versija spausdinimui
(0)
Šiandien Europos sąjungos statistikos departamentas Eurostat paskelbė naujausius mažmeninė prekybos duomenis. Paaiškėjo, jog per rugpjūtį ji euro zonoje smuktelėjo, Europos sąjungos nepakito, na o mūsų šalyje fiksuotas prieaugis.
Per paskutinį šių metų vasaros mėnesį palyginus su liepa, mažmeninės prekybos apimtys euro zonoje susitraukė 0,5 procento, kai ekonomistai tikėjosi, jog šis rodiklis paaugs vidutiniškai 0,3 procento. Tai jau antras mėnesis iš eilės kai bendroje valiutos zonoje fiksuojamas mažmeninės prekybos apimčių kritimas, nes liepa ji smuktelėjo 0,3 procento.
Tuo tarpu Europos sąjungoje mažmeninės prekybos apimtys antrą mėnesį iš eilė išliko nepakitusios. Lietuvoje fiksuota priešinga tendencija, t.y. mažmeninė prekyba paaugo antrą mėnesį iš eilės. Šįkart ji pasistiebė 0,7 procento, kai liepą prieaugis siekė 0,5 procento.
Rugpjūtį euro zonoje smuktelėjo degalų pardavimai, kurie krito 0,9 procento, ne maisto produktų pardavimai susitraukė 0,4 procento, o maisto, gėrimų ir tabako smuktelėjo 0,3 procento. Europos sąjungoje per minimą laikotarpį degalų pardavimai krito 0,5 procento, maisto, gėrimų ir tabako sumažėjo 0,1 procento, o ne maisto produktų mažmeniniai pardavimai paaugo 0,2 procento.
Remiantis Europos sąjungos statistikos departamento Eurostat duomenimis, per trečią vasaros mėnesį labiausiai mažmeninė prekyba paaugo Rumunijoje (2,3 procento), Didžiojoje Britanijoje (1,9 procento) bei Maltoje (1,5 procento). Tuo tarpu didžiausias jos kritimas fiksuotas Portugalijoje (1,3 procento), Austrijoje (vienu procentu) ir Belgijoje, kur mažmeninė prekyba smuktelėjo 0,9 procento.
Kalbant apie metinį mažmeninės prekybos prieaugį, tai jis rugpjūtį euro zonoje siekė 1,2 procento, kai per antrą šių metų vasaros mėnesį sudarė 2,3 procento. Ekonomistai tikėjosi, jog jis bus kur kas didesnis, t.y. sudarys vidutiniškai 2,6 procento. Europos sąjungoje metinis mažmeninės prekybos prieaugis sumažėjo nuo 2,4 iki dviejų procentų, o Lietuvoje smuktelėjo nuo 3,3 iki 2,6 procento.
Euro zonoje per metus ne maisto produktų pardavimai paaugo 2,3 procento, maisto, gėrimų ir tabako - 1,1 procento, tuo tarpu degalų pardavimai sumažėjo 0,2 procento. Europos sąjungoje per minimą laikotarpį ne maisto produktų pardavimai pakilo 3,3 procento, maisto, gėrimų ir tabako - 1,2 procento, o degalų parduota 0,8 procento daugiau.
Tarp Europos sąjungos šalių per metus didžiausias mažmeninės prekybos prieaugis fiksuotas Rumunijoje (15,8 procento), Slovėnijoje (7,5 procento) ir Maltoje (6,9 procento). Tuo tarpu kritimas užfiksuotas Liuksemburge (25,6 procento) ir Belgijoje (2,4 procento).
Per paskutinį šių metų vasaros mėnesį palyginus su liepa, mažmeninės prekybos apimtys euro zonoje susitraukė 0,5 procento, kai ekonomistai tikėjosi, jog šis rodiklis paaugs vidutiniškai 0,3 procento. Tai jau antras mėnesis iš eilės kai bendroje valiutos zonoje fiksuojamas mažmeninės prekybos apimčių kritimas, nes liepa ji smuktelėjo 0,3 procento.
Tuo tarpu Europos sąjungoje mažmeninės prekybos apimtys antrą mėnesį iš eilė išliko nepakitusios. Lietuvoje fiksuota priešinga tendencija, t.y. mažmeninė prekyba paaugo antrą mėnesį iš eilės. Šįkart ji pasistiebė 0,7 procento, kai liepą prieaugis siekė 0,5 procento.
Rugpjūtį euro zonoje smuktelėjo degalų pardavimai, kurie krito 0,9 procento, ne maisto produktų pardavimai susitraukė 0,4 procento, o maisto, gėrimų ir tabako smuktelėjo 0,3 procento. Europos sąjungoje per minimą laikotarpį degalų pardavimai krito 0,5 procento, maisto, gėrimų ir tabako sumažėjo 0,1 procento, o ne maisto produktų mažmeniniai pardavimai paaugo 0,2 procento.
Remiantis Europos sąjungos statistikos departamento Eurostat duomenimis, per trečią vasaros mėnesį labiausiai mažmeninė prekyba paaugo Rumunijoje (2,3 procento), Didžiojoje Britanijoje (1,9 procento) bei Maltoje (1,5 procento). Tuo tarpu didžiausias jos kritimas fiksuotas Portugalijoje (1,3 procento), Austrijoje (vienu procentu) ir Belgijoje, kur mažmeninė prekyba smuktelėjo 0,9 procento.
Euro zonoje per metus ne maisto produktų pardavimai paaugo 2,3 procento, maisto, gėrimų ir tabako - 1,1 procento, tuo tarpu degalų pardavimai sumažėjo 0,2 procento. Europos sąjungoje per minimą laikotarpį ne maisto produktų pardavimai pakilo 3,3 procento, maisto, gėrimų ir tabako - 1,2 procento, o degalų parduota 0,8 procento daugiau.
Tarp Europos sąjungos šalių per metus didžiausias mažmeninės prekybos prieaugis fiksuotas Rumunijoje (15,8 procento), Slovėnijoje (7,5 procento) ir Maltoje (6,9 procento). Tuo tarpu kritimas užfiksuotas Liuksemburge (25,6 procento) ir Belgijoje (2,4 procento).