versija spausdinimui
(0)
Europoje vakar Vokietijos DAX augo +0,09 proc., Britanijos FTSE 100 krito -0,23 proc., o Stoxx Europe 600 augo +0,12 proc. Naujienos, kad Ispanijos valdžia nušalino Katalonijos administraciją teigiamai paveikė šalies IBEX 35 indeksą, kuris augo +2,44 proc.
JAV indeksai vakar krito (Dow Jones -0,36 proc., S&P 500 -0,32 proc.), investuotojams reaguojant į pasirodžiusius pranešimus, kad mokesčių reformą yra svarstoma įgyvendinti etapais. Nepatvirtintais duomenimis yra svarstomas planas, jog pelno mokesčio tarifas, kuris šiuo metu siekia 35 proc., nuo 2018 m. kiekvienais metais būtų mažinamas 3 proc., kol 2022 m. pasiektų galutinį 20 proc. lygį. Varianto oponentai teigia, kad pelno mokesčio tarifo sumažinimas iškart nuo 35 iki 20 proc. prisidėtų prie 3 – 5 proc. JAV ekonomikos augimo lyginant su tuo, jei mokesčių reforma apskritai nebūtų įgyvendinta, tačiau neabejojama, kad palaipsniui vykdomas mokesčių reformos įgyvendinimas šį augimą sulėtintų. Tačiau skaičiuojama, kad palaipsniui įgyvendinama mokesčių reforma leistų sumažinti biudžeto netekimus, kurie, jeigu pelno mokesčio tarifas būtų mažinamas iš karto, per dešimtmetį sudarytų 1,6 trln. JAV dolerių. Lobistai teigia, kad palaipsniui vykdomas pelno mokesčio mažinimas pristabdytų užsienio investicijas ir jų efektas būtų pajaustas tik tuomet, kai mokesčių tarifas po 5 metų pasieks žemutinę 20 proc. ribą. Pramonės sektoriaus kompanijos po naujienų paskelbimo vakar JAV krito -0,73 proc., kasdieninio vartojimo prekių – -0,92 proc., finansų – -0,48 proc.
Naujienų vakar sulaukta ir politinėje JAV padangėje, kuomet po ilgos pertraukos pasirodė pranešimų specialiojo FTB tyrėjo R. Muellerio vykdomame tyrime dėl Rusijos ir D. Trumpo komandos ryšių. P. Manafortas, buvęs D. Trumpo rinkimų kampanijos vadovas, bei kartu su juo D. Trumpo rinkiminėje komandoje dirbęs R. Gates yra siejami su verslininkais bei pro-rusiškais politikais Ukrainoje. Taip pat teigiama, kad be ryšių Ukrainoje, P. Manaforto atžvilgiu yra vykdomas tyrimas dėl jo mokesčių bei finansinės veiklos. P. Manafortas susilaukė tyrėjų dėmesio dėl 2016 m. birželį vykusio susitikimo tarp dabartinio JAV prezidento sūnaus D. Trumpo Jaunesniojo ir Rusijos teisininkės, kurio metu, manoma, ji pasidalino Rusijos surinkta kompromituojančia informacija apie D. Trumpo prezidento rinkimų oponentę H. Clinton.
Naftos rinkoje, optimizmą toliau skatina pranešimai iš OPEC, kartelio nariams stengiantis mažinti abejones, dėl tolimesnio gavybos apimčių mažinimo pratęsimo, lapkričio pabaigoje vyksiančio susitikimo metu. Brent rūšies naftos barelis šiandien ryte 08:20 laikėsi ties 60,8 JAV dolerių už barelį kaina, kuri yra aukščiausia nuo 2015 m. birželio, o WTI naftos barelio kaina buvo lygi 54,1 JAV doleriams ir buvo didžiausia nuo šių metų kovo.
Azijoje šiandien ryte rinkos judėjo skirtingomis kryptimis, investuotojams sekant naujienas apie svarstomą tolydų JAV pelno mokesčio mažinimo planą, D. Trumpo prezidentinės kampanijos tyrimą, bei lūkesčių neatitikusius Kinijos pramonės rodiklius. Šiandien paryčiais paskelbta, kad spalio mėnesio Kinijos pramonės užsakymų rodiklis traukėsi nuo 52,4 iki 51,6 punktų, nors buvo tikimasi sulaukti rodiklio mažėjimo iki 52,0. 08:36 val. Kinijos CSI 300 mažėjo -0,13 proc, Japonijos NIKKEI 225 pokyčio nefiksavo, o Pietų Korėjos KOSPI po pasiektu sutarimo su Kinija dėl priešraketinės gynybos augo +0,86 proc.
