versija spausdinimui
(0)
Investuotojai Europoje vakar galėjo tik spėlioti, ką paskelbs vakare posėdį baigusi JAV Federalinio Rezervo valdyba, o regiono indeksai nebuvo linkę nutolti nuo rinkos atidarymo reikšmių. Vokietijos DAX vakar augo +0,38 proc., Stoxx Europe 600 +0,19 proc., o Britanijos FTSE 100 pokyčio neužfiksavo. Tuo tarpu didieji Amerikos indeksai po FED susirinkimo pajudėjo žemyn (Dow Jones -0,47 proc., S&P 500 -0,4 proc.).
Pabrėždamas pasitenkinimą JAV ekonomikos augimu, J. Powellas vakar paskelbė, kad vienbalsiu FED valdybos pritarimu regiono bazinė palūkanų norma pakelta ketvirčiu procento iki 1,75 – 2,00 proc. ribos, o šiais metais bus planuojama paspartinti palūkanų normos kėlimo tempą bei įvykdyti iš viso 4 metinius palūkanų normos kėlimus. Medianinė palūkanų normos reikšmė šiais metais turėtų sudaryti 2,4 proc., 2019 m. – 3,1 proc., o vidutiniu laikotarpiu turėtų laikytis ties 2,9 proc. lygiu. Kovo mėnesio susitikimo metu šie dydžiai atitinkamai buvo lygūs 2,1 proc., 2,9 ir 2,9 proc. Komentuodamas prekybos konfliktą tarp JAV bei jos prekybos sąjungininkių, J. Powellas pareiškė nematantis ženklų, kad nesutarimai padarytų ženklios įtakos regiono ekonomikos augimui arba situacijai darbo rinkoje. Nedarbo prognozė šiems metams nuo kovo mėnesio projekcijų sumažinta nuo 3,8 iki 3,6 proc., 2019 ir 2020 metais nedarbas turėtų laikytis ties 3,5 proc. riba (kovo mėnesio prognozė 3,6 proc.), o vidutiniu laikotarpiu FED kaip ir kovą tikisi matyti 4,5 proc. nedarbą. Komentuodamas situaciją darbo rinkoje J. Powellas pareiškė, kad 1,5 trilijonų JAV dolerių vertės mokesčių mažinimas bei 300 mlrd. JAV dolerių išaugęs valstybės išlaidavimas duoda teigiamą impulsą investicijoms ir neapibrėžtą laiko tarpą teigiamai veiks produktyvumo augimą. Vis dėl to, teigiamas požiūris į valstybės skatinimo programą nepakeitė FED požiūrio į vidutinio laikotarpio ekonomikos augimo prognozę, kuri išliko lygi 1,8 proc. Tuo tarpu 2018 m. medianinė prognozė buvo pakelta nuo 2,7 iki 2,8 proc., o 2019 bei 2020 m. realaus BVP augimo lūkesčiai išliko atitinkamai ties 2,4 bei 2,0 proc. Lūkesčius viršijanti infliacija šiais metais turėtų augti nuo kovą prognozuoto 1,9 proc. iki 2,1 proc. ir šiame lygyje Centrinis bankas ją sieks palaikyti 2019 bei 2020 metais.
Vidutiniu laikotarpiu tikimasi sulaukti 2 proc. kainų augimo. Dvylikos mėnesių JAV obligacijų pajamingumas po FED posėdžio šiandien ryte tęsė ketvirtą sesiją iš eilės trunkantį augimą ir laikėsi ties 2,3186 lygiu, o 10 m. pajamingumas po keturias iš eilės sesijas trukusio augimo šiandien ryte traukėsi -0,56 proc. iki 2,9498 lygio.
Vakar JAV taip pat pasirodė savaitiniai šalies naftos rinkos duomenys. Žaliavinės naftos atsargos praėjusią savaitę krito 3 kartus sparčiau nei prognozuota ir pasiekė 432,44 lygį (-0,95 proc.). Benzino atsargos traukėsi 2,27 mln. barelių iki 236,76 mln. barelių ribos, nors buvo tikimasi sulaukti atsargų augimo. Nuo vasario mėnesio nepertraukiamai auganti naftos gavyba JAV praėjusią savaitę sudarė 10,9 mln. barelių per dieną (+0,93 proc.). Brent rūšies naftos kaina po naujienų paskelbimo vakar augo +1,13 proc. iki 76,74 JAV dolerių ribos, o WTI stiebėsi +0,42 proc. iki 66,64 JAV dolerių lygio, nuo kurio nenutolsta ir šiandien ryte. Investuotojai Europoje energetikų akcijų vertę vakar sumažino -0,9 proc., o JAV -0,4 proc.
