokestis. Nuo šio amžiaus pradžios nagrinėjamose Senojo žemyno atstovėse kelis kartus buvo mažinamas standartinis pelno mokesčio tarifas. Šiuo metu Italijoje jis sudaro dvidešimt keturis procentus, t.y. vienu procentu mažiau nei Ispanijoje. 2000 metais pirmojoje šalyje jis siekė 41,3 procento, o Ispanijoje buvo pastebimai mažesnis ir sudarė trisdešimt penkis procentus, tad akivaizdu, kad per analizuojamą laikotarpį pelno mokestis Italijoje buvo sumažintas labiau. Esminiai šio mokesčio sumažinimai abiejose valstybėse buvo labai panašiu metu, 2008 metais, kai italai šį mokestį sumažino nuo 37,3 iki 31,4 procento, o ispanai per 2006 - 2008 metų laikotarpį nurėžė penkiais procentais iki trisdešimties procentų. Paskutinį kart Italijoje pelno mokestis sumažintas praėjusiais metais iki dabartinio lygio, ispanai iki dabartinio lygio nurėžė per 2014 - 2016 metų laikotarpį.

Kalbant apie gyventojų pajamų mokestį, tai pateikiamas maksimalus koks yra galimas abiejose nagrinėjamose šalyse. Per analizuojamą laikotarpį šis rodiklis Ispanijoje svyravo gerokai labiau. Štai dabar jis sudaro 45 procentus ir yra kiek didesnis nei Italijoje. Šio amžiaus pradžioje ispanai buvo nustatę keturiasdešimt aštuonių procentų maksimalų gyventojų pajamų mokestį. 2007 metais jis jau sudarė 43 procentus, tačiau po pasaulinės ekonominės ir finansų krizės šis mokestis buvo kilsteltas iki 52 procentų, na o dabartinį lygį jis pasiekė 2016 metais. Tuo tarpu italai maksimalaus gyventojų pajamų mokesčio tarifo nekeičia nuo pat 2005 metų, kuomet jis sumažintas iki keturiasdešimt trijų procentų, kai šio amžiaus pradžioje jis sudarė 45,9 procento.

Pagrindinis pardavimo arba pridėtinės vertės mokestis (PVM) nuo 2000 metų buvo padidintas tiek Italijoje, tiek Ispanijoje, tačiau pastarojoje jis ūgtelėjo labiau, nors visą laiką išliko kuklesnis. Šiuo metu ispanai yra nustatę dvidešimt vieno procento pridėtinės vertės mokestį, t.y. vienu procentu mažesnį nei italai. Bet štai šio amžiaus pradžioje minimas mokestis pirmojoje valstybė buvo dar mažesnis ir siekė šešiolika procentų, o Italijoje sudarė dvidešimt procentų.

Žinoma, kalbant apie mokesčius, reikia apžvelgti ir abiejose Senojo žemyno atstovėse taikomą socialinės apsaugos mokestį, kurį lyginant su buvusiu šio amžiaus pradžioje, tiek ispanai, tiek italai sumažino, tačiau antruoju atveju jis nurėžtas labiau, bet visą laiką buvo didesnis. Pirmoje šalyje jis dabar siekia 36,25 procento (darbdavys sumoka didžiąją dalį, t.y. 29,9 procento, na o likusius 6,35 procento - darbuotojas), o Italijoje šis mokestis kiek didesnis ir sudaro 39,49 procento (darbdavys sumoka didžiąją dalį, t.y. panašiai kaip Ispanijoje - trisdešimt procentų, o darbuotojas sumoka 9,49 procento). Tuo tarpu 2000 metais Italijoje socialinis mokestis siekė 44,29 procento (darbdavys mokėjo 34,1 procento, darbuotojas - 10,19 procento), o Ispanijoje sudarė 36,95 procento (darbdavio mokama dalis sudarė 30,6 procento, darbuotojo - 6,35 procento).


