versija spausdinimui
(0)
Trečiadienį Europos rinkose vyko rami prekyba, investuotojams nesiryžtant daryti svarbių sprendimų prieš kitą savaitę įvyksiančius JAV bei Europos Centrinių bankų susirinkimus bei Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimą, prasidėsiantį rytoj, kuris gali tapti lūžio tašku sprendžiant JAV primetamą tarptautinės prekybos apribojimų problemą.
Vokietijos DAX vakar augo +0,34 proc., Britanijos FTSE 100 +0,33 proc., Stoxx Europe 600 pokyčio neužfiksavo, o JAV Dow Jones bei S&P 500 stiebėsi atitinkamai +1,4 ir +0,86 proc.
Penktadienį Kanados mieste Kuebeke prasidėsiančiame G-7 susitikime pagrindinis svarstomas klausimas bus D. Trumpo administracijos primetami tarifai, nukreipti į metalo importą į JAV iš pagrindinių šalies prekybos partnerių, įskaitant Kiniją, Europos Sąjungą, Meksiką bei Kanadą. Pastarosios trys šalys, kurioms importo tarifai yra patvirtinti nuo šio mėnesio pradžios yra minėję, kad imsis atsakomųjų priemonių prieš JAV primetamus apribojimus, tačiau tuo pat metu yra sutinkama, kad besiplieskiančiame prekybos kare nugalėtojų nebus, o atsakomųjų sankcijų taikymas reikštų dar didesnį JAV ir jos partnerių santykių atšalimą. D. Trumpui socialinėje erdvėje reikalaujant sąžiningų tarptautinės prekybos sąlygų Amerikai, kuriomis remdamasis jis didina spaudimą prekybos partnerėms keliuose frontuose vykstančiose derybose, įskaitant diskusiją su Kinija, NAFTA derybas su Meksika bei Kanada ir derybas su ES, JAV Iždo sekretorius S. Mnuchinas laikosi švelnesnės pozicijos ir teigia, kad JAV tęsia diskusijas su kiekviena šalimi dėl galimų tarifų taikymo išimčių. Takoskyrą tarp nuosaikios Iždo sekretoriaus bei JAV prezidento pozicijos tarptautinės prekybos atžvilgiu anksčiau yra pastebėję ir derybose dalyvavę Didžiojo šešeto šalių finansų ministrai, tačiau kaip teigiama jų pareiškimuose, nesitikima, kad S. Mnuchino pozicija yra pakankamai svarbi siekiant gauti importo tarifų taikymo išlygų. Baltųjų rūmų vyriausiasis ekonomikos patarėjas L. Kudlowas prekybinio konflikto nesureikšmina ir rinkai teikia vilčių, kad svarbesnių sprendimų gali būti pasiekta po viršūnių susitikime vyksiančių dialogų tarp D. Trumpo, Prancūzijos prezidento bei Kanados premjero. Prieš viršūnių susitikimą pasirodė informacijos, kad Kanada reaguodama JAV primetamas sankcijas žada pritaikyti 13 mlrd. JAV dolerių vertės atsakomąsias priemones prieš JAV, dėl kurių Baltieji Rūmai svarsto taikyti papildomas sankcijas. Jau anksčiau ES yra žadėjusi pritaikyti 2,8 mlrd. Eur vertės tarifus plataus spektro Amerikos prekėms, importuojamoms į bendriją, tačiau JAV šių atsakomųjų priemonių nesureikšmino.
Tuo tarpu vakar pasirodę balandžio mėnesio JAV prekybos balanso duomenys parodė analitikų lūkesčius pranokusią tarifų įtaką šalies prekybos deficitui, kuris traukėsi nuo 47,2 iki 46,2 mlrd. JAV dolerių, bei laikėsi žemiausiame lygyje nuo pernai metų rugsėjo, nors buvo tikimasi, kad deficitas bus lygus 49 mlrd. JAV dolerių. Šalies importas balandį traukėsi -0,2 proc. iki 257,4 mlrd. JAV dolerių, o tam įtakos turėjo kritę rezultatai kasdieninio vartojimo prekių bei automobilių segmentuose. Šalies eksportas augo +0,3 proc. iki 211,2 mlrd. JAV dolerių daugiausiai dėl išaugusių naftos produktų, pašarų bei gėrimų rezultatų. Nepaisant stebimo deficito mažėjimo, nuogąstaujama, ar JAV pavyks šiemet pasiekti mažesnį metinį prekybos deficitą: per pirmuosius tris šių metų mėnesius šio rodiklio reikšmė buvo didžiausia nuo 2008 m., o pirmųjų keturių šių metų mėnesių bendra deficito suma buvo lygi 201,8 mlrd. JAV dolerių, kai tuo tarpu prieš metus ji laikėsi ties 181 mlrd. JAV dolerių lygiu.
