versija spausdinimui
(0)
Penktadienį Vokietijos DAX krito -1,25 proc., Stoxx Europe 600 -1,45 proc., o Britanijos FTSE 100 -1,09 proc., regione tebetvyrant korekcinėms nuotaikoms, kurias savaitės pradžioje išprovokavo lūkesčiai dėl spartesnio FED palūkanų normų kėlimo bei pajamingumų augimas obligacijų rinkose.
Tuo tarpu neigiamai penktadienio prekybą pradėję Amerikos rinkos, iki sesijos pabaigos sugebėjo pademonstruoti augimus (Dow Jones +1,38 proc., S&P 500 +1,49 proc.).
Penktadienį JAV buvo pasiektas sutarimas dėl dviejų metų trukmės valstybinių institucijų finansavimo plano, kuris biudžeto išlaidas per aptariamą laikotarpį turėtų padidinti 300 mlrd. JAV dolerių, o stichinių nelaimių reikmėms papildomai atseikėti dar 80 mlrd. JAV dolerių. Naujasis finansavimo planas iliustruoja, kad D. Trumpo administracijai sunkiai sekasi vykdyti pernai gautus šalies prezidento nurodymus, pagal kuriuos per ateinančius 10 m. būtų siekiama valstybės išlaidas sumažinti 3,6 trilijonų dolerių. Per artimiausius du metus daugiau nei 21 mlrd. JAV dolerių turėtų būti skirta griežtesnės JAV sienos su Meksika kontrolės užtikrinimui, įskaitant sienos šiame regione statybas, bei beveik 3 tūkst. naujų darbo vietų sukūrimą, siekiant sugriežtinti pasienio kontrolę.
Sveikatos apsaugos srityje papildomi 13 mlrd. turėtų būti skiriami opiatų pasiekiamumo mažinimui, kuris neretai yra įvardijamas kaip pasiekęs epideminį lygį ir D. Trumpo buvo įvardintas kaip vienas iš vidaus politikos prioritetų. Sveikatos apsaugos sektorius taip pat turėtų gauti dalį iš 85,5 mlrd. JAV dolerių, kurie turėtų būti skirti šalies karo veteranams, bei paskirstyti siekiant užtikrinti kokybiškesnę jų sveikatos apsaugą, švietimą bei reabilitacijos centrų plėtrą. Šios naujienos penktadienį prisidėjo prie S&P 500 sveikatos apsaugos sektoriaus akcijų augimo +1,46 proc. Regiono pramonės sektorius augo daugiau nei 1 proc. paskelbus, kad papildomi 200 mlrd. JAV dolerių iš biudžeto turėtų būti skirti sritims, susijusioms su infrastruktūros plėtra. Dalies finansavimo šiai sričiai buvo ieškoma kitose srityse, tokiose kaip transporto, kurioje, administracijos teigimu, anksčiau paskirstytos lėšos buvo naudojamos nepakankamai efektyviai. Aplinkos apsaugos reikmėms skirta biudžeto dalis šiais metais ir toliau turėtų būti mažinama, o jos sąskaita D. Trumpas siekia daugiau nei 52 mlrd. JAV dolerių išplėsti finansavimą, skirtą šalies gynybai. Formuojant biudžeto surinkimą prognozuojama, kad per artimiausius 10 m. JAV BVP turėtų vidutiniškai augti po 3 proc. kasmet: spartesnio augimo, kuris sudarytų 3,2 proc. tikimasi 2019 bei 2020 m., 2021-2025 m. tikimasi, kad ekonomika kasmet augs po 3 proc., o 2026 m. tikimasi jos augimo sulėtėjimo iki 2,8 proc. Tuo tarpu ekonomistai pasirodžiusius ekonomikos augimo lūkesčius įvertino kaip optimistiškus ir pareiškė, kad palaikyti tokius tempus D. Trumpo administracijai turėtų būti nemažas iššūkis.