Valiutų rinkos
EUR/USD poroje euro kursas po vakar užfiksuoto +0,35 proc. augimo iki 1,1630 kainos lygio šiandien ryte 08:50 val. toliau neženkliai augo iki 1,1646 kainos (+0,14 proc.), rinkai sureagavus į vakar paskelbtą mažesnę nei tikėtasi Vokietijos metinę infliaciją, kuri preliminariais duomenimis spalį siekė 1,6 proc. (buvusi reikšmė 1,8 proc., buvusi prognozė 1,7 proc.), bei belaukiant šiandien pasirodysiančių Euro zonos rugsėjo mėnesio nedarbo lygio (buvusi reikšmė 9,1 proc., prognozė 9,0 proc.), išankstinio trečiojo ketvirčio metinio BVP rodiklio (buvusi reikšmė 2,3 proc., prognozė 2,4 proc.) bei prognozinės metinės spalio mėnesio infliacijos (buvusi reikšmė 1,5 proc., prognozė 1,5 proc.) reikšmių.
Baltijos vertybinių popierių rinka
Baltijos vertybinių popierių biržoje vakar buvo sugeneruota 826 tūkst. Eur apyvarta. Vilniaus indeksas augo +0,10 proc., Rygos +0,08 proc., o Talino krito -1,32 proc. Prie pastarojo kritimo labiausiai prisidėjo „Tallinna Kaubamaja Grupp“ akcijos, kurios be naujienų krito -2,56 proc. iki 9,12 Eur kainos, investuotojams sugeneruojant 180 tūkst. Eur apyvartą. Pardavėjai dominavo ir „Tallink Grupp“ pozicijoje, kurioje akcijos kaina vakar krito -1,89 proc. iki 1,04 Eur lygio.
„Klaipėdos nafta“ pranešė, kad 9 mėnesių pardavimo pajamos lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai traukėsi -1,0 proc. iki 79,5 mln. Eur, o grynasis pelnas sudarė 12,3 mln. Eur ir buvo -5,4 proc. mažesnis lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Trečiąjį ketvirtį, kuris kompanijos atstovų vertinimu yra geriausias lyginant su kitais 2017 m. ketvirčiais, atitinkami rodikliai augo +18,4 ir +273 proc.
JAV indeksai vakar krito (Dow Jones -0,36 proc., S&P 500 -0,32 proc.), investuotojams reaguojant į pasirodžiusius pranešimus, kad mokesčių reformą yra svarstoma įgyvendinti etapais. Nepatvirtintais duomenimis yra svarstomas planas, jog pelno mokesčio tarifas, kuris šiuo metu siekia 35 proc., nuo 2018 m. kiekvienais metais būtų mažinamas 3 proc., kol 2022 m. pasiektų galutinį 20 proc. lygį. Varianto oponentai teigia, kad pelno mokesčio tarifo sumažinimas iškart nuo 35 iki 20 proc. prisidėtų prie 3 – 5 proc. JAV ekonomikos augimo lyginant su tuo, jei mokesčių reforma apskritai nebūtų įgyvendinta, tačiau neabejojama, kad palaipsniui vykdomas mokesčių reformos įgyvendinimas šį augimą sulėtintų. Tačiau skaičiuojama, kad palaipsniui įgyvendinama mokesčių reforma leistų sumažinti biudžeto netekimus, kurie, jeigu pelno mokesčio tarifas būtų mažinamas iš karto, per dešimtmetį sudarytų 1,6 trln. JAV dolerių. Lobistai teigia, kad palaipsniui vykdomas pelno mokesčio mažinimas pristabdytų užsienio investicijas ir jų efektas būtų pajaustas tik tuomet, kai mokesčių tarifas po 5 metų pasieks žemutinę 20 proc. ribą. Pramonės sektoriaus kompanijos po naujienų paskelbimo vakar JAV krito -0,73 proc., kasdieninio vartojimo prekių – -0,92 proc., finansų – -0,48 proc.
