versija spausdinimui
(0)
Europos sąjungos statistikos departamentas Eurostat šiandien pranešė, kad per pirmą pavasario mėnesį Europoje bedarbystė nepakito, tuo tarpu mūsų šalyje ji kiek ūgtelėjo.
Per kovą, palyginus su ankstesniu mėnesiu, bedarbystė euro zonoje nepakito ir siekė 8,5 procento, kas atitiko lūkesčius. Tai žemiausias rodiklis nuo pat 2008 metų gruodžio. Prieš metus bedarbystė siekė 9,4 procento.
Europos sąjungoje ji taip pat išliko stabili ir sudarė 7,1 procento. Tai žemiausias rodiklis nuo pat 2008 metų birželio. Prieš metus bedarbystė sąjungoje siekė 7,9 procento. Lietuvoje per kovą ji paaugo nuo 7,3 iki 7,5 procento. Prieš metus šis rodiklis irgi buvo toks pats.
Pirmą pavasario mėnesį Europos sąjungoje darbo neturėjo 17.481 mln. žmonių, iš kurių 13.824 mln. euro zonoje. Per mėnesį bedarbių skaičius smuktelėjo atitinkamai 94 ir 83 tūkstančiais, o per metus - 1.93 ir 1.414 mln. žmonių. Lietuvoje per mėnesį bedarbių padidėjo dviem tūkstančiais iki 108 tūkstančių, o per metus smuktelėjo vienu tūkstančiu.
Tarp Europos sąjungos šalių, remiantis Eurostat duomenimis, mažiausia bedarbystė kovą buvo Čekijoje (2,2 procento), Maltoje (3,3 procento) ir Vokietijoje, kur ji siekė tik 3,4 procento. Tuo tarpu didžiausias minimas rodiklis išlieka Graikijoje (20,6 procento) ir Ispanijoje (16,1 procento).
Per metus bedarbystė smuktelėjo visose Europos sąjungos šalyse išskyrus Lietuva, kur kaip minėta šis rodiklis nepakito, o Estijoje ji paaugo nuo 5,3 iki 6,5 procento. Labiausiai per minimą laikotarpį bedarbystės lygis susitraukė Kipre (nuo 12,3 iki 9,1 procento), Graikijoje (nuo 23,2 iki 20,6 procento) ir Kroatijoje, kur krito nuo 11,8 iki 9,4 procento.
Kalbant apie jaunimo nedarbą, tai jis euro zonoje per kovą smuktelėjo nuo 17,5 iki 17,3 procento, Europos sąjungoje - nuo 15,7 iki 15,6 procento, o mūsų šalyje pakilo nuo 13,6 iki keturiolikos procentų. Prieš metus šis rodiklis siekė atitinkamai 19,4 procento, 17,3 procento ir 13,4 procento.
Per pirmą šių metų pavasario mėnesį mažiausia bedarbystė jaunimo tarpe fiksuota Vokietijoje (6,1 procento) ir Čekijoje (6,8 procento), o didžiausia Graikijoje (42,3 procento) ir Ispanijoje (35 procentai).
Per kovą, palyginus su ankstesniu mėnesiu, bedarbystė euro zonoje nepakito ir siekė 8,5 procento, kas atitiko lūkesčius. Tai žemiausias rodiklis nuo pat 2008 metų gruodžio. Prieš metus bedarbystė siekė 9,4 procento.
Europos sąjungoje ji taip pat išliko stabili ir sudarė 7,1 procento. Tai žemiausias rodiklis nuo pat 2008 metų birželio. Prieš metus bedarbystė sąjungoje siekė 7,9 procento. Lietuvoje per kovą ji paaugo nuo 7,3 iki 7,5 procento. Prieš metus šis rodiklis irgi buvo toks pats.
Pirmą pavasario mėnesį Europos sąjungoje darbo neturėjo 17.481 mln. žmonių, iš kurių 13.824 mln. euro zonoje. Per mėnesį bedarbių skaičius smuktelėjo atitinkamai 94 ir 83 tūkstančiais, o per metus - 1.93 ir 1.414 mln. žmonių. Lietuvoje per mėnesį bedarbių padidėjo dviem tūkstančiais iki 108 tūkstančių, o per metus smuktelėjo vienu tūkstančiu.
Tarp Europos sąjungos šalių, remiantis Eurostat duomenimis, mažiausia bedarbystė kovą buvo Čekijoje (2,2 procento), Maltoje (3,3 procento) ir Vokietijoje, kur ji siekė tik 3,4 procento. Tuo tarpu didžiausias minimas rodiklis išlieka Graikijoje (20,6 procento) ir Ispanijoje (16,1 procento).
Kalbant apie jaunimo nedarbą, tai jis euro zonoje per kovą smuktelėjo nuo 17,5 iki 17,3 procento, Europos sąjungoje - nuo 15,7 iki 15,6 procento, o mūsų šalyje pakilo nuo 13,6 iki keturiolikos procentų. Prieš metus šis rodiklis siekė atitinkamai 19,4 procento, 17,3 procento ir 13,4 procento.
Per pirmą šių metų pavasario mėnesį mažiausia bedarbystė jaunimo tarpe fiksuota Vokietijoje (6,1 procento) ir Čekijoje (6,8 procento), o didžiausia Graikijoje (42,3 procento) ir Ispanijoje (35 procentai).