versija spausdinimui
(0)
Remiantis Europos sąjungos statistikos departamento Eurostat duomenimis, rugsėjo mėnesį tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje bei mūsų šalyje fiksuotas pramonės veiklos apimčių kritimas.
Minimą mėnesį pramonės produkcija euro zonoje susitraukė 0,6 procento, kas atitiko ekonomistų prognozių vidurkį. Mėnesį prieš tai ji paaugo 1,4 procento. Europos sąjungoje per pirmą rudens mėnesį pramonės produkcijos apimtys krito 0,5 procento, o Lietuvoje - 0,2 procento. Rugpjūtį šis rodiklis paaugo atitinkamai 1,7 ir 3,4 procento.
Per rugsėjį euro zonoje kapitalo prekių gamyba smuktelėjo 1,6 procento, energijos ir ilgalaikio vartojimo prekių krito po 0,9 procento, o tarpinių produktų sumažėjo 0,6 procento. Tuo tarpu kasdieninio vartojimo prekių gamyba pakilo 0,1 procento. Europos sąjungoje per minimą mėnesį kapitalo prekių gamyba krito 1,4 procento, energijos - 0,6 procento, tarpinių prekių ir kasdienio vartojimo produktų gamyba krito po 0,3 procento, o ilgalaikio vartojimo prekių sumažėjo 0,1 procento.
Tarp Europos sąjungos šalių remiantis Eurostat duomenimis, pramonės produkcija labiausiai krito Portugalijoje (6,7 procento), Danijoje (3,7 procento) ir Graikijoje (3,6 procento). Tuo tarpu didžiausias augimas fiksuotas Olandijoje (4,3 procento), Švedijoje (2,4 procento) ir Estijoje, kur jis siekė 2,3 procento.
Kalbant apie metinį pramonės produkcijos prieaugį, tai jis per pirmą šių metų rudens mėnesį, palyginus su ankstesniu mėnesiu, euro zonoje smuktelėjo nuo 3,9 iki 3,3 procento, kai laukta, jog smuks labiau, t.y. iki vidutiniškai 3,2 procento. Europos sąjungoje per minimą laikotarpį veiklos apimtys pramonėje smuktelėjo nuo 4 iki 3,6 procento, o Lietuvoje krito nuo 13,2 iki 7,7 procento.
Per metus euro zonoje ilgalaikio vartojimo prekių gamyba pakilo 6,9 procento, tarpinių prekių - 4,6 procento, kapitalo prekių - 4,5 procento, o kasdieninio vartojimo prekių padidėjo 1,5 procento, tuo tarpu energijos krito 1,7 procento. Europos sąjungoje per minimą laikotarpį ilgalaikio vartojimo prekių gamyba pakilo 6,6 procento, kapitalo prekių - 4,9 procento, tarpinių prekių padidėjo 4,7 procento, kasdieninio vartojimo - 1,6 procento, o energijos gamyba sumažėjo 0,1 procento.
Tarp Europos sąjungos šalių per metus sparčiausiai pramonės produkcija paaugo Latvijoje (12,9 procento), Slovėnijoje (8,6 procento) ir Vengrijoje, kur ūgtelėjo aštuoniais procentais. Tuo tarpu per minimą laikotarpį kritimas fiksuotas tik Airijoje (3,1 procento).
Minimą mėnesį pramonės produkcija euro zonoje susitraukė 0,6 procento, kas atitiko ekonomistų prognozių vidurkį. Mėnesį prieš tai ji paaugo 1,4 procento. Europos sąjungoje per pirmą rudens mėnesį pramonės produkcijos apimtys krito 0,5 procento, o Lietuvoje - 0,2 procento. Rugpjūtį šis rodiklis paaugo atitinkamai 1,7 ir 3,4 procento.
Per rugsėjį euro zonoje kapitalo prekių gamyba smuktelėjo 1,6 procento, energijos ir ilgalaikio vartojimo prekių krito po 0,9 procento, o tarpinių produktų sumažėjo 0,6 procento. Tuo tarpu kasdieninio vartojimo prekių gamyba pakilo 0,1 procento. Europos sąjungoje per minimą mėnesį kapitalo prekių gamyba krito 1,4 procento, energijos - 0,6 procento, tarpinių prekių ir kasdienio vartojimo produktų gamyba krito po 0,3 procento, o ilgalaikio vartojimo prekių sumažėjo 0,1 procento.
Kalbant apie metinį pramonės produkcijos prieaugį, tai jis per pirmą šių metų rudens mėnesį, palyginus su ankstesniu mėnesiu, euro zonoje smuktelėjo nuo 3,9 iki 3,3 procento, kai laukta, jog smuks labiau, t.y. iki vidutiniškai 3,2 procento. Europos sąjungoje per minimą laikotarpį veiklos apimtys pramonėje smuktelėjo nuo 4 iki 3,6 procento, o Lietuvoje krito nuo 13,2 iki 7,7 procento.
Tarp Europos sąjungos šalių per metus sparčiausiai pramonės produkcija paaugo Latvijoje (12,9 procento), Slovėnijoje (8,6 procento) ir Vengrijoje, kur ūgtelėjo aštuoniais procentais. Tuo tarpu per minimą laikotarpį kritimas fiksuotas tik Airijoje (3,1 procento).