Naujienų vakar sulaukta ir politinėje JAV padangėje, kuomet po ilgos pertraukos pasirodė pranešimų specialiojo FTB tyrėjo R. Muellerio vykdomame tyrime dėl Rusijos ir D. Trumpo komandos ryšių. P. Manafortas, buvęs D. Trumpo rinkimų kampanijos vadovas, bei kartu su juo D. Trumpo rinkiminėje komandoje dirbęs R. Gates yra siejami su verslininkais bei pro-rusiškais politikais Ukrainoje. Taip pat teigiama, kad be ryšių Ukrainoje, P. Manaforto atžvilgiu yra vykdomas tyrimas dėl jo mokesčių bei finansinės veiklos. P. Manafortas susilaukė tyrėjų dėmesio dėl 2016 m. birželį vykusio susitikimo tarp dabartinio JAV prezidento sūnaus D. Trumpo Jaunesniojo ir Rusijos teisininkės, kurio metu, manoma, ji pasidalino Rusijos surinkta kompromituojančia informacija apie D. Trumpo prezidento rinkimų oponentę H. Clinton.
Naftos rinkoje, optimizmą toliau skatina pranešimai iš OPEC, kartelio nariams stengiantis mažinti abejones, dėl tolimesnio gavybos apimčių mažinimo pratęsimo, lapkričio pabaigoje vyksiančio susitikimo metu. Brent rūšies naftos barelis šiandien ryte 08:20 laikėsi ties 60,8 JAV dolerių už barelį kaina, kuri yra aukščiausia nuo 2015 m. birželio, o WTI naftos barelio kaina buvo lygi 54,1 JAV doleriams ir buvo didžiausia nuo šių metų kovo.
Azijoje šiandien ryte rinkos judėjo skirtingomis kryptimis, investuotojams sekant naujienas apie svarstomą tolydų JAV pelno mokesčio mažinimo planą, D. Trumpo prezidentinės kampanijos tyrimą, bei lūkesčių neatitikusius Kinijos pramonės rodiklius. Šiandien paryčiais paskelbta, kad spalio mėnesio Kinijos pramonės užsakymų rodiklis traukėsi nuo 52,4 iki 51,6 punktų, nors buvo tikimasi sulaukti rodiklio mažėjimo iki 52,0. 08:36 val. Kinijos CSI 300 mažėjo -0,13 proc, Japonijos NIKKEI 225 pokyčio nefiksavo, o Pietų Korėjos KOSPI po pasiektu sutarimo su Kinija dėl priešraketinės gynybos augo +0,86 proc.
Valiutų rinkos
EUR/USD poroje euro kursas po vakar užfiksuoto +0,35 proc. augimo iki 1,1630 kainos lygio šiandien ryte 08:50 val. toliau neženkliai augo iki 1,1646 kainos (+0,14 proc.), rinkai sureagavus į vakar paskelbtą mažesnę nei tikėtasi Vokietijos metinę infliaciją, kuri preliminariais duomenimis spalį siekė 1,6 proc. (buvusi reikšmė 1,8 proc., buvusi prognozė 1,7 proc.), bei belaukiant šiandien pasirodysiančių Euro zonos rugsėjo mėnesio nedarbo lygio (buvusi reikšmė 9,1 proc., prognozė 9,0 proc.), išankstinio trečiojo ketvirčio metinio BVP rodiklio (buvusi reikšmė 2,3 proc., prognozė 2,4 proc.) bei prognozinės metinės spalio mėnesio infliacijos (buvusi reikšmė 1,5 proc., prognozė 1,5 proc.) reikšmių.
Baltijos vertybinių popierių rinka
Baltijos vertybinių popierių biržoje vakar buvo sugeneruota 826 tūkst. Eur apyvarta. Vilniaus indeksas augo +0,10 proc., Rygos +0,08 proc., o Talino krito -1,32 proc. Prie pastarojo kritimo labiausiai prisidėjo „Tallinna Kaubamaja Grupp“ akcijos, kurios be naujienų krito -2,56 proc. iki 9,12 Eur kainos, investuotojams sugeneruojant 180 tūkst. Eur apyvartą. Pardavėjai dominavo ir „Tallink Grupp“ pozicijoje, kurioje akcijos kaina vakar krito -1,89 proc. iki 1,04 Eur lygio.
„Klaipėdos nafta“ pranešė, kad 9 mėnesių pardavimo pajamos lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai traukėsi -1,0 proc. iki 79,5 mln. Eur, o grynasis pelnas sudarė 12,3 mln. Eur ir buvo -5,4 proc. mažesnis lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Trečiąjį ketvirtį, kuris kompanijos atstovų vertinimu yra geriausias lyginant su kitais 2017 m. ketvirčiais, atitinkami rodikliai augo +18,4 ir +273 proc.