Azijos rinkos, vertindamos vakarykštį FED susirinkimą bei belaukdamos šiandieninio ECB posėdžio, ketvirtadienio rytą fiksavo nuosaikius kritimus. 08:04 val. Japonijos NIKKEI 225 traukėsi -0,54 proc., Kinijos CSI 300 -0,54 proc., o Pietų Korėjos KOSPI -1,14 proc.
Valiutų rinkos
EUR/USD iškart po FED pranešimo užfiksavo daugiau nei 0,5 proc. kritimą, tačiau sesijos pabaigoje užfiksavo +0,39 proc. dienos pokytį iki 1,1791 ribos, o šiandien ryte toliau judėjo į viršų ir 08:07 val. laikėsi ties 1,1807 lygiu. Šiandien po pietų ECB spaudos konferencijos metu bus laukiama M. Draghi pranešimo, kad regiono centrinis bankas paskelbs apie pergalę prieš euro zonos infliaciją ir praneš arba bent jau leis rinkai suprasti, apie kiekybinio skatinimo politikos pabaigą rugsėjį arba šių metų pabaigoje. Tuo tarpu rinka galutinius gegužės mėnesio regiono infliacijos duomenis galės įvertinti tik penktadienį: prognozuojama, kad metinė infliacijos reikšmė praėjusį mėnesį Euro zonoje augo nuo 1,2 iki 1,9 proc., tačiau nerimą turėtų kelti pagrindinės infliacijos išskyrus maisto produktų bei energetinių išteklių kainas stabili pozicija ties 1,1 proc. riba.
JAV dolerio kursas antrą sesiją silpnėja valiutų krepšelio atžvilgiu be centrinių bankų posėdžių rinkai dar vertinant spekuliacijas ir, kad JAV rytoj paskelbs naujų importo tarifų, nukreiptų į Kiniją paketą.
Baltijos vertybinių popierių rinka
Baltijos vertybinių popierių rinkoje vakar Vilniaus indeksas augo +0,07 proc., Rygos +1,25 proc., o Talino +0,04 proc. Per visas tris biržas buvo sugeneruota beveik 7,387 mln. Eur apyvarta, o sesijos metu absoliutus prekeivių dominavimas vyko „Tallinna Sadam“ pozicijoje, kurioje pirmoji viešos prekybos akcijomis diena buvo pažymėta +13,41 proc. akcijos kainos augimu iki 1,928 Eur lygio.
„Panevėžio statybos trestas“ (+0,45 proc., kaina – 0,894 Eur, apyvarta 894 Eur) vakar paskelbė, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė apeliacinį skundą dėl konkurencijos tarybos nutarimo, kuriuo „PST“ kaltinamas kartelinio susitarimo sudarymu su UAB „Irdaiva“.
Pabrėždamas pasitenkinimą JAV ekonomikos augimu, J. Powellas vakar paskelbė, kad vienbalsiu FED valdybos pritarimu regiono bazinė palūkanų norma pakelta ketvirčiu procento iki 1,75 – 2,00 proc. ribos, o šiais metais bus planuojama paspartinti palūkanų normos kėlimo tempą bei įvykdyti iš viso 4 metinius palūkanų normos kėlimus. Medianinė palūkanų normos reikšmė šiais metais turėtų sudaryti 2,4 proc., 2019 m. – 3,1 proc., o vidutiniu laikotarpiu turėtų laikytis ties 2,9 proc. lygiu. Kovo mėnesio susitikimo metu šie dydžiai atitinkamai buvo lygūs 2,1 proc., 2,9 ir 2,9 proc. Komentuodamas prekybos konfliktą tarp JAV bei jos prekybos sąjungininkių, J. Powellas pareiškė nematantis ženklų, kad nesutarimai padarytų ženklios įtakos regiono ekonomikos augimui arba situacijai darbo rinkoje. Nedarbo prognozė šiems metams nuo kovo mėnesio projekcijų sumažinta nuo 3,8 iki 3,6 proc., 2019 ir 2020 metais nedarbas turėtų laikytis ties 3,5 proc. riba (kovo mėnesio prognozė 3,6 proc.), o vidutiniu laikotarpiu FED kaip ir kovą tikisi matyti 4,5 proc. nedarbą. Komentuodamas situaciją darbo rinkoje J. Powellas pareiškė, kad 1,5 trilijonų JAV dolerių vertės mokesčių mažinimas bei 300 mlrd. JAV dolerių išaugęs valstybės išlaidavimas duoda teigiamą impulsą investicijoms ir neapibrėžtą laiko tarpą teigiamai veiks produktyvumo augimą. Vis dėl to, teigiamas požiūris į valstybės skatinimo programą nepakeitė FED požiūrio į vidutinio laikotarpio ekonomikos augimo prognozę, kuri išliko lygi 1,8 proc. Tuo tarpu 2018 m. medianinė prognozė buvo pakelta nuo 2,7 iki 2,8 proc., o 2019 bei 2020 m. realaus BVP augimo lūkesčiai išliko atitinkamai ties 2,4 bei 2,0 proc. Lūkesčius viršijanti infliacija šiais metais turėtų augti nuo kovą prognozuoto 1,9 proc. iki 2,1 proc. ir šiame lygyje Centrinis bankas ją sieks palaikyti 2019 bei 2020 metais.