Energetikų sektorius JAV penktadienį krito -0,35 proc. po to kai Brent rūšies naftos kaina užfiksavo daugiau nei 3 proc. kritimą ir susitraukė iki žemiausio lygio per pastaruosius 2 mėnesius. Penktadienį buvo paskelbta, kad naftos gavybos platformų skaičius JAV praėjusią savaitę augo 26 vnt. iki 791 vnt. ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2015 m. balandžio. Rinkos apžvalgininkai prognozuoja, kad išaugę naftos kainos bei sparčiai atsigaunanti JAV skalūnų gavyba, dar šiais metais JAV turėtų leisti pasiekti 11 mln. barelių per dieną gavybos apimtis. Naftos kainai spaudimą taip pat daro naujienos iš OPEC šalių, kur naftos transportuotojai užsiminė laukiantys kartelio narių naftos transportavimo apimčių augimo. Brent rūšies naftos kaina penktadienio prekybos sesiją baigė krisdama iki 62,8 JAV dolerių už barelį kainos lygio, o pirmadienio rytą pozicijoje buvo fiksuojamas atšokimas, 08:22 val. kainai laikantis ties 63,4 JAV dolerių už barelį lygiu (+0,96 proc.).
Azijos rinkose nauja prekybos savaitę prasidėjo pozityviai: 08:20 val. Kinijos CSI 300 fiksavo +1,49 proc. augimą, Pietų Korėjos KOSPI +0,91 proc., o Japonijoje pirmadienį prekyba nebuvo vykdoma.
Valiutų rinkos
Didėjanti skylė JAV biudžete šiandien ryte neigiamai veikia JAV dolerio kursą, kuris naują prekybos savaitę pradėjo krisdamas 0,4 proc. valiutų krepšelio atžvilgiu. 08:37 val. EUR/USD fiksavo +0,53 proc. augimą iki 1,2279 ribos. USD/JPY tuo metu neženkliai augo ir buvo lygus 108,67 (+0,23 proc.).
Baltijos vertybinių popierių rinka
Baltijos vertybinių popierių rinkoje penktadienį dominavo pardavėjai, kurie Vilniaus indekso vertę sumažino -1,46 proc., Rygos -1,18 proc., o Talino -0,84 proc. Per visas tris rinkas buvo sugeneruota 1,54 mln. Eur apyvarta, o aktyviausiai pardavinėtos „Šiaulių banko“ akcijos, kurių kaina krito -2,32 proc. iki 0,59 Eur ribos. Toliau aktyviai pardavinėtos „SAF Tehnika“ akcijos, kurių vertė penktadienį susitraukė dar -3,45 proc., bei rinkos uždarymo metu buvo lygios 5,6 Eur.
Rytoj bus laukiama naujienų iš „LHV Group“, kuri turėtų paskelbti praėjusio mėnesio pardavimų rezultatus, o trečiadienį „Amber Grid“ bei „LITGRID“ skelbs praėjusių 12 mėnesių tarpinius veiklos rezultatus.
Tuo tarpu neigiamai penktadienio prekybą pradėję Amerikos rinkos, iki sesijos pabaigos sugebėjo pademonstruoti augimus (Dow Jones +1,38 proc., S&P 500 +1,49 proc.).
Penktadienį JAV buvo pasiektas sutarimas dėl dviejų metų trukmės valstybinių institucijų finansavimo plano, kuris biudžeto išlaidas per aptariamą laikotarpį turėtų padidinti 300 mlrd. JAV dolerių, o stichinių nelaimių reikmėms papildomai atseikėti dar 80 mlrd. JAV dolerių. Naujasis finansavimo planas iliustruoja, kad D. Trumpo administracijai sunkiai sekasi vykdyti pernai gautus šalies prezidento nurodymus, pagal kuriuos per ateinančius 10 m. būtų siekiama valstybės išlaidas sumažinti 3,6 trilijonų dolerių. Per artimiausius du metus daugiau nei 21 mlrd. JAV dolerių turėtų būti skirta griežtesnės JAV sienos su Meksika kontrolės užtikrinimui, įskaitant sienos šiame regione statybas, bei beveik 3 tūkst. naujų darbo vietų sukūrimą, siekiant sugriežtinti pasienio kontrolę.
