versija spausdinimui
(0)
JAV ir Europoje akcijų indeksai kilo dėl skirtingų priežasčių. „Stoxx Europe 600“ po keturias prekybos sesijas iš eilės trukusio nuosmukio ūgtelėjo 1.04 proc., investuotojams džiaugiantis pažanga formuojant koalicinę vyriausybę Vokietijoje.
Neigiamu pokyčiu išsiskyrė tik Italijos „FTSE MIB“ indeksas (-0,42 procento). Paaiškėjus, kad parlamento rinkimuose itin gerai pasirodė populistinės partijos, pigo ir Italijos vyriausybės obligacijos (10-ies metų vertybinių popierių pajamingumas padidėjo 4-iais baziniais punktais iki 1,99 procento). Italijos vyriausybės skola viršija 132 proc. BVP, labiau įklimpusi į skolas euro zonoje yra tik Graikija (176 proc. BVP).
Vakar paskelbti euro zonos mažmeninės prekybos duomenys pranoko lūkesčius – pardavimai sausį augo 2,3 proc. metiniu tempu (tikėtasi 2,0 procento).
JAV akcijų indeksai kilo („Dow Jones“ +1,37 proc., „S&P 500“ +1,10 proc.) investuotojams tikintis, kad D. Trumpas pernelyg neįsismagins įvedinėdamas naujas protekcionistines priemones. Pasipriešinimas prekybos ribojimams kyla iš pačios Respublikonų partijos – Atstovų rūmų pirmininkas P. Ryan paragino prezidentą persvarstyti sprendimą dėl muitų įvedimo plienui ir aliuminiui. Tiesa, neaišku kiek D. Trumpas pats yra linkęs leistis į kompromisus – vakar per savo mėgstamą socialinį tinklą „Twitter“ jis pareiškė, kad tarifai nebus sumažinti iš Meksikos ir Kanados importuojamiems pramoniniams metalams, jei šios nepadarys nuolaidų derybose dėl NAFTA prekybos sutarties pakeitimo.
Šią savaitę investuotojai lauks ketvirtadienio ECB ir Japonijos Centrinio banko susitikimų. Azijoje šįryt dauguma indeksų kyla daugiau nei 1 proc. (Japonijos NIKKEI +1,79 proc., Honkongo „Hang Seng“ +1,79 proc., Pietų Korėjos KOSPI +1,53 procento).
Savaitės pradžioje Baltijos šalių akcijų indeksų kryptys išsiskyrė (OMXV +0,07 proc., OMXT -0,56 proc., OMXR +0,88 procento). Prekyba vyko vangokai – nė vienos bendrovės akcijų prekybos apyvarta neviršijo 100 tūkst. eurų. Arčiausiai tikslo buvo „Tallink Grupp“ (82,6 tūkst. eurų, -0,81 procento). Bendrovė paskelbė, kad vasario mėn. perkeltų keleivių skaičius, palyginti su 2017 m. vasariu, sumažėjo 4,9 proc., transporto priemonių 2,8 proc., o krovinių išaugo 7,0 procento. Pagal sandorių skaičių (52) niekas neprilygo „Tallinna Kaubamaja Grupp“ (-1,19 proc., apyvarta 68,6 tūkst. eurų). Reikšmingesnių kainų pokyčių neužfiksuota, svyravimai dauguma atvejų vyko 0,5-1,5 proc. ribose.
Neigiamu pokyčiu išsiskyrė tik Italijos „FTSE MIB“ indeksas (-0,42 procento). Paaiškėjus, kad parlamento rinkimuose itin gerai pasirodė populistinės partijos, pigo ir Italijos vyriausybės obligacijos (10-ies metų vertybinių popierių pajamingumas padidėjo 4-iais baziniais punktais iki 1,99 procento). Italijos vyriausybės skola viršija 132 proc. BVP, labiau įklimpusi į skolas euro zonoje yra tik Graikija (176 proc. BVP).
Vakar paskelbti euro zonos mažmeninės prekybos duomenys pranoko lūkesčius – pardavimai sausį augo 2,3 proc. metiniu tempu (tikėtasi 2,0 procento).
JAV akcijų indeksai kilo („Dow Jones“ +1,37 proc., „S&P 500“ +1,10 proc.) investuotojams tikintis, kad D. Trumpas pernelyg neįsismagins įvedinėdamas naujas protekcionistines priemones. Pasipriešinimas prekybos ribojimams kyla iš pačios Respublikonų partijos – Atstovų rūmų pirmininkas P. Ryan paragino prezidentą persvarstyti sprendimą dėl muitų įvedimo plienui ir aliuminiui. Tiesa, neaišku kiek D. Trumpas pats yra linkęs leistis į kompromisus – vakar per savo mėgstamą socialinį tinklą „Twitter“ jis pareiškė, kad tarifai nebus sumažinti iš Meksikos ir Kanados importuojamiems pramoniniams metalams, jei šios nepadarys nuolaidų derybose dėl NAFTA prekybos sutarties pakeitimo.
Šią savaitę investuotojai lauks ketvirtadienio ECB ir Japonijos Centrinio banko susitikimų. Azijoje šįryt dauguma indeksų kyla daugiau nei 1 proc. (Japonijos NIKKEI +1,79 proc., Honkongo „Hang Seng“ +1,79 proc., Pietų Korėjos KOSPI +1,53 procento).
Savaitės pradžioje Baltijos šalių akcijų indeksų kryptys išsiskyrė (OMXV +0,07 proc., OMXT -0,56 proc., OMXR +0,88 procento). Prekyba vyko vangokai – nė vienos bendrovės akcijų prekybos apyvarta neviršijo 100 tūkst. eurų. Arčiausiai tikslo buvo „Tallink Grupp“ (82,6 tūkst. eurų, -0,81 procento). Bendrovė paskelbė, kad vasario mėn. perkeltų keleivių skaičius, palyginti su 2017 m. vasariu, sumažėjo 4,9 proc., transporto priemonių 2,8 proc., o krovinių išaugo 7,0 procento. Pagal sandorių skaičių (52) niekas neprilygo „Tallinna Kaubamaja Grupp“ (-1,19 proc., apyvarta 68,6 tūkst. eurų). Reikšmingesnių kainų pokyčių neužfiksuota, svyravimai dauguma atvejų vyko 0,5-1,5 proc. ribose.