versija spausdinimui
(0)
Per antrą šių metų vasaros mėnesį palyginus su birželiu remiantis Europos sąjungos Eurostat duomenimis tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje bedarbystė nepakito, tuo tarpu mūsų šalyje fiksuotas šio rodiklio augimas.
Liepą euro zonoje bedarbystė sudarė 9,1 procento, kas atitiko ekonomistų lūkesčius. Tai mažiausias rodiklis nuo pat 2009 metų vasario mėnesio. Europos sąjungoje ji kaip minėta irgi nepakito ir siekė 7,7 procento, t.y. mažiausia nuo pat 2008 metų gruodžio, o Lietuvoje ūgtelėjo nuo 7 iki 7,6 procento.
Prieš metus euro zonoje bedarbystė sudarė dešimt procentų, mūsų šalyje siekė aštuonis procentus, o Europos sąjungoje - 8,5 procento.
Per antrą vasaros mėnesį euro zonoje bedarbių skaičius paaugo 73 tūkstančiais iki 14.86 mln. žmonių, Europos sąjungoje - 93 tūkstančiais iki 18.916 mln., o mūsų šalyje per liepą šis rodiklis pakilo devyniais tūkstančiais iki 111 tūkstančių. Per metus darbo neturinčių asmenų skaičius Europos sąjungoje krito 1.928 mln., euro zonoje - 1.309 mln., o Lietuvoje sumažėjo šešiais tūkstančiais.
Remiantis Eurostat duomenimis liepą mažiausia bedarbystė tarp Europos sąjungos šalių buvo Čekijoje (2,9 procento), Vokietijoje (3,7 procento) ir Maltoje (4,1 procento). Didžiausia ji išlieka Graikijoje (21,7 procento) ir Ispanijoje (17,1 procento).
Per metus bedarbystė sumažėjo visose sąjungos šalyse išskyrus Suomija, kur šis rodiklis nepakito. Didžiausias kritimas fiksuotas Kroatijoje (nuo 13,2 iki 10,6 procento), Ispanijoje (nuo 19,6 iki 17,1 procento) ir Slovakijoje, kur bedarbystė krito nuo 9,7 iki 7,3 procento.
Kalbant apie jaunimo nedarbo lygį, tai jis per liepą palyginus su birželiu euro zonoje paaugo nuo 19 iki 19,1 procento, Europos sąjungoje nepakito ir siekė 16,9 procento, o mūsų šalyje paaugo nuo 13 iki 14,2 procento. Prieš metus euro zonoje šis rodiklis siekė 20,8 procento, Europos sąjungoje - 18,7 procento, o Lietuvoje sudarė keturiolika procentų.
Tarp Europos sąjungos šalių liepą mažiausia bedarbystė jaunimo tarpe fiksuota Vokietijoje (6,5 procento), o didžiausia Graikijoje (44,4 procento) ir Ispanijoje (38,6 procento).
Liepą euro zonoje bedarbystė sudarė 9,1 procento, kas atitiko ekonomistų lūkesčius. Tai mažiausias rodiklis nuo pat 2009 metų vasario mėnesio. Europos sąjungoje ji kaip minėta irgi nepakito ir siekė 7,7 procento, t.y. mažiausia nuo pat 2008 metų gruodžio, o Lietuvoje ūgtelėjo nuo 7 iki 7,6 procento.
Prieš metus euro zonoje bedarbystė sudarė dešimt procentų, mūsų šalyje siekė aštuonis procentus, o Europos sąjungoje - 8,5 procento.
Per antrą vasaros mėnesį euro zonoje bedarbių skaičius paaugo 73 tūkstančiais iki 14.86 mln. žmonių, Europos sąjungoje - 93 tūkstančiais iki 18.916 mln., o mūsų šalyje per liepą šis rodiklis pakilo devyniais tūkstančiais iki 111 tūkstančių. Per metus darbo neturinčių asmenų skaičius Europos sąjungoje krito 1.928 mln., euro zonoje - 1.309 mln., o Lietuvoje sumažėjo šešiais tūkstančiais.
Per metus bedarbystė sumažėjo visose sąjungos šalyse išskyrus Suomija, kur šis rodiklis nepakito. Didžiausias kritimas fiksuotas Kroatijoje (nuo 13,2 iki 10,6 procento), Ispanijoje (nuo 19,6 iki 17,1 procento) ir Slovakijoje, kur bedarbystė krito nuo 9,7 iki 7,3 procento.
Kalbant apie jaunimo nedarbo lygį, tai jis per liepą palyginus su birželiu euro zonoje paaugo nuo 19 iki 19,1 procento, Europos sąjungoje nepakito ir siekė 16,9 procento, o mūsų šalyje paaugo nuo 13 iki 14,2 procento. Prieš metus euro zonoje šis rodiklis siekė 20,8 procento, Europos sąjungoje - 18,7 procento, o Lietuvoje sudarė keturiolika procentų.
Tarp Europos sąjungos šalių liepą mažiausia bedarbystė jaunimo tarpe fiksuota Vokietijoje (6,5 procento), o didžiausia Graikijoje (44,4 procento) ir Ispanijoje (38,6 procento).