Vidutiniu laikotarpiu tikimasi sulaukti 2 proc. kainų augimo. Dvylikos mėnesių JAV obligacijų pajamingumas po FED posėdžio šiandien ryte tęsė ketvirtą sesiją iš eilės trunkantį augimą ir laikėsi ties 2,3186 lygiu, o 10 m. pajamingumas po keturias iš eilės sesijas trukusio augimo šiandien ryte traukėsi -0,56 proc. iki 2,9498 lygio.
Vakar JAV taip pat pasirodė savaitiniai šalies naftos rinkos duomenys. Žaliavinės naftos atsargos praėjusią savaitę krito 3 kartus sparčiau nei prognozuota ir pasiekė 432,44 lygį (-0,95 proc.). Benzino atsargos traukėsi 2,27 mln. barelių iki 236,76 mln. barelių ribos, nors buvo tikimasi sulaukti atsargų augimo. Nuo vasario mėnesio nepertraukiamai auganti naftos gavyba JAV praėjusią savaitę sudarė 10,9 mln. barelių per dieną (+0,93 proc.). Brent rūšies naftos kaina po naujienų paskelbimo vakar augo +1,13 proc. iki 76,74 JAV dolerių ribos, o WTI stiebėsi +0,42 proc. iki 66,64 JAV dolerių lygio, nuo kurio nenutolsta ir šiandien ryte. Investuotojai Europoje energetikų akcijų vertę vakar sumažino -0,9 proc., o JAV -0,4 proc.
Azijos rinkos, vertindamos vakarykštį FED susirinkimą bei belaukdamos šiandieninio ECB posėdžio, ketvirtadienio rytą fiksavo nuosaikius kritimus. 08:04 val. Japonijos NIKKEI 225 traukėsi -0,54 proc., Kinijos CSI 300 -0,54 proc., o Pietų Korėjos KOSPI -1,14 proc.
Valiutų rinkos
EUR/USD iškart po FED pranešimo užfiksavo daugiau nei 0,5 proc. kritimą, tačiau sesijos pabaigoje užfiksavo +0,39 proc. dienos pokytį iki 1,1791 ribos, o šiandien ryte toliau judėjo į viršų ir 08:07 val. laikėsi ties 1,1807 lygiu. Šiandien po pietų ECB spaudos konferencijos metu bus laukiama M. Draghi pranešimo, kad regiono centrinis bankas paskelbs apie pergalę prieš euro zonos infliaciją ir praneš arba bent jau leis rinkai suprasti, apie kiekybinio skatinimo politikos pabaigą rugsėjį arba šių metų pabaigoje. Tuo tarpu rinka galutinius gegužės mėnesio regiono infliacijos duomenis galės įvertinti tik penktadienį: prognozuojama, kad metinė infliacijos reikšmė praėjusį mėnesį Euro zonoje augo nuo 1,2 iki 1,9 proc., tačiau nerimą turėtų kelti pagrindinės infliacijos išskyrus maisto produktų bei energetinių išteklių kainas stabili pozicija ties 1,1 proc. riba.
JAV dolerio kursas antrą sesiją silpnėja valiutų krepšelio atžvilgiu be centrinių bankų posėdžių rinkai dar vertinant spekuliacijas ir, kad JAV rytoj paskelbs naujų importo tarifų, nukreiptų į Kiniją paketą.
Baltijos vertybinių popierių rinka
Baltijos vertybinių popierių rinkoje vakar Vilniaus indeksas augo +0,07 proc., Rygos +1,25 proc., o Talino +0,04 proc. Per visas tris biržas buvo sugeneruota beveik 7,387 mln. Eur apyvarta, o sesijos metu absoliutus prekeivių dominavimas vyko „Tallinna Sadam“ pozicijoje, kurioje pirmoji viešos prekybos akcijomis diena buvo pažymėta +13,41 proc. akcijos kainos augimu iki 1,928 Eur lygio.
„Panevėžio statybos trestas“ (+0,45 proc., kaina – 0,894 Eur, apyvarta 894 Eur) vakar paskelbė, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė apeliacinį skundą dėl konkurencijos tarybos nutarimo, kuriuo „PST“ kaltinamas kartelinio susitarimo sudarymu su UAB „Irdaiva“.