Finansų rinkos

Kaip matome iš pateikto paveikslėlio, abiejų Pietų Europos šalių dešimties metų trukmės obligacijų pajamingumų pokyčiai, pajamingumai ir jų kitimo dinamika buvo iš esmės identiška. Nuo šio amžiaus pradžios Italijos ir Ispanijos minėtos trukmės obligacijų pajamingumas mažėjo, na o pasaulinės ekonominės ir finansų krizės laikotarpiu paaugo. Dar labiau dešimties metų trukmės obligacijų pajamingumas šoktelėjo euro zonos skolų krizės laikotarpiu, kai sumažėjo pasitikėjimas. Abiem atvejais jis buvo pakilęs net virš septynių procentų.



Po to sumažėjus rizikai ir nurimus skolų krizei Italijos ir Ispanijos dešimties metų trukmės valstybinių obligacijų pajamingumai ėmė nuosekliai mažėti ir 2016 metų rugpjūtį pirmosios šalies obligacijų pajamingumas pasiekė absoliučiai rekordiškai žemą lygį, t.y. 1,05 procento. Tuo tarpu ispanų dešimties metų trukmės valstybinių obligacijų pajamingumas minimų metų rugsėjį nukrito dar labiau, t.y. iki 0,88 procento, kas taip pat yra rekordiškai žemas lygis. Tačiau po to Italijos obligacijų pajamingumas jau tapo kiek didesnis ir pastaruoju metu dėl šioje valstybėje padidėjusios politinės rizikos dar labiau pakilo ir liepos šeštą dieną jau sudarė 2,72 procento, arba dvigubai daugiau nei Ispanijoje, kur jis siekė 1,31 procento.

Italijos akcijų rinkos vienas iš pagrindinių indeksų FTSE MIB nuo šių metų pradžios paaugo vos 0,33 procento. Gegužės mėnesį jis ištrūko iš augimo kanalo, kuris prasidėjo dar 2016 metų liepą, pro apatinę dalį. Be to, vėl tvariai nepavyko pralaužti ilgalaikio pasipriešinimo lygio, tad tuo pačiu padidėjo grėsmė, kad galime sulaukti didesnės korekcijos.



Vienas iš pagrindinių Ispanijos akcijų rinkos indeksų IBEX šiais metais apskritai kol kas fiksuoja neigiamą pokytį, tiesa, jis nėra didelis ir sudaro 1,4 procento. Šis indeksas taip pat eilinį kart neįveikė ilgalaikio pasipriešinimo lygio, po to praėjusių metų vasarą sulaukėme korekcijos - kritimo, kuris tęsiasi iki šiol.



Per pastaruosius vienerius metus FTSE MIB indeksas paaugo keturiais procentais, o IBEX susitraukė 5,7 procento. Kalbant apie ilgesnę perspektyvą, tai per pastaruosius trejus metus pirmasis indeksas ūgtelėjo vos 1,5 procento, o antrasis susitraukė šešiais procentais, per penkerius - paaugo 38,8 procento ir 23,5 procento. Per paskutinius dešimt metų Italijos akcijų rinkos indeksas susitraukė 24,1 procento, o Ispanijos - 17,3 procento. Nuo šio amžiaus pradžios FTSE MIB indekso vertė krito 46,8 procento, o IBEX - 16,4 procento.


