
Birželį palyginus su ankstesniu mėnesiu, bedarbystė bendroje valiutos zonoje smuktelėjo nuo 9,2 iki 9,1 procento, kai prieš metus ji siekė 10,1 procento. Europos sąjungoje ji sudarė 7,7 procento, kai praėjusių metų birželį siekė 8,6 procento. Lietuvoje šis rodiklis per pirmą vasaros mėnesį smuktelėjo nuo 7,3 iki 7,2 procento, kai prieš metus siekė 8,2 procento.
Remiantis Eurostat duomenimis, praėjusį mėnesį euro zonoje darbo neturėjo 14.718 mln. asmenų, Europos sąjungoje - 18.725 mln. žmonių, o mūsų šalyje bedarbių buvo 105 tūkstančiai. Per mėnesį bedarbių euro zonoje sumažėjo 148 tūkstančiais, Europos sąjungoje - 183 tūkstančiais, o Lietuvoje - dviem tūkstančiais. Per metus jų skaičius euro zonoje krito 1.667 mln., Europos sąjungoje - 2.368 mln, o mūsų šalyje sumažėjo šešiolika tūkstančių.
Tarp Europos sąjungos šalių mažiausia bedarbystė birželį buvo Čekijoje (2,9 procento), Vokietijoje (3,8 procento) ir Maltoje, kur ji siekė 4,1 procento. Tuo tarpu didžiausia ji ir toliau išlieka Graikijoje (21,7 procento) ir Ispanijoje - 17,1 procento.

Kalbant apie jaunimo nedarbo lygį, tai jis euro zonoje birželį siekė 18,7 procento, Europos sąjungoje sudarė 16,7 procento, o Lietuvoje - 12,1 procento. Mėnesį prieš tai šis rodiklis siekė atitinkamai 19 procentų bei 16,9 ir 12,5 procento. Prieš metus tą patį mėnesį bedarbystė jaunimo tarpe Europos sąjungoje sudarė 18,8 procento, euro zonoje siekė 21 procentą, o mūsų šalyje sudarė penkiolika procentų.
Tarp Europos sąjungos šalių mažiausia bedarbystė jaunimo tarpe išlieka Vokietijoje (6,7 procento), o didžiausia ji yra Graikijoje (45,5 procento), Ispanijoje (39,2 procento) ir Italijoje, kur ji sudaro 35,4 procento.