Sveikatos apsaugos srityje papildomi 13 mlrd. turėtų būti skiriami opiatų pasiekiamumo mažinimui, kuris neretai yra įvardijamas kaip pasiekęs epideminį lygį ir D. Trumpo buvo įvardintas kaip vienas iš vidaus politikos prioritetų. Sveikatos apsaugos sektorius taip pat turėtų gauti dalį iš 85,5 mlrd. JAV dolerių, kurie turėtų būti skirti šalies karo veteranams, bei paskirstyti siekiant užtikrinti kokybiškesnę jų sveikatos apsaugą, švietimą bei reabilitacijos centrų plėtrą. Šios naujienos penktadienį prisidėjo prie S&P 500 sveikatos apsaugos sektoriaus akcijų augimo +1,46 proc. Regiono pramonės sektorius augo daugiau nei 1 proc. paskelbus, kad papildomi 200 mlrd. JAV dolerių iš biudžeto turėtų būti skirti sritims, susijusioms su infrastruktūros plėtra. Dalies finansavimo šiai sričiai buvo ieškoma kitose srityse, tokiose kaip transporto, kurioje, administracijos teigimu, anksčiau paskirstytos lėšos buvo naudojamos nepakankamai efektyviai. Aplinkos apsaugos reikmėms skirta biudžeto dalis šiais metais ir toliau turėtų būti mažinama, o jos sąskaita D. Trumpas siekia daugiau nei 52 mlrd. JAV dolerių išplėsti finansavimą, skirtą šalies gynybai. Formuojant biudžeto surinkimą prognozuojama, kad per artimiausius 10 m. JAV BVP turėtų vidutiniškai augti po 3 proc. kasmet: spartesnio augimo, kuris sudarytų 3,2 proc. tikimasi 2019 bei 2020 m., 2021-2025 m. tikimasi, kad ekonomika kasmet augs po 3 proc., o 2026 m. tikimasi jos augimo sulėtėjimo iki 2,8 proc. Tuo tarpu ekonomistai pasirodžiusius ekonomikos augimo lūkesčius įvertino kaip optimistiškus ir pareiškė, kad palaikyti tokius tempus D. Trumpo administracijai turėtų būti nemažas iššūkis.
Energetikų sektorius JAV penktadienį krito -0,35 proc. po to kai Brent rūšies naftos kaina užfiksavo daugiau nei 3 proc. kritimą ir susitraukė iki žemiausio lygio per pastaruosius 2 mėnesius. Penktadienį buvo paskelbta, kad naftos gavybos platformų skaičius JAV praėjusią savaitę augo 26 vnt. iki 791 vnt. ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2015 m. balandžio. Rinkos apžvalgininkai prognozuoja, kad išaugę naftos kainos bei sparčiai atsigaunanti JAV skalūnų gavyba, dar šiais metais JAV turėtų leisti pasiekti 11 mln. barelių per dieną gavybos apimtis. Naftos kainai spaudimą taip pat daro naujienos iš OPEC šalių, kur naftos transportuotojai užsiminė laukiantys kartelio narių naftos transportavimo apimčių augimo. Brent rūšies naftos kaina penktadienio prekybos sesiją baigė krisdama iki 62,8 JAV dolerių už barelį kainos lygio, o pirmadienio rytą pozicijoje buvo fiksuojamas atšokimas, 08:22 val. kainai laikantis ties 63,4 JAV dolerių už barelį lygiu (+0,96 proc.).
Azijos rinkose nauja prekybos savaitę prasidėjo pozityviai: 08:20 val. Kinijos CSI 300 fiksavo +1,49 proc. augimą, Pietų Korėjos KOSPI +0,91 proc., o Japonijoje pirmadienį prekyba nebuvo vykdoma.
Valiutų rinkos
Didėjanti skylė JAV biudžete šiandien ryte neigiamai veikia JAV dolerio kursą, kuris naują prekybos savaitę pradėjo krisdamas 0,4 proc. valiutų krepšelio atžvilgiu. 08:37 val. EUR/USD fiksavo +0,53 proc. augimą iki 1,2279 ribos. USD/JPY tuo metu neženkliai augo ir buvo lygus 108,67 (+0,23 proc.).
Baltijos vertybinių popierių rinka
Baltijos vertybinių popierių rinkoje penktadienį dominavo pardavėjai, kurie Vilniaus indekso vertę sumažino -1,46 proc., Rygos -1,18 proc., o Talino -0,84 proc. Per visas tris rinkas buvo sugeneruota 1,54 mln. Eur apyvarta, o aktyviausiai pardavinėtos „Šiaulių banko“ akcijos, kurių kaina krito -2,32 proc. iki 0,59 Eur ribos. Toliau aktyviai pardavinėtos „SAF Tehnika“ akcijos, kurių vertė penktadienį susitraukė dar -3,45 proc., bei rinkos uždarymo metu buvo lygios 5,6 Eur.
Rytoj bus laukiama naujienų iš „LHV Group“, kuri turėtų paskelbti praėjusio mėnesio pardavimų rezultatus, o trečiadienį „Amber Grid“ bei „LITGRID“ skelbs praėjusių 12 mėnesių tarpinius veiklos rezultatus.