versija spausdinimui
(0)
Šiandien Europos sąjungos statistikos departamentas Eurostat paskelbė naujausius duomenis apie pramonės produkciją. Paaiškėjo, jog ji paaugo tiek mūsų šalyje, tiek euro zonoje bei Europos sąjungoje.
Per paskutinį vasaros mėnesį, palyginus su ankstesniu mėnesiu, pramonės produkcija euro zonoje ūgtelėjo 1,4 procento, Europos sąjungoje - 1,7 procento, o Lietuvoje pakilo 3,2 procento.
Ekonomistai prognozavo, jog rugpjūtį pramonės produkcija euro zonoje paaugs vidutiniškai tik 0,5 procento.
Liepą mėnesinis prieaugis euro zonoje siekė 0,3 procento, tuo tarpu Europos sąjungoje ir Lietuvoje fiksuotas 0,3 procento kritimas.
Euro zonoje per rugpjūtį kapitalo prekių gamyba padidėjo 3,1 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 1,3 procento, tarpinių prekių - 1,2 procento, energijos pakilo 0,2 procento, tuo tarpu kasdieninio vartojimo prekių gamyba nepakito. Europos sąjungoje per minimą mėnesį kapitalo prekių gamyba paaugo 3,2 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 1,2 procento, tarpinių prekių - vienu procentu, energijos gamyba paaugo 0,7 procento, o kasdieninio vartojimo prekių padidėjo 0,4 procento.
Tarp Europos sąjungos šalių sparčiausiai per paskutinį vasaros mėnesį pramonės produkcija ūgtelėjo Čekijoje (14,3 procento), Maltoje (5,4 procento) bei Portugalijoje (4,7 procento). Tuo tarpu didžiausias kritimas fiksuotas Olandijoje (2,3 procento) ir Švedijoje (1,8 procento).
Kalbant apie metinį pramonės produkcijos pokytį, tai rugpjūtį palyginus su liepa, euro zonoje prieaugis padidėjo nuo 3,6 iki 3,8 procento, Europos sąjungoje - nuo 3,3 iki 3,9 procento, o Lietuvoje šoktelėjo nuo 5,3 iki 13,1 procento. Ekonomistai prognozavo, jog metinis prieaugis euro zonoje sudarys vidutiniškai tik 2,6 procento.
Euro zonoje per metus tarpinių produktų gamyba pakilo 5,3 procento, kapitalo prekių - 4,9 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 3,6 procento, kasdienio vartojimo prekių - 2,4 procento, o energijos smuktelėjo 0,7 procento. Tuo tarpu Europos sąjungoje per minimą laikotarpį kapitalo prekių gamyba pakilo 5,5 procento, tarpinių prekių - 5,3 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 3,6 procento, kasdieninio vartojimo prekių - 2,3 procento, tuo tarpu energijos gamyba smuktelėjo 0,4 procento.
Remiantis Eurostat duomenimis, sparčiausiai per metus pramonės produkcijos apimtys ūgtelėjo Lietuvoje, Latvijoje (12,1 procento) ir Rumunijoje (10,3 procento). Tuo tarpu metinis kritimas fiksuotas tik Olandijoje (1,8 procento).
Per paskutinį vasaros mėnesį, palyginus su ankstesniu mėnesiu, pramonės produkcija euro zonoje ūgtelėjo 1,4 procento, Europos sąjungoje - 1,7 procento, o Lietuvoje pakilo 3,2 procento.
Ekonomistai prognozavo, jog rugpjūtį pramonės produkcija euro zonoje paaugs vidutiniškai tik 0,5 procento.
Liepą mėnesinis prieaugis euro zonoje siekė 0,3 procento, tuo tarpu Europos sąjungoje ir Lietuvoje fiksuotas 0,3 procento kritimas.
Euro zonoje per rugpjūtį kapitalo prekių gamyba padidėjo 3,1 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 1,3 procento, tarpinių prekių - 1,2 procento, energijos pakilo 0,2 procento, tuo tarpu kasdieninio vartojimo prekių gamyba nepakito. Europos sąjungoje per minimą mėnesį kapitalo prekių gamyba paaugo 3,2 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 1,2 procento, tarpinių prekių - vienu procentu, energijos gamyba paaugo 0,7 procento, o kasdieninio vartojimo prekių padidėjo 0,4 procento.
Kalbant apie metinį pramonės produkcijos pokytį, tai rugpjūtį palyginus su liepa, euro zonoje prieaugis padidėjo nuo 3,6 iki 3,8 procento, Europos sąjungoje - nuo 3,3 iki 3,9 procento, o Lietuvoje šoktelėjo nuo 5,3 iki 13,1 procento. Ekonomistai prognozavo, jog metinis prieaugis euro zonoje sudarys vidutiniškai tik 2,6 procento.
Remiantis Eurostat duomenimis, sparčiausiai per metus pramonės produkcijos apimtys ūgtelėjo Lietuvoje, Latvijoje (12,1 procento) ir Rumunijoje (10,3 procento). Tuo tarpu metinis kritimas fiksuotas tik Olandijoje (1,8 procento).