versija spausdinimui
(0)
Europos sąjungos statistikos departamentas Eurostat pranešė, kad euro zonoje jau net trečią mėnesį iš eilės smuktelėjo pramonės produkcijos apimtys. Tuo tarpu mūsų šalyje ir bendroje sąjungoje šis rodiklis susitraukė antrą mėnesį iš eilės.
Vasarį pramonė euro zonoje smuktelėjo 0,8 procento, kai mėnesį prieš tai krito 0,6 procento. Laukta, jog šis rodiklis pakils 0,1 procento. Europos sąjungoje ji krito 0,7 procento, o Lietuvoje - net 3,9 procento. Sausį pramonės produkcijos apimtys susitraukė atitinkamai 0,3 ir 0,9 procento.
Per paskutinį žiemos mėnesį euro zonoje kapitalo prekių gamyba krito 3,6 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 2,1 procento, tarpinių prekių - 0,8 procento, kasdieninio vartojimo susitraukė 0,5 procento, tuo tarpu energijos gamyba pakilo 6,8 procento. Europos sąjungoje atitinkamai kapitalo prekių gamyba krito 2,7 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 1,6 procento, tarpinių prekių gamyba smuko vienu procentu, kasdieninio vartojimo - 0,4 procento, o energijos tuo tarpu ūgtelėjo 5,1 procento.
Tarp Europos sąjungos šalių vasarį pramonės produkcija labiausiai paaugo Latvijoje ir Olandijoje - po 3,9 procento. Daugiausiai šis rodiklis smuktelėjo mūsų šalyje, kur kaip minėta fiksuotas 3,9 procento kritimas ir Estijoje, kur pramonė susitraukė 2,7 procento.
Kalbant apie metinį pramonės produkcijos prieaugį, tai jis Europoje smuko jau antrą mėnesį iš eilės, o Lietuvoje - jau net trečią. Vasarį palyginus su ankstesniu mėnesiu, pramonės produkcijos metinis prieaugis euro zonoje smuktelėjo nuo 3,7 iki 2,9 procento, kai laukta, jog jis sudarys vidutiniškai 3,8 procento. Europos sąjungoje šio rodiklio prieaugis sumažėjo nuo 3,7 iki 3,1 procento, o mūsų šalyje šį sykį krito nuo 5,6 iki 2,1 procento.
Per metus euro zonoje energijos gamyba pakilo 5,7 procento, tarpinių prekių - 2,9 procento, kasdieninio vartojimo prekių - 2,4 procento, kapitalo prekių - 2,2 procento, o ilgalaikio vartojimo prekių gamyba per minimą laikotarpį pasistiebė tik 0,8 procento. Europos sąjungoje per metus energijos gamyba pakilo 4,6 procento, kapitalo prekių - 3,2 procento, tarpinių prekių - 3,1 procento, kasdieninio vartojimo prekių - 2,2 procento, o ilgalaikio vartojimo prekių gamyba padidėjo 1,4 procento.
Remiantis Eurostat duomenimis, per metus pramonės produkcija labiausiai ūgtelėjo Latvijoje (8,7 procento), Lenkijoje (7,5 procento) ir Slovėnijoje, kur paaugo 7,2 procento. Kritimas fiksuotas Maltoje (7,7 procento), Graikijoje (1,9 procento) bei Bulgarijoje, kur per metus pramonė smuko vienu procentu.
Vasarį pramonė euro zonoje smuktelėjo 0,8 procento, kai mėnesį prieš tai krito 0,6 procento. Laukta, jog šis rodiklis pakils 0,1 procento. Europos sąjungoje ji krito 0,7 procento, o Lietuvoje - net 3,9 procento. Sausį pramonės produkcijos apimtys susitraukė atitinkamai 0,3 ir 0,9 procento.
Per paskutinį žiemos mėnesį euro zonoje kapitalo prekių gamyba krito 3,6 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 2,1 procento, tarpinių prekių - 0,8 procento, kasdieninio vartojimo susitraukė 0,5 procento, tuo tarpu energijos gamyba pakilo 6,8 procento. Europos sąjungoje atitinkamai kapitalo prekių gamyba krito 2,7 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 1,6 procento, tarpinių prekių gamyba smuko vienu procentu, kasdieninio vartojimo - 0,4 procento, o energijos tuo tarpu ūgtelėjo 5,1 procento.
Kalbant apie metinį pramonės produkcijos prieaugį, tai jis Europoje smuko jau antrą mėnesį iš eilės, o Lietuvoje - jau net trečią. Vasarį palyginus su ankstesniu mėnesiu, pramonės produkcijos metinis prieaugis euro zonoje smuktelėjo nuo 3,7 iki 2,9 procento, kai laukta, jog jis sudarys vidutiniškai 3,8 procento. Europos sąjungoje šio rodiklio prieaugis sumažėjo nuo 3,7 iki 3,1 procento, o mūsų šalyje šį sykį krito nuo 5,6 iki 2,1 procento.
Remiantis Eurostat duomenimis, per metus pramonės produkcija labiausiai ūgtelėjo Latvijoje (8,7 procento), Lenkijoje (7,5 procento) ir Slovėnijoje, kur paaugo 7,2 procento. Kritimas fiksuotas Maltoje (7,7 procento), Graikijoje (1,9 procento) bei Bulgarijoje, kur per metus pramonė smuko vienu procentu.