Ketvirtadienio rytą Azijos rinkos buvo linkę fiksuoti augimus: 08:11 val Kinijos CSI 300 stiebėsi +0,19 proc., Japonijos NIKKEI 225 +0,86 proc., o Pietų Korėjos KOSPI +0,73 proc.
Valiutų rinkos
P. Praetas, ECB vyriausiasis ekonomistas vakar patvirtino, kad kitą savaitę vyksiančio centrinio banko susitikimo metu bus svarstomas klausimas dėl kiekybinio skatinimo (QE) politikos nutraukimo, paskatindamas rinkos lūkesčius, kad jau kitą savaitę bus paskelbta apie galutinius terminus iki kada bus vykdomas QE. Oficialūs ECB atstovai pasirodžiusių pranešimų nekomentuoja, tačiau neoficialiai teigiama, kad M. Draghi gali kitą savaitę vyksiančia spaudos konferencija pasinaudoti tam, kad praneštų, jog su tolimesne QE eiga rinka bus supažindinta liepą. EUR/USD kursas ketvirtą sesiją iš eilės stiprėja ir ketvirtadienio rytą 08:41 val. laikėsi ties 1,1803 lygiu (+0,2 proc.).
Baltijos vertybinių popierių rinka
Baltijos vertybinių popierių rinkoje vakar sugeneruota apyvarta perkopė 937 tūkst. Eur ribą. Vilniaus indeksas augo +0,29 proc., Talino +0,28 proc., o Rygos krito -0,09 proc. Rinka teigiamai įvertino „Silvano Fashion Group“ pranešimą, apie planuojamus patvirtinti 0,2 Eur už akciją dividendus, bei siekį sumažinti akcinį kapitalą 0,2 Eur/akcijai dydžiu. Bendrovės akcijos kaina vakar augo +4,96 proc., iki 2,96 Eur lygio, o pozicijoje buvo sugeneruota daugiau nei penktadalis dienos apyvartos.
„Žemaitijos pienas“ (+1,71 proc., 1,78 Eur) vakar po prekybos sesijos paskelbė apie oficialų siūlymą supirkti akcijas. Akcijų supirkimas bus vykdomas nuo birželio 12 iki birželio 25 d., o jo metu bus tikimasi supirkti iki 742 tūkst. akcijų, už vienetą mokant 1,75 Eur.
Vokietijos DAX vakar augo +0,34 proc., Britanijos FTSE 100 +0,33 proc., Stoxx Europe 600 pokyčio neužfiksavo, o JAV Dow Jones bei S&P 500 stiebėsi atitinkamai +1,4 ir +0,86 proc.
Penktadienį Kanados mieste Kuebeke prasidėsiančiame G-7 susitikime pagrindinis svarstomas klausimas bus D. Trumpo administracijos primetami tarifai, nukreipti į metalo importą į JAV iš pagrindinių šalies prekybos partnerių, įskaitant Kiniją, Europos Sąjungą, Meksiką bei Kanadą. Pastarosios trys šalys, kurioms importo tarifai yra patvirtinti nuo šio mėnesio pradžios yra minėję, kad imsis atsakomųjų priemonių prieš JAV primetamus apribojimus, tačiau tuo pat metu yra sutinkama, kad besiplieskiančiame prekybos kare nugalėtojų nebus, o atsakomųjų sankcijų taikymas reikštų dar didesnį JAV ir jos partnerių santykių atšalimą. D. Trumpui socialinėje erdvėje reikalaujant sąžiningų tarptautinės prekybos sąlygų Amerikai, kuriomis remdamasis jis didina spaudimą prekybos partnerėms keliuose frontuose vykstančiose derybose, įskaitant diskusiją su Kinija, NAFTA derybas su Meksika bei Kanada ir derybas su ES, JAV Iždo sekretorius S. Mnuchinas laikosi švelnesnės pozicijos ir teigia, kad JAV tęsia diskusijas su kiekviena šalimi dėl galimų tarifų taikymo išimčių. Takoskyrą tarp nuosaikios Iždo sekretoriaus bei JAV prezidento pozicijos tarptautinės prekybos atžvilgiu anksčiau yra pastebėję ir derybose dalyvavę Didžiojo šešeto šalių finansų ministrai, tačiau kaip teigiama jų pareiškimuose, nesitikima, kad S. Mnuchino pozicija yra pakankamai svarbi siekiant gauti importo tarifų taikymo išlygų. Baltųjų rūmų vyriausiasis ekonomikos patarėjas L. Kudlowas prekybinio konflikto nesureikšmina ir rinkai teikia vilčių, kad svarbesnių sprendimų gali būti pasiekta po viršūnių susitikime vyksiančių dialogų tarp D. Trumpo, Prancūzijos prezidento bei Kanados premjero. Prieš viršūnių susitikimą pasirodė informacijos, kad Kanada reaguodama JAV primetamas sankcijas žada pritaikyti 13 mlrd. JAV dolerių vertės atsakomąsias priemones prieš JAV, dėl kurių Baltieji Rūmai svarsto taikyti papildomas sankcijas. Jau anksčiau ES yra žadėjusi pritaikyti 2,8 mlrd. Eur vertės tarifus plataus spektro Amerikos prekėms, importuojamoms į bendriją, tačiau JAV šių atsakomųjų priemonių nesureikšmino.
