versija spausdinimui
(0)
Vokietijos Centrinio banko Bundesbank vadovas Jens Weidmann sureagavo į Tarptautinio Valiutos fondo vadovės Christine Lagarde kritiką dėl šios šalies einamosios sąskaitos ir biudžeto perteklių teigdamas, kad viešųjų išlaidų didinimas tik siekiant išspręsti šią problemą, tai tikriausiai būtų beprasmiškas veiksmas.
Jis pripažino, jog nors vokiečiams reikia efektyvesnių išlaidų, tačiau jiems nereikia didinti jų masto. Vietoj to reikėtų stengtis perkelti viešąsias išlaidas nuo vartojimo į investicijas.
Prieš tai Tarptautinio Valiutos fondo vadovė Christine Lagarde ragino Vokietiją padidinti išlaidas siekiant paspartinti augimą ir pasirengti kaštams susijusiems su sparčiai senstančia visuomene.
„Turime paklausti, kodėl Vokietijos namų ūkiai ir įmonės taupo tiek daug ir tiek mažai investuoja bei kokie politiniai sprendimai galėtų išspręsti šią įtampą“ - sakė ji.
Nors Jens Weidmann sutinka, kad būtina pensijų sistemos reforma ir tikslinės investicijos į mokslinius tyrimus, švietimą ir ypač skaitmeninę infrastruktūrą, jis tuo pačiu pabrėžė, kad nėra poreikio išplėsti fiskalinę politiką.
Praėjusiais metais dėka nedidelio nedarbo lygio, geros pasaulinės prekybos padėties ir ekspansinės Europos Centrinio banko pinigų politikos Vokietijos ekonomika paaugo sparčiausiai nuo pat 2011 metų. Dėl šio bumo perteklius federaliniame biudžete sudarė 1,2 procento bendrojo vidaus produkto vertės, o einamosios sąskaitos perteklius per dvyliką mėnesių iki 2017 metų lapkričio mėnesio sudarė 262 milijardus eurų.
Jis pripažino, jog nors vokiečiams reikia efektyvesnių išlaidų, tačiau jiems nereikia didinti jų masto. Vietoj to reikėtų stengtis perkelti viešąsias išlaidas nuo vartojimo į investicijas.
Prieš tai Tarptautinio Valiutos fondo vadovė Christine Lagarde ragino Vokietiją padidinti išlaidas siekiant paspartinti augimą ir pasirengti kaštams susijusiems su sparčiai senstančia visuomene.
„Turime paklausti, kodėl Vokietijos namų ūkiai ir įmonės taupo tiek daug ir tiek mažai investuoja bei kokie politiniai sprendimai galėtų išspręsti šią įtampą“ - sakė ji.
Nors Jens Weidmann sutinka, kad būtina pensijų sistemos reforma ir tikslinės investicijos į mokslinius tyrimus, švietimą ir ypač skaitmeninę infrastruktūrą, jis tuo pačiu pabrėžė, kad nėra poreikio išplėsti fiskalinę politiką.
Praėjusiais metais dėka nedidelio nedarbo lygio, geros pasaulinės prekybos padėties ir ekspansinės Europos Centrinio banko pinigų politikos Vokietijos ekonomika paaugo sparčiausiai nuo pat 2011 metų. Dėl šio bumo perteklius federaliniame biudžete sudarė 1,2 procento bendrojo vidaus produkto vertės, o einamosios sąskaitos perteklius per dvyliką mėnesių iki 2017 metų lapkričio mėnesio sudarė 262 milijardus eurų.