Trečios dalies trumpos išvados:

Nuo šio amžiaus pradžios italų užsienio valiutų rezervų vertė visuomet buvo didesnė nei kaimyninėje valstybėje, bei per nagrinėjamą laikotarpį pašoko beveik dvigubai sparčiau nei Ispanijoje;

Italijos aukso rezervai visuomet buvo gerokai didesni nei kitoje analizuojamoje šalyje, be to, jie Ispanijoje susitraukė gerokai labiau, t.y. net beveik du kartus;

Ispanijoje privačiosios skolos ir bendrojo vidaus produkto santykinis procentinis rodiklis visą laiką per nagrinėjamą laikotarpį buvo didesnis nei Italijoje bei svyravo į abi puses labiau. Nuo šio amžiaus pradžios šis rodiklis abiem atvejais nuosekliai didėjo, tačiau pasiekęs piką jau gana ilgą laiką jis mažėja;

Tiek Italijoje, tiek Ispanijoje pinigų pasiūlos M3 rodiklis nuo šio amžiaus pradžios kito labai panašiai, t.y. iš pradžių itin sparčiai augo, po to, kriziniu laikotarpiu krito, vėliau vėl ėmė kilti, tačiau gerokai lėčiau nei prieš tai. Pirmoje šalyje jis visuomet buvo didesnis, tačiau antrojoje nuo 2000 metų pašoko kiek labiau;

Ispanijos konkurencingumo indeksas yra kiek didesnis, tačiau nuo 2007 metų jis Italijoje pakilo labiau. Tas pats pasakytina ir apie pozicijas konkurencingumo reitinge;

Korupcijos lygis abiejose šalyse yra šiuo metu panašus, tačiau šio amžiaus pradžioje Ispanijoje jis buvo mažesnis. Abi valstybės per nagrinėjamą laikotarpį prarado turėtas pozicijas korupcijos reitinge, bet ispanai smuktelėjo gerokai labiau, tačiau visai laiką buvo aukštesnėje pozicijoje nei kaimynai;

Sąlygos plėtoti verslą Ispanijoje nuo 2008 metų visuomet buvo geresnės nei Italijoje, be to, nuo to laiko padėtis abiejose šalyse šiuo klausimu pastebimai pagerėjo;

Per palyginamąjį laikotarpį Ispanijoje būsto nuosavybės rodiklis visuomet buvo didesnis nei kaimyninėje valstybėje, tačiau tuo pačiu šis rodiklis mažėja;

Nuo šio amžiaus pradžios analizuojamose Pietų Europos šalyse per kelis kartus buvo pastebimai sumažintas pelno mokestis, tačiau Italijoje labiau ir šiuo metu jis kiek mažesnis nei Ispanijoje;

Palyginus su amžiaus pradžioje buvusių lygiu, abiejose analizuojamose valstybėse buvo sumažintas maksimalus taikomas gyventojų pajamų mokestis, kuris Ispanijoje yra kiek didesnis ir svyravo labiau;

Pagrindinis pardavimo arba pridėtinės vertės mokestis (PVM) nuo 2000 metų buvo padidintas tiek Italijoje, tiek Ispanijoje, tačiau pastarojoje jis ūgtelėjo labiau, bet vis dar išlieka mažesnis;

Palyginus su šio amžiaus pradžioje buvusiu, abiejose Pietų Europos šalyse buvo sumažintas socialinis mokestis, tačiau Italijoje labiau, bet kitą vertus jis visą laiką buvo didesnis nei kaimyninėje valstybėje;

Ispanijos ir Italijos dešimties metų trukmės valstybinių obligacijų pajamingumai ir jų pokyčių dinamika per analizuojamą laikotarpį buvo labai panaši, tačiau pastaruoju metu dėl antrojoje šalyje padidėjusios politinės rizikos skirtumas tarp šalių obligacijų pajamingumų gerokai ūgtelėjo;

Trumpalaikėje perspektyvoje ir vidutiniu laikotarpiu geriau sekėsi Italijos akcijų rinkai, o nuo 2000 metų pradžios abiejų šalių akcijų rinkų indeksų grąža yra neigiama, tačiau Ispanijos atveju neigiamas procentinis rodiklis yra pastebimai mažesnis.



Dar daugiau informacijos ir straipsnių ekonomikos tematika rasite mūsų tinklapio straipsnių skiltyje Ekonomika (bei nuspaudę šią aktyvuotą nuorodą).
 
Dar nėra komentarų