Tuo tarpu vakar pasirodę balandžio mėnesio JAV prekybos balanso duomenys parodė analitikų lūkesčius pranokusią tarifų įtaką šalies prekybos deficitui, kuris traukėsi nuo 47,2 iki 46,2 mlrd. JAV dolerių, bei laikėsi žemiausiame lygyje nuo pernai metų rugsėjo, nors buvo tikimasi, kad deficitas bus lygus 49 mlrd. JAV dolerių. Šalies importas balandį traukėsi -0,2 proc. iki 257,4 mlrd. JAV dolerių, o tam įtakos turėjo kritę rezultatai kasdieninio vartojimo prekių bei automobilių segmentuose. Šalies eksportas augo +0,3 proc. iki 211,2 mlrd. JAV dolerių daugiausiai dėl išaugusių naftos produktų, pašarų bei gėrimų rezultatų. Nepaisant stebimo deficito mažėjimo, nuogąstaujama, ar JAV pavyks šiemet pasiekti mažesnį metinį prekybos deficitą: per pirmuosius tris šių metų mėnesius šio rodiklio reikšmė buvo didžiausia nuo 2008 m., o pirmųjų keturių šių metų mėnesių bendra deficito suma buvo lygi 201,8 mlrd. JAV dolerių, kai tuo tarpu prieš metus ji laikėsi ties 181 mlrd. JAV dolerių lygiu.
Ketvirtadienio rytą Azijos rinkos buvo linkę fiksuoti augimus: 08:11 val Kinijos CSI 300 stiebėsi +0,19 proc., Japonijos NIKKEI 225 +0,86 proc., o Pietų Korėjos KOSPI +0,73 proc.
Valiutų rinkos
P. Praetas, ECB vyriausiasis ekonomistas vakar patvirtino, kad kitą savaitę vyksiančio centrinio banko susitikimo metu bus svarstomas klausimas dėl kiekybinio skatinimo (QE) politikos nutraukimo, paskatindamas rinkos lūkesčius, kad jau kitą savaitę bus paskelbta apie galutinius terminus iki kada bus vykdomas QE. Oficialūs ECB atstovai pasirodžiusių pranešimų nekomentuoja, tačiau neoficialiai teigiama, kad M. Draghi gali kitą savaitę vyksiančia spaudos konferencija pasinaudoti tam, kad praneštų, jog su tolimesne QE eiga rinka bus supažindinta liepą. EUR/USD kursas ketvirtą sesiją iš eilės stiprėja ir ketvirtadienio rytą 08:41 val. laikėsi ties 1,1803 lygiu (+0,2 proc.).
Baltijos vertybinių popierių rinka
Baltijos vertybinių popierių rinkoje vakar sugeneruota apyvarta perkopė 937 tūkst. Eur ribą. Vilniaus indeksas augo +0,29 proc., Talino +0,28 proc., o Rygos krito -0,09 proc. Rinka teigiamai įvertino „Silvano Fashion Group“ pranešimą, apie planuojamus patvirtinti 0,2 Eur už akciją dividendus, bei siekį sumažinti akcinį kapitalą 0,2 Eur/akcijai dydžiu. Bendrovės akcijos kaina vakar augo +4,96 proc., iki 2,96 Eur lygio, o pozicijoje buvo sugeneruota daugiau nei penktadalis dienos apyvartos.
„Žemaitijos pienas“ (+1,71 proc., 1,78 Eur) vakar po prekybos sesijos paskelbė apie oficialų siūlymą supirkti akcijas. Akcijų supirkimas bus vykdomas nuo birželio 12 iki birželio 25 d., o jo metu bus tikimasi supirkti iki 742 tūkst. akcijų, už vienetą mokant 